Kauno apygardos teismo nutartis

2023-02-23 · Civilinė byla Nr. e2S-265-775/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-23
Bylos Nr.
e2S-265-775/2023
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-15327-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Šliumpienė
Pareiškėjas
A. K., I. A.
Suinteresuotas asmuo
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-265-775/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15327-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 23 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-9164-939/2022 pagal pareiškėjo I. A. (A.), atstovaujamo A. K., pareiškimą suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio tėvystės santykių fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja A. K. (toliau – pareiškėja), atstovaudama I. A. (toliau – nepilnametis vaikas), kreipėsi į teismą pareiškimu suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio tėvystės santykių fakto nustatymo, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. A., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra vaiko I. A., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o I. A. yra jo sūnus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą. Išaiškino pareiškėjai, kad pareiškimą ji turi pateikti Rusijos Federacijos teisminei institucijai.

3. Teismas nustatė, kad pareiškėjo atstovė reiškia reikalavimą dėl giminystės santykio juridinio fakto nustatymo. Bylos duomenimis, nepilnametis vaikas I. A. yra Rusijos Federacijos pilietis, nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. jam Lietuvos Respublikoje nustatyta laikinoji rūpyba, nepilnamečio vaiko rūpintoja paskirta jo močiutė A. K., kuri yra Lietuvos pilietė. Nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena su močiute (duomenys neskelbtini). Vaiko motina R. A. (A.), N. yra Rusijos Federacijos pilietė. Nepilnamečio vaiko tėvas J. A. mirė (duomenys neskelbtini), vaiko tėvai nebuvo susituokę.

4. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos dvišalės sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Dvišalė sutartis) 29 – 32 straipsniais ir nustatė, kad remiantis minėtomis nuostatomis, įvertinus tai, kad nepilnametis vaikas yra Rusijos Federacijos pilietis, pareiškimo reikalavimas dėl giminystės santykio juridinio fakto nustatymo yra teismingas Rusijos Federacijos teisminėms institucijoms.

5. Nustatęs, kad pareiškimas paduotas pažeidžiant teismingumo taisykles, jį atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimti pareiškimą ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškimo teismingumo, nepagrįstai ginčą kvalifikavo kaip ginčą dėl tėvystės nustatymo, dėl to ir netinkamai nustatė šios bylos teismingumą ir taikytinas teises.

6.2. Vadovaujantis CPK 29 straipsniu, 30 straipsnio 4 dalyje, 446 straipsniu įtvirtintomis nuostatomis, ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, ieškinys dėl tėvystės nustatymo gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą, reikalavimas dėl tėvystės nustatymo teismingas ieškovės arba atsakovo gyvenamosios vietos teismui, bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pareiškimai paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Šiuo atveju, nepilnamečio vaiko faktiška gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, nepilnamečio vaiko tėvas yra Lietuvos pilietis, jo globėja – močiutė yra Lietuvos pilietė, kurios faktiška gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Pareiškimas yra pareikštas dėl tėvystės nustatymo su tikslu, kad nepilnamečiui vaikui būtų konstatuotas Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo faktas (vaikas Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimimu) bei tam, kad nepilnametis vaikas liktų gyventi su močiute – jo globėja Lietuvoje.

6.3. CPK 785 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos teismai išimtinai nagrinėja tėvų ir vaikų teisinių santykių, įvaikinimo teisinių santykių bylas, jeigu nors viena iš šalių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir tos šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Spręsdamas dėl jurisdikcijos nagrinėti atitinkamą ginčą, kai byla yra su tarptautiniu elementu, teismas sprendžia pagal ieškinio pateikimo momentu esančią situaciją.

6.4. CPK 376 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose, teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai. Nagrinėjamu atveju, visos nuoseklios faktinės aplinkybės patvirtina, kad jurisdikcija ir bylos teismingumas Lietuvos teismams labiausiai atitinka vaiko interesus.

6.5. Teismas vadovavosi Dvišalės sutarties 29 – 32 straipsniais, tačiau klaidingai konstatavo, kad pareiškėja dėl giminystės, tėvystės nustatymo turėtų kreiptis į Rusijos Federacijos teismines institucijas, kadangi nagrinėjamoje byloje pagal Dvišalės sutarties 32 straipsnio nuostatas nėra ir negali būti taikoma kaip išimtinė Rusijos Federacijos teismų kompetencija. Sutarties 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ginčui taikytina teisė nulemia teismų jurisdikciją bylose dėl vaikų ir tėvų tarpusavio teisinių santykių. Taigi, ginčo pobūdis lemia konkrečios teisės normos, reglamentuojančios bylos teismingumą, teisingą identifikavimą. Pareiškėja yra Lietuvos Respublikos pilietė, o asmuo, kuriam siekiama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra nepilnametis vaikas, Rusijos Federacijos pilietis. Pareiškėjos ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėja prašo nustatyti tėvystę nepilnamečio vaiko mirusiam tėvui, tai yra teismo patvirtinti giminystės (tėvystės) santykį tarp tėvo ir vaiko ir neginčija fakto, kad nepilnametis yra Rusijos Federacijos pilietis, gyvenantis Lietuvos Respublikoje.

6.6. Šios bylos esmė yra konstatuoti nepilnamečio vaiko Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo faktą, kadangi vaikas Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimimu, ir turi teisę turėti dvigubą (daugybinę) pilietybę visą gyvenimą (Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1 punktas). Nagrinėjamu atveju, pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tai yra giminystės (tėvystės) santykį tarp tėvo ir vaiko, siekdama atitinkamoms institucijoms pateikti prašymą dėl Lietuvos pilietybės vaikui gimus fakto konstatavimo.

6.7. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo pagrindus, sąlygas ir tvarką nustato ir kitus Lietuvos Respublikos pilietybės santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 punktas taikomas Lietuvos Respublikos piliečių vaikams, kurie gimdami įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2008 m. liepos 22 d., jeigu jie patys arba jų teisėti atstovai raštu prašo laikyti juos Lietuvos Respublikos piliečiais. Šiuo atveju, nepilnametis vaikas gimė (duomenys neskelbtini) ir gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę. Prašymas gali būti paduodamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai iki vaikui sukaks 18 metų. Vienas iš būtinų dokumentų prie prašymo yra vaiko gimimo liudijimas ar jį atitinkantis dokumentas, patvirtinantis, kad vaiko tėvai ar vienas iš jų, vaiko gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat dokumentas, liudijantis, kad vaikas, gimdamas įgijo kitos valstybės pilietybę. Jeigu vaikas atitinka šias sąlygas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo faktą ir šio vaiko ar jo teisėto atstovo prašymu išduoda Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinanti dokumentą. Nagrinėjamu atveju, nepilnametis vaikas atitinka visus reikalavimus ir sąlygas, todėl šiuo atveju taikytina Lietuvos Respublikos jurisdikcija.

6.8. Pareiškėja pažymėjo, kad nepilnamečiui vaikui nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. nustatyta laikinoji globa ir rūpyba, o pareiškėja paskirta jo rūpintoja. Be to, nepilnametis vaikas nuo 2006 metų balandžio mėnesio faktiškai gyveno Ukrainoje kartu su tėvais ir pareiškėja bei seneliu J. A.. Po tėvo mirties vaiko motina paliko Ukrainą ir nuo 2013 m. birželio 26 d. nepilnametis vaikas faktiškai gyveno Ukrainoje, kartu su pareiškėja ir seneliu, kur lankė ugdymo įstaigą. Nepilnametis jokio glaudaus ryšio su motina ir Rusijos Federacija neturi, tačiau turi glaudų ryšį su Lietuvos Respublika. Vaiko tėvas ir iš jo pusės visi giminaičiai (močiutė, senelis, prosenelis, prosenelė ir kiti) buvo ir yra Lietuvos piliečiai. Vaiko tėvas Lietuvoje nuolat gyveno iki 1997–1998 metų. Pareiškėja kartu su pareiškimu pateikė 2022 m. lapkričio 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadą, kuria patvirtinama, kad J. A. J. (J.) yra jos biologinio sūnaus sūnus (t. y. anūkas) su 99,9999341900887% tikimybe. Prasidėjus karui Ukrainoje, nepilnametis su pareiškėja pabėgo iš Ukrainos. Nepilnamečio motina 2022 m. gegužės 24 d. patvirtino savo sutikimą, kad nepilnametis vaikas vyktų su jį lydinčiu asmeniu – pareiškėja į Vokietiją, Didžiąją Britaniją ir Šengeno sutarties šalis. 2022 m. liepos 27 d. Niurnbergo migracijos ir integracijos tarnyba Vokietijoje suteikė pareiškėjai ir nepilnamečiui vaikui pabėgėlio nuo karo prieglobstį. Niurnbergo migracijos ir integracijos tarnyba Vokietijoje surašė sienos kirtimo pažymėjimą, kaip savalaikio išvykimo įrodymą, terminą išvykimui nustatant iki 2022 m. rugpjūčio 7 d. Vaiko motina 2022 m. rugsėjo 20 d. pareiškimu taip pat patvirtino, kad A. J., Jono, gimęs (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio sūnaus A. J., J., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o 2022 m. rugsėjo 20 d. sutikimu nepilnamečio vaiko motina patvirtino, kad sutinka, jog jos sūnui J. A., J. būtų konstatuota Lietuvos Respublikos pilietybė.

6.9. Kaip minėta pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, giminystės, tėvystės nustatymo, teismui teikiamas, siekiant nustatyti, kad nepilnamečio vaiko tėvas J. A., Lietuvos Respublikos pilietis, miręs (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko, gimusio (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos piliečio tėvas, tikslu, kad vaikui būtų konstatuotas Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo faktas. Kitokia nei ypatingosios teisenos tvarka gauti dokumento, patvirtinančio J. A. tėvystę, nėra, nes J. A. yra miręs, nepilnamečiui išduotame gimimo liudijime motinos pageidavimu yra įrašyta tik vaiko motina, įrašų apie tėvą nėra.

6.10. Be to, nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į aplinkybę, kad dėl karo Ukrainoje nepilnametis negali grįžti į Ukrainą, o tuo labiau vykti į Rusijos Federaciją, kur gyvena jo motina, kadangi jam yra 16 metų, todėl kyla reali grėsmė būti mobilizuotam ir priverstinai išsiųstam į karą. Be to, pareiškėjai kreiptis į Rusijos Federacijoje teisingumą vykdančias institucijas dėl tėvystės nustatymo būtų neprotinga, nes tai ne tik gerokai užvilkintų bylos procesą neapibrėžtam laikotarpiui, padidintų proceso kaštus visoms proceso šalims, tačiau neapsaugotų ir nepilnamečio vaiko teisių bei teisėtų interesų. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, pareiškėja prašo pareiškimą priimti ir nagrinėti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

10. Pareiškėja su atskiruoju skundu pateikė nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2YT-9164-939/2022 medžiagą ir rašytinius įrodymus, kurie su pareiškėjos pareiškimu jau buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl siekiant išvengti byloje perteklinės to paties pobūdžio informacijos, pareiškėjos su atskiruoju skundu teikiamus įrodymus atsisakoma priimti (CPK 314 straipsnis).

11. 2023 m. vasario 20 d. apeliantės atstovė į bylą pateikė 2022 m. gruodžio 22 d. A. R. N. įgaliojimą pareiškėjai. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamas įrodymas, kuriuo remiasi apeliantė, gali būti reikšmingas sprendžiant nagrinėjamą atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas jį priima į bylą (CPK 178 straipsnis).

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta ieškinį priimti kaip neteismingą Lietuvos teismams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Civilinės bylos teismingumas konkrečios valstybės teismui (tarptautinė jurisdikcija) yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Užsienio (tarptautinio) elemento civilinėje byloje egzistavimas lemia tam tikrus proceso teisės taikymo ypatumus ir suponuoja teismo pareigą pirmiausia išspręsti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti konkrečią bylą (CPK 782 straipsnis).

14. Pareiškėja ir nepilnamečio vaiko močiutė bei rūpintoja, kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. A., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko, gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnametis vaikas yra jo sūnus. Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis Dvišalės sutarties 29–32 straipsniais atsisakė priimti pareiškimą kaip neteisingą Lietuvos Respublikos teismams ir išaiškino pareiškėjai, kad ji turo kreiptis į Rusijos Federacijos teismines institucijas.

15. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju teisingai nustatė taikytiną teisės aktą, t. y. 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose. Tam, kad bylos su tarptautiniu elementu teismingumo klausimas būtų išspręstas teisingai, būtina nustatyti, kokia konkreti teisės norma šiuo atveju turi būti taikoma.

16. Sutarties dėl teisinės pagalbos 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismingumo nustatymo taisyklė bylose dėl vaiko ir jo tėvų tarpusavio teisinių santykių – tokios bylos yra teismingos teismams tos valstybės, kurios teisė taikytina šiems santykiams. Sutarties dėl teisinės pagalbos 31 straipsnyje nustatyta, kad vaiko ir jo tėvų, nesančių santuokoje, teisinius santykius reguliuoja įstatymai tos šalies, kurios pilietis yra vaikas. Tai yra bendroji norma, reglamentuojanti taikytinos teisės nustatymą visais atvejais, kai sprendžiama byla dėl vaiko ir jo tėvų, nesančių santuokoje, santykių.

17. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas I. A., būdamas Rusijos Federacijos piliečiu, šiuo metu gyvenančiu Lietuvos Respublikoje, atstovaujamas rūpintojos – savo močiutės A. K., taip pat Lietuvos Respublikos pilietės, prašo nustatyti tėvystę mirusiam spėjamam tėvui, t. y. giminystės (tėvystės) santykį tarp tėvo ir vaiko. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad ginčo pobūdžio identifikavimą lemia ne procesinė forma (teisena), pagal kurią yra nagrinėjama byla, bet materialiniai teisiniai santykiai, iš kurių kilo ginčas. Pažymėtina, kad tėvystės nustatymas vaikui sukuria ne tik turtines, bet ir neturtines teises, t. y. giminystę. Būtent giminystės santykio pagrindu atsiranda kitos teisės. Tai, kad paduodant pareiškimą teismui būtina nurodyti juridinę reikšmę turinčio fakto (tėvystės) nustatymo tikslą, lemia tokio pareiškimo nagrinėjimo procesinė tvarka, reglamentuojama inter alia CPK 391 straipsnio 1 dalyje ir 447 straipsnio 1 punkte. Minėta, kad ne procesinė forma (teisena), pagal kurią yra nagrinėjama byla, bet materialiniai teisiniai santykiai nulemia konkrečios bylos nagrinėjimo dalyką. Tuo atveju, kai ypatingosios teisenos tvarka yra nagrinėjama byla dėl tėvystės nustatymo, kai spėjamas vaiko tėvas yra miręs, tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra giminystės santykių (teisinio santykio tarp tėvo ir vaiko) nustatymas, o ne siekiamų įgyti teisių (pilietybės įgijimo) klausimas. Šiuo atveju byla yra susijusi su tėvystės santykio nustatymu, kai spėjamas vaiko tėvas yra miręs ir vaiko tėvai nebuvo santuokoje. Dėl to bylos teismingumas turi būti nustatomas pagal tas teisės normas, kurios reglamentuoja bylų dėl tėvystės nustatymo jurisdikciją.

18. Sutarties 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ginčui taikytina teisė nulemia teismų jurisdikciją bylose dėl vaikų ir tėvų tarpusavio teisinių santykių, tačiau Sutarties 32 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškovas ir atsakovas gyvena vienos Susitariančios Šalies teritorijoje, priimti sprendimus tokiose bylose kompetentingi taip pat teismai ir šios Susitariančiosios Šalies, laikantis 29 ir 31 straipsnių nuostatų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tiek pareiškėjas, tiek jo įstatyminė atstovė, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė, šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, suinteresuotas asmuo byloje taip pat yra Lietuvos institucija, spėjamas vaiko tėvas – Lietuvos Respublikos pilietis. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taip pat įvertinęs tai, kad pareiškėjas siekia nustatyti Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo faktą, jo ryšys su Lietuva yra glaudus, sprendžia, jog, vadovaujantis Sutarties dėl teisinės pagalbos 32 straipsnio 2 dalimi, ši byla yra teisminga Lietuvos teismams.

19. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje netinkamai aiškino bylų su tarptautiniu teismingumu reguliuojančias nuostatas, todėl neteisingai išsprendė pareiškėjo prašymo priėmimo klausimą. Skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl prašymo priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Edita Šliumpienė