Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-25952-924/2019, kuria buvo netenkintas ieškovo prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

8. Ginčo esmė – teismo nutarties atsisakyti priimti papildomą teismo sprendimą teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 263 str.).

9. CPK 265 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato teismo pareigą priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Neišsprendus kurio nors reikalavimo, pripažįstama, kad toks sprendimas su trūkumais, kurie gali būti pašalinti byloje dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar teismo iniciatyva, priimant papildomą sprendimą CPK 277 straipsnio pagrindais ir tvarka. CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas. Tik nesant tokių pagrindų papildomas sprendimas negalimas.

10. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti papildomą sprendimą, nenustatęs apelianto nurodyto pagrindo (CPK 277 str. 1 d. 3 p.) – teismo sprendimo trūkumo dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas padarė išvadą, kad procesiniai dokumentai 2018 m. lapkričio 6 d. viešo paskelbimo būdu įteikti atsakovui, todėl ieškovas, atstovaujamas advokato padėjėjos, turėjo numatyti, kad byloje galimas sprendimas už akių, toks prašymas buvo nurodytas ir ieškinyje, todėl bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai galėjo būti pateikti su ieškiniu, nes iš pateiktų dokumentų matyti, kad minėtos bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos jau 2018 m. rugsėjo 7 d. Be to, sprendimas už akių į Lietuvos teismų informacinę sistemą Liteko įkeltas ir pasirašytas 2018 m. lapkričio 22 d., tuo tarpu ieškovas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų pateikė 2018 m. lapkričio 26 d. Sutikti su tokia teismo išvada nėra pagrindo.

11. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu už akių išsprendė žyminio mokesčio priteisimo klausimą, tačiau nenagrinėjo ir nesprendė dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

12. CPK 98 straipsnis reglamentuoja išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Jo pirmoje dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Įstatymo draudimas priteisti bylinėjimosi išlaidas į bylą laiku nepateikus jų faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų kasacinio teismo praktikoje aiškinamas kaip nepaneigiantis asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisės gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą ir pasibaigus procesui byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, jeigu jis neturėjo galimybės patirtų išlaidų įrodymus pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Byloje nustačius reikšmingas faktines aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymą dėl atstovavimo išlaidų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai gali būti netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).

13. Nagrinėjamu atveju, nors ieškovas iki priimant sprendimą už akių nepateikė teismui jo turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai pagrindžiančių duomenų, tačiau ši aplinkybė negali būti teisinis pagrindas neatlyginti ieškovui bylinėjimosi išlaidų, nes toks reikalavimas buvo nurodytas ieškinyje. Vadovaujantis CPK nuostatomis, priimant sprendimą už akių, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka apie posėdį šalių iš anksto neinformuojant, kas reiškia, kad neturėdamas informacijos apie posėdžio datą ir laiką, apeliantas neturėjo galimybės iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikti įrodymų, patvirtinančių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį. Todėl sutiktina su apelianto argumentais, jog jis įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, nes nežinojo, kad atsakovas nepateiks atsiliepimo ir teismas priims sprendimą už akių. Tokios aplinkybės turėjo būti laikomos reikšmingomis, sprendžiant dėl papildomo sprendimo priėmimo. Teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių kontekste turi būti taikytas CPK 277 straipsnis ir priimtas papildomas teismo sprendimas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ieškinyje prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, o jų dydį pagrindžiantys dokumentai nepateikti vien dėl to, kad ieškinys buvo patenkintas priimant sprendimą už akių rašytinio proceso tvarka.

14. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad apeliantas galėjo dokumentus, patvirtinančius išlaidas, pateikti anksčiau, teisiškai nepagrįstas, nes pateikti tokius dokumentus teismui iš karto po apmokėjimo yra šalies teisė, bet ne pareiga (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-327-180/2017).

15. Išlaidos, skirtos byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusio advokato teisinei pagalbai apmokėti, yra su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos ir, jeigu yra pateiktas prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas. Nustačius, kad mokama advokato teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas.

16. Byloje pateiktas išrašas iš atstovavimo sutarties bei Teisinių paslaugų sutartis Nr. 18-09-02 patvirtina, kad byloje ieškovui buvo teikiamos teisinės paslaugos (b.l. 16,47). Pateikta suteiktų paslaugų 2018 m. lapkričio 26 d. ataskaita, sąskaita už teisines paslaugas Nr. 07/2018 bei pinigų priėmimo kvitas Nr. 1021055 (b.l. 46, 48-49) nesudaro pagrindo abejoti, kad šiuo mokėjimo nurodymu yra apmokėta būtent ieškovas patyrė nurodytas 650,00 Eur išlaidas už teisinę pagalbą.

17. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 p.). Nurodyta bylinėjimosi išlaidų suma neviršija nustatytų maksimalių dydžių.

18. Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti papildomą sprendimą, skundžiama teismo nutartis iš esmės formalizuota, priimta neįsigilinus į reikšmingas faktines aplinkybes, pažeidžiant esmines procesines teisės nuostatas bei bendruosius teisingumo ir protingumo principus (CPK 337 str. 1 d. 3 p.), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kaip neteisėta ir nepagrįsta, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – prašymas priimtinas papildomas sprendimas ir iš atsakovo M. M. ieškovui R. Š. priteistina 650,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK (CPK 329 str., 337 str. 1 d. 2 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Ieškovo R. Š. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo tenkinti.

Priteisti iš atsakovo iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 650,00 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.