Kauno apygardos teismo nutartis

1. Pareiškėja A. K. (toliau – pareiškėja), atstovaudama I. A. (toliau – nepilnametis vaikas), kreipėsi į teismą pareiškimu suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio tėvystės santykių fakto nustatymo, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. A., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra vaiko I. A., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o I. A. yra jo sūnus.

6. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimti pareiškimą ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškimo teismingumo, nepagrįstai ginčą kvalifikavo kaip ginčą dėl tėvystės nustatymo, dėl to ir netinkamai nustatė šios bylos teismingumą ir taikytinas teises.

6.2. Vadovaujantis CPK 29 straipsniu, 30 straipsnio 4 dalyje, 446 straipsniu įtvirtintomis nuostatomis, ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, ieškinys dėl tėvystės nustatymo gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą, reikalavimas dėl tėvystės nustatymo teismingas ieškovės arba atsakovo gyvenamosios vietos teismui, bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pareiškimai paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Šiuo atveju, nepilnamečio vaiko faktiška gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, nepilnamečio vaiko tėvas yra Lietuvos pilietis, jo globėja – močiutė yra Lietuvos pilietė, kurios faktiška gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Pareiškimas yra pareikštas dėl tėvystės nustatymo su tikslu, kad nepilnamečiui vaikui būtų konstatuotas Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo faktas (vaikas Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimimu) bei tam, kad nepilnametis vaikas liktų gyventi su močiute – jo globėja Lietuvoje.

6.3. CPK 785 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos teismai išimtinai nagrinėja tėvų ir vaikų teisinių santykių, įvaikinimo teisinių santykių bylas, jeigu nors viena iš šalių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir tos šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Spręsdamas dėl jurisdikcijos nagrinėti atitinkamą ginčą, kai byla yra su tarptautiniu elementu, teismas sprendžia pagal ieškinio pateikimo momentu esančią situaciją.

6.4. CPK 376 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose, teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai. Nagrinėjamu atveju, visos nuoseklios faktinės aplinkybės patvirtina, kad jurisdikcija ir bylos teismingumas Lietuvos teismams labiausiai atitinka vaiko interesus.

6.5. Teismas vadovavosi Dvišalės sutarties 29 – 32 straipsniais, tačiau klaidingai konstatavo, kad pareiškėja dėl giminystės, tėvystės nustatymo turėtų kreiptis į Rusijos Federacijos teismines institucijas, kadangi nagrinėjamoje byloje pagal Dvišalės sutarties 32 straipsnio nuostatas nėra ir negali būti taikoma kaip išimtinė Rusijos Federacijos teismų kompetencija. Sutarties 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ginčui taikytina teisė nulemia teismų jurisdikciją bylose dėl vaikų ir tėvų tarpusavio teisinių santykių. Taigi, ginčo pobūdis lemia konkrečios teisės normos, reglamentuojančios bylos teismingumą, teisingą identifikavimą. Pareiškėja yra Lietuvos Respublikos pilietė, o asmuo, kuriam siekiama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra nepilnametis vaikas, Rusijos Federacijos pilietis. Pareiškėjos ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėja prašo nustatyti tėvystę nepilnamečio vaiko mirusiam tėvui, tai yra teismo patvirtinti giminystės (tėvystės) santykį tarp tėvo ir vaiko ir neginčija fakto, kad nepilnametis yra Rusijos Federacijos pilietis, gyvenantis Lietuvos Respublikoje.

6.6. Šios bylos esmė yra konstatuoti nepilnamečio vaiko Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo faktą, kadangi vaikas Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimimu, ir turi teisę turėti dvigubą (daugybinę) pilietybę visą gyvenimą (Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1 punktas). Nagrinėjamu atveju, pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tai yra giminystės (tėvystės) santykį tarp tėvo ir vaiko, siekdama atitinkamoms institucijoms pateikti prašymą dėl Lietuvos pilietybės vaikui gimus fakto konstatavimo.

6.7. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo pagrindus, sąlygas ir tvarką nustato ir kitus Lietuvos Respublikos pilietybės santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 punktas taikomas Lietuvos Respublikos piliečių vaikams, kurie gimdami įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2008 m. liepos 22 d., jeigu jie patys arba jų teisėti atstovai raštu prašo laikyti juos Lietuvos Respublikos piliečiais. Šiuo atveju, nepilnametis vaikas gimė (duomenys neskelbtini) ir gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę. Prašymas gali būti paduodamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai iki vaikui sukaks 18 metų. Vienas iš būtinų dokumentų prie prašymo yra vaiko gimimo liudijimas ar jį atitinkantis dokumentas, patvirtinantis, kad vaiko tėvai ar vienas iš jų, vaiko gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat dokumentas, liudijantis, kad vaikas, gimdamas įgijo kitos valstybės pilietybę. Jeigu vaikas atitinka šias sąlygas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo faktą ir šio vaiko ar jo teisėto atstovo prašymu išduoda Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinanti dokumentą. Nagrinėjamu atveju, nepilnametis vaikas atitinka visus reikalavimus ir sąlygas, todėl šiuo atveju taikytina Lietuvos Respublikos jurisdikcija.

6.8. Pareiškėja pažymėjo, kad nepilnamečiui vaikui nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. nustatyta laikinoji globa ir rūpyba, o pareiškėja paskirta jo rūpintoja. Be to, nepilnametis vaikas nuo 2006 metų balandžio mėnesio faktiškai gyveno Ukrainoje kartu su tėvais ir pareiškėja bei seneliu J. A.. Po tėvo mirties vaiko motina paliko Ukrainą ir nuo 2013 m. birželio 26 d. nepilnametis vaikas faktiškai gyveno Ukrainoje, kartu su pareiškėja ir seneliu, kur lankė ugdymo įstaigą. Nepilnametis jokio glaudaus ryšio su motina ir Rusijos Federacija neturi, tačiau turi glaudų ryšį su Lietuvos Respublika. Vaiko tėvas ir iš jo pusės visi giminaičiai (močiutė, senelis, prosenelis, prosenelė ir kiti) buvo ir yra Lietuvos piliečiai. Vaiko tėvas Lietuvoje nuolat gyveno iki 1997–1998 metų. Pareiškėja kartu su pareiškimu pateikė 2022 m. lapkričio 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadą, kuria patvirtinama, kad J. A. J. (J.) yra jos biologinio sūnaus sūnus (t. y. anūkas) su 99,9999341900887% tikimybe. Prasidėjus karui Ukrainoje, nepilnametis su pareiškėja pabėgo iš Ukrainos. Nepilnamečio motina 2022 m. gegužės 24 d. patvirtino savo sutikimą, kad nepilnametis vaikas vyktų su jį lydinčiu asmeniu – pareiškėja į Vokietiją, Didžiąją Britaniją ir Šengeno sutarties šalis. 2022 m. liepos 27 d. Niurnbergo migracijos ir integracijos tarnyba Vokietijoje suteikė pareiškėjai ir nepilnamečiui vaikui pabėgėlio nuo karo prieglobstį. Niurnbergo migracijos ir integracijos tarnyba Vokietijoje surašė sienos kirtimo pažymėjimą, kaip savalaikio išvykimo įrodymą, terminą išvykimui nustatant iki 2022 m. rugpjūčio 7 d. Vaiko motina 2022 m. rugsėjo 20 d. pareiškimu taip pat patvirtino, kad A. J., Jono, gimęs (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio sūnaus A. J., J., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o 2022 m. rugsėjo 20 d. sutikimu nepilnamečio vaiko motina patvirtino, kad sutinka, jog jos sūnui J. A., J. būtų konstatuota Lietuvos Respublikos pilietybė.

6.9. Kaip minėta pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, giminystės, tėvystės nustatymo, teismui teikiamas, siekiant nustatyti, kad nepilnamečio vaiko tėvas J. A., Lietuvos Respublikos pilietis, miręs (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko, gimusio (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos piliečio tėvas, tikslu, kad vaikui būtų konstatuotas Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo faktas. Kitokia nei ypatingosios teisenos tvarka gauti dokumento, patvirtinančio J. A. tėvystę, nėra, nes J. A. yra miręs, nepilnamečiui išduotame gimimo liudijime motinos pageidavimu yra įrašyta tik vaiko motina, įrašų apie tėvą nėra.

6.10. Be to, nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į aplinkybę, kad dėl karo Ukrainoje nepilnametis negali grįžti į Ukrainą, o tuo labiau vykti į Rusijos Federaciją, kur gyvena jo motina, kadangi jam yra 16 metų, todėl kyla reali grėsmė būti mobilizuotam ir priverstinai išsiųstam į karą. Be to, pareiškėjai kreiptis į Rusijos Federacijoje teisingumą vykdančias institucijas dėl tėvystės nustatymo būtų neprotinga, nes tai ne tik gerokai užvilkintų bylos procesą neapibrėžtam laikotarpiui, padidintų proceso kaštus visoms proceso šalims, tačiau neapsaugotų ir nepilnamečio vaiko teisių bei teisėtų interesų. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, pareiškėja prašo pareiškimą priimti ir nagrinėti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.