Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 15 d. nutarimo D. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu D. V. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 162 straipsnį 60 Lt bauda. Nuobauda D. V. skirta už tai, kad jis 2010 m. balandžio 23 d., (duomenys neskelbtini) namo kieme, Kaune, vairuodamas automobilį Renault Twingo sustojo ir paliko jį stovėti ant žalios vejos, tuo pažeidė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. T-20 patvirtintų „Kauno miesto želdinių tvarkymo, priežiūros ir apsaugos taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) IV skyriaus 21 punkto reikalavimus.

D. V. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 15 d. nutarimu pareiškėjo skundą tenkino – Institucijos nutarimą panaikino ir bylą nutraukė.

Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo nutarimą ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą. Institucijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad automobilis stovėjo ant išvažinėtos kietos dangos, kuri atskirta bordiūru su nuolydžiu, tačiau neatkreipė dėmesio, kad lygiai už 5 metrų nuo tos vietos, kur stovėjo D. V. automobilis, yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Bordiūrų su nuolydžiu šiame kieme nėra ir niekada nebuvo, nuorodos, ženklo, leidžiančio automobilius statyti ant augmenijos, želdinių ir medžių pomedžių, taip pat nėra. Nėra ir įrengtos tam tikslui kietos dangos. Teismo motyvas, jog D. V. galėjo nesuprasti darąs pažeidimą, yra absurdiškas, kadangi jis tą daro piktybiškai, jau ne mažiau kaip pusę metų. Atkreipia dėmesį, kad jokia veja nepasidarys automobilių parkavimui skirta specialiai įrengta danga, nepriklausomai nuo to, kiek juodžemiu bevažinėtų automobiliai. Mano, kad Institucija pažeidimą kvalifikavo tinkamai, tik suklydo žaliąjį plotą pavadindama žalia veja.

konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

D. V. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 162 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad sustojo ir paliko stovėti automobilį ant žalios vejos, tuo pažeidė Taisyklių 21 punkto reikalavimus. Šioje teisės normoje numatyta, kad statyti transporto priemones parkuose, skveruose, upių apsaugos juostose ir kituose žaliuosiuose plotuose galima tik tam tikslui įrengtose ir pažymėtose vietose.

Pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė konstatavęs, jog D. V. automobilis buvo pastatytas ne ant žalios vejos, o automobilių stovėjimui pritaikytoje vietoje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, su tokia apygardos administracinio teismo pozicija nesutinka.

Iš byloje esančių nuotraukų (b. l. 14-17, 22-31) matyti, kad automobilis Renault Twingo buvo pastatytas ant išvažinėtos žemės, kuri nuo važiuojamosios kelio dalies atskirta bordiūru (b. l. 26), o iškart už vietos, kur baigiasi automobilių išvažinėtas plotas, nesant jokio atskyrimo želia žolė (b. l. 28). Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad vieta, kurioje statomi automobiliai, nėra specialiai tam pritaikyta, tai nėra įrengta automobilių statymo zona, o žolė nunyko dėl nuolat užvažiuojančių transporto priemonių. Pirmosios instancijos teismas, darydamas priešingą išvadą, iš esmės rėmėsi prielaidomis ir pareiškėjo paaiškinimais. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių dokumentų (planų, projektų) ar kitokių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad toje vietoje būtų įrengta automobilių statymo zona, tuo tarpu pasak liudytojais apklaustų pareigūnų, automobilių stovėjimo aikštelė yra įrengta už kelių metrų nuo vietos, kur buvo pastatytas D. V. automobilis, o po jo automobiliu tarpais augo žolė (b. l. 37-38).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 124¹ straipsnio 2 dalis (redakcija, galiojusi veikos padarymo metu) numatė atsakomybę už <...> stovėjimas ant vejos, o Kelių eismo taisyklių 155.5 punkte numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nuostatos nagrinėjamu atveju yra specialios, todėl nagrinėjant bylą iš naujo, svarstytinas veikos perkvalifikavimo pagal kitą ATPK straipsnį klausimas.

Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 15 d. nutarimą D. V. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.