Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, turintis neįgalumą, bedarbis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2012-04-05 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 str. 2 d. 20 parų arešto, kaltinamas pagal BK 183 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, o būtent: 2013 metų liepos mėnesio 5 d., (duomenys neskelbtini), degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Baltarusijos piliečiui Y. R. už 500 dolerių užmokestį, žodinės sutarties su A. P. pagrindu patikėjus A. P. 84 870 litų vertės automobilį „DAF“, VIN (duomenys neskelbtini), priregistruoti Lietuvos Respublikoje pagal LR galiojančius įstatymus įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu, o vėliau šį vilkiką nugabenti į Baltarusiją ir ten jį perduoti Y. R., jis 2013-08-10 09.48 val. automobilį „DAF“, VIN (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filiale prisiregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, gavo valstybinius numerius (duomenys neskelbtini), po ko automobilio „DAF“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neperdavė jo savininkui Y. R., bet 2013-08-23 už 17 400 eurų jį pardavė Latvijos Respublikoje registruotai firmai SIA „(duomenys neskelbtini)“, ir tokiu būdu pasisavino jam patikėtą didelės vertės turtą, padarydamas Baltarusijos piliečiui Y. R. 84 870 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2013 m. pavasarį A. Š. jį supažindino su Y. R.. Y. R. jo paprašė firmos vardu užregistruoti jam priklausantį vilkiką, kurį jis nusipirko Lenkijoje. Vilkiko pirkimui iš Lenkijoje gyvenančio pardavėjo jis davė nukentėjusiajam Y. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus. Paskui jis matė pirkimo–pardavimo sutartį lenkų kalba 16000 eurų sumai. Pardavėjas lenkas, pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po to vilkiką Y. R. atvarė su pirkimo dokumentais ir jam paliko (duomenys neskelbtini) priregistruoti bei nuvaryti į Baltarusiją. Tada jis su V. G. ir K. B. greitai įkūrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. G. vilkiką VĮ „Regitra“ registravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Vilkiko įregistravimui jis (A. P.) gavo pirkimo–pardavimo dokumentus, t. y. tuščius blankus, kuriuos pildė patys. Negali paaiškinti, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo vilkiką iš prancūzo. Jis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra susijęs, nes su V. G. pirko akcijas. Nors jis pats nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, akcininkai buvo V. G. ir K. B., tačiau pripažįsta, kad jis pirko šią bendrovę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų neturėjo, todėl jis paprašė V. G., kad šis sudarytų paskolos sutartį. Tada bendrovės buhalterijoje buvo įtrauktas vilkiko pirkimas. Paskui pagalvojo, kad firmai priklausantį vilkiką išvežti atiduoti į Baltarusiją negerai. Jis surado pirkėją, V. G. pardavė patį vilkiką bei sutvarkė dokumentus, pasirašė tiek už UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek už prancūzą, o jis (A. P.) paėmė pinigus, kuriuos laikė pas savo mamą. Prisipažįsta kaltu ir gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo. Pripažįsta, kad pasisavino Y. R. vilkiką, kad jį pardavė latviui už 17000 eurų, kad automobilio pirkėją surado internetu. Sutinka su visų liudytojų bei nukentėjusiojo parodymais, nes skiriasi tik neesminės detalės. Teigia, kad ketino nukentėjusiajam Y. R. gražinti pinigus. Jis Y. R. gražino dalį (10000 eurų) už vilkiką gautų pinigų bei pasirašė skolos vekselį, kuriuo įsipareigojo likusią skolos dalį – 10500 eurų sumą gražinti. Pažada nukentėjusiajam atlyginti padarytą žalą, nesiruošia išsisukinėti.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Y. R. parodė, kad 2013 metų liepos mėn. pirmomis dienomis jis buvo Lenkijos Respublikoje, kur norėjo nusipirkti krovinini vilkiką „DAF XF 105 410“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau pagal Lenkijos įstatymus šioje valstybėje negalima krovininio automobilio registruoti fizinio asmens vardu, todėl jis paskambino savo draugui A. Š., kuris pasakė, kad jis pažįsta (duomenys neskelbtini) gyvenantį A., kuris galėtų padėti. Paskambinęs draugo duotu telefonu, paprašė užregistruoti šį vilkiką savo vardu, o paskui jį perregistruoti jo vardu. A. sutikus, sutarė, kad už šią paslaugą sumokės 500 dolerių. Pildydamas Lenkijoje krovininio automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, nurodė, kad šį automobilį perka įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini). Šios Įmonės duomenis liepė nurodyti A., nes jis pasakė, kad dirba šioje įmonėje, todėl nebus jokių problemų. Už nupirktą automobilį pardavėjui sumokėjo 24 600 eurų. Nupirkęs automobilį, liepos 2-3 dieną juo atvažiavo iki (duomenys neskelbtini). Su A. susitiko degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, netoli PC „(duomenys neskelbtini)“. Pastatęs automobilį saugojamoje aikštelėje, jam atidavė vieną šio vilkiko raktą ir dokumentus, o kitą atsarginį raktą ir vilkiko serviso knygelę, automobilio sertifikatus, ant kurių yra nurodytas šio automobilio DAF kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), pasiėmė. Dar A. padavė pažadėtus 500 dolerių. Buvo pasakyta, kad reikiami automobilio dokumentai bus padaryti per 2-3 savaites. Praėjus mėnesiui, jis paskambino A. ir paklausė, kada gali atvažiuoti pasiimti savo automobilį, bet jis atsakė, kad dar nesutvarkė dokumentų ir dar užtruks dvi savaites. Po dviejų savaičių A. dažnai nekeldavo ragelio, o atsiliepęs sakydavo, kad dokumentai dar tvarkomi. Apie rugsėjo 1 diena jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Nuvažiavęs į automobilių saugojimo aikštelę, savo automobilio ten nerado. Sargas nurodė, kad jį apie rugpjūčio 23 dieną kažkas pasiėmė. Rugsėjo 9 dieną jis vėl atvažiavo į (duomenys neskelbtini), tik šį kartą su A. Š.. A. namuose, (duomenys neskelbtini), nerado. Tuomet A. Š. paskambino A. ir susitarė su juo susitikti. Į susitikimą jis pats nėjo. Grįžęs iš susitikimo, draugas pasakė, kad A. šio automobilio nebegražins, dėl ko, nepasakė, taip pat pasakė, kad surado šio automobilio pirkėją, kuris bet kada jį gali nupirkti už 17 000 eurų. Papildomos apklausos metu Y. R. parodė, kad vilkiką nusipirko už grynus pinigus ir lenkui sumokėjo daugiau nei parašyta kvite – 24 600 eurų, nors kvite parašyta 56000 zlotų (apie 18500 eurų), bet taip norėjo lenkas dėl mažesnių mokesčių. Vilkiką nusipirko Lenkijoje 2013-07-04 iš J. D.. Yra patyręs 24600 eurų žalą. A. P. grąžino dalį skolos, t. y. 10 000 eurų. Likusiai daliai 10 500 eurų sutarė surašyti vekselį, kad A. P. įsipareigoja jam 10 500 eurų grąžinti iki 2014-09-01 dienos. Sutiko A. P. reikšti mažesnį ieškinį, t. y. ne 24 600 eurų, bet 20 500 eurų. Šiuo metu jokių pretenzijų A. P. nebeturi (1 t., 5-6, 8-9, 10-11, 13-14, 17-18 b. l.).

2013-09-12 liudytojas A. Š. (A. Š.) parodė, kad 2013 metu birželio-liepos mėnesį, tikslios datos nepamena, paskambino Y. R. ir paklausė, ar nepažįsta Lietuvoje gyvenančio žmogaus, kuris įmonės vardu užregistruotų automobilį „DAF“, nes jis tokį vilkiką nori nusipirkti Lenkijoje, tačiau Lenkijoje vilkikus galima parduoti tik įmonėms. Telefonu pažįstamo A. paklausė, ar jis galėtų padėti nupirkti Lenkijoje krovininį vilkiką, nes pirkimo-pardavimo sutartyje reikia nurodyti Lietuvos įmonę. A. pasakė, kad padės. Tada paskambinęs Y. R. davė A. telefono numerį. Po kelių dienų paskambinęs Y. R. pasakė, kad automobilį paliko (duomenys neskelbtini) saugojamoje aikštelėje, o dokumentus ir užvedimo raktelį atidavė A.. Po kokio mėnesio jam paskambinęs draugas pasakė, kad automobilio dokumentai dar neparuošti ir gal galėtų paskambinti A. ir paklausti, kada jie bus padaryti. A. telefonu jam pasakė, kad dokumentų dar nėra, o kai jie bus, pasakys. Rugsėjo mėnesį draugas paprašė, kad su juo važiuotų į (duomenys neskelbtini) ir padėtų susigrąžinti automobilį. Rugsėjo 9 d. atvažiavo į (duomenys neskelbtini), o kitą dieną nuvažiavo pas A. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), bet A. nerado. Tą pačia dieną jam paskambino A. ir jie susitarė susitikti. Susitikimo metu A. jam pasakė, kad automobilis yra (duomenys neskelbtini), tačiau jis jo jiems neatiduos, nes neva jam nepatinka jo draugas. Tuomet, bijodami, kad A. nedingtų, jie nutarė kreiptis į policiją (1 t., 34 b. l. ).

Liudytojas V. G. parodė, kad apie 5 metus pažįsta A. P.. A. P. pasiūlė kartu atidaryti bendrą verslą – prekiauti rūbais. Internete rado skelbimą, kad parduodamas UAB'as be skolų, jo kaina 750 litų, jo buvo 350 litų, o A. – 400 litų. Kadangi UAB'ui įsteigti reikalingi du akcininkai, tai A. pasiėmė savo draugą K. B.. A. niekur nefigūravo. Tada persiregistravo įmonę Registrų centre, atidarė sąskaitą. 2013-08-02 jis su A. P. ir jo draugu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) „Regitrą“. A. P. apdraudė „(duomenys neskelbtini)“ vardu minėtą automobilį. Ten jis jam padavė prancūzišką pirkimo-pardavimo sutartį, kuri buvo jau surašyta ir užpildyta, jam liko tik pasirašyti po „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimu, kad perka vilkiką iš prancūzo. Vilkikas buvo be numerių, bet raudoni numeriai buvo kabinoje. „Regitroje“ „(duomenys neskelbtini)“ vardu priregistravo automobilį „DAF“ ir gavo valstybinius numerius (duomenys neskelbtini). Registracijos liudijimą pasiėmė A. P.. Kitą kartą tą vilkiką matė 2013-08-23, kai važiavo firmos vardu išimti raudonų numerių. Jis tik nuvežė valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) ir išėmė tranzitinius. Visur buvo su A. P.. Grįžo atgal prie mašinos į aikštelę. A. P. numerius, 1 raktą padavė rusakalbiui vairuotojui. Apie 14.00 val. nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“. A. P. nuėjo susitikti su pirkėju. „(duomenys neskelbtini)“ antspaudus turėjo A. P.. Vėliau jis grįžo kartu su pirkėju, tai buvo jaunas rusakalbis vyras. Pirkimo-pardavimo sutartį pamatė tik 2013-09-12, kai dokumentus reikėjo paduoti buhalterei. Dar A. P. buvo jo prašęs surasti draugą, kuriam neva jo mama R. P. paskolina 62500 litų, o vėliau, tas draugas neva paskolina „(duomenys neskelbtini)“. Bet tokio draugo net neieškojo. Tada A. atvežė jam tuščią paskolos sutartį ir liepė pasirašyti, paaiškino, kad pinigų paskolins jo mama, kai grįš iš ligoninės, tai jis ir pasirašė. Tai buvo 2013-09-12. 2013-09-14 A. P. jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) banką ir liepė nupirkti čekių knygelę ir pasidaryti banko kortelę, nes firma kitaip negali išsiimti pinigų. Jis išėmė knygelę, pagal kurią jam bankas išdavė 7500 eurų, liko 8620 eurų, nes bankas tiek nebeturėjo pinigų. O likusius pinigus nuėmė 2013-09-16. Visus pinigus iki cento atidavė A. P. (1 t., 35-38 b. l.).

Liudytojas K. B. parodė, kad A. P. jam pasiūlė užsiimti dėvėtų drabužių prekyba. Su A. P. ir dar vienu asmeniu, kurio nepažįsta, nuvyko į (duomenys neskelbtini), į advokatų kontorą. Ten A. P. su tuo draugu sumokėjo už kažkokią firmą ar dokumentų tvarkymą, tiksliai nežino. Žino, kad tą pačią dieną jis pasirašė kaip firmos akcininkas, A. P. niekur nepasirašinėjo. Firmos pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Nuo to karto jis nebematė nei A. P., nei to direktoriaus. Pas A. P. yra ir „(duomenys neskelbtini)“ „štampas“, kiti rekvizitai. Apie tai, kad 2013 metų vasarą A. P. iš baltarusių nusipirko vilkiką, jis nieko nežino (1 t., 68-70 b. l).

Liudytojai A. Č. ir P. Č. parodė, kad automobilį „DAF“, VIN (duomenys neskelbtini) pirko 2013 m. rugpjūčio mėnesį (duomenys neskelbtini) iš asmens, pasivadinusio A., už automobilį sumokėjo 17400 eurų pavedimu į banko sąskaitą (162-164, 167-169 b. l.)

Iš Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusysis Y. R. pateikė automobilio „DAF“, VIN (duomenys neskelbtini) įsigijimo iš Lenkijoje gyvenančio pardavėjo dokumentus ir raktus, šie dokumentai ir daiktai apžiūrėti bei prijungti prie bylos (1 t., 20-26 b. l.).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas nešiojamas kompiuteris „HP Pavilion“ Nr. (duomenys neskelbtini), jame rastas skelbimas apie parduodamą vilkiką „DAF“ su nuotraukomis (1 t., 74-80 b. l.).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė informaciją, kad skelbimą apie vilkiko „DAF“ pardavimą patalpino internetinės svetainės vartotojas, kurio kontaktinis telefono Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), skelbimas sukurtas 2013-08-15, IP adresas (duomenys neskelbtini) (1 t., 89 b. l. ).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis pagal kompiuterio IP adresą (duomenys neskelbtini) ir nurodytas datas bei laiką (duomenys neskelbtini) interneto paslaugos teikimo prieiga pagal sutartį buvo suteikta D. Š., gyv. (duomenys neskelbtini) (1 t., 92 b. l.).

Iš VĮ „Regitra“ pateiktų dokumentų kopijų matyti, kad automobilis „DAF“ (duomenys neskelbtini) pagal V. G. pasirašytą prašymą buvo įregistruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, išduoti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), automobilio įregistravimui V. G. pateikė dokumentus apie šio automobilio įsigijimą iš Prancūzijoje gyvenančio pardavėjo (1 t., 96-104 b. l.).

Iš AB (duomenys neskelbtini) banko pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašo matyti, kad 2013-08-23 Latvijos Respublikos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą pervedė 17400 eurų (1 t., 132 b. l.).

Interpolo pranešimas liudija, kad Latvijoje nustatytas vilkikas „DAF“, VIN (duomenys neskelbtini), ieškomas Lietuvoje (1 t., 144 b. l.).

Iš atpažinimo pagal nuotraukas protokolo matyti, kad liudytojas A. Č. atpažino A. P. kaip A., iš kurio pirko vilkiką „DAF“, VIN (duomenys neskelbtini) (1 t., 165-166 b. l.).

Iš atpažinimo pagal nuotraukas protokolo matyti, kad liudytojas P. Č. atpažino A. P. kaip A., iš kurio pirko vilkiką „DAF“, VIN (duomenys neskelbtini) (1 t., 170-171 b. l.).

Iš 2014-02-18 paprastojo vekselio kopijos matyti, kad A. P. pagal šį neprotestuotiną vekselį besąlygiškai įsipareigojo sumokėti 10500 eurų Y. R. iki 2014-09-01 (1 t., 19 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Kaltinamasis A. P. prisipažino, jog pažadėjo nukentėjusiajam Y. R. priklausantį automobilį priregistruoti Lietuvoje ir nuvaryti į Baltarusiją nukentėjusiajam Y. R., taip pat prisipažino suorganizavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimą, Y. R. priklausančio automobilio įregistravimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei pardavęs šį automobilį pirkėjui iš Latvijos. Tokius jo parodymus patvirtina nukentėjusiojo Y. R., liudytojų A. Š., V. G., K. B., A. ir P. Č. parodymai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai. Taigi, paminėtų įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusysis Y. R. savo automobilį patikėjo A. P.. A. P. jam patikėtą svetimą turtą (automobilį) įregistravo faktiškai jam priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, taip įgydamas teisę juo disponuoti, t. y. užvaldė svetimą turtą, kurį, be nukentėjusiojo Y. R. žinios pardavė. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įregistruota ne A. P. vardu, Y. R. priklausančio automobilio įregistravimo, pardavimo dokumentus pasirašė V. G., tačiau ir A. P., ir V. G., K. B. parodė, kad realiai visus šiuos veiksmus organizavo bei faktiškai atliko būtent A. P., o jie apie jo sumanymą nieko nežinojo. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad 17500 eurų, gautus už parduotą automobilį, pasiėmė būtent A. P., kuris nurodė laikęs šiuos pinigus pas savo motiną. Visuma paminėtų aplinkybių patvirtina, kad kaltinamasis A. P. pasisavino jam patikėtą svetimą, nukentėjusiajam Y. R. priklausantį 84 870 litų vertės automobilį „DAF“, VIN (duomenys neskelbtini), todėl jo veika kvalifikuojama pagal BK 183 str. 2 d.

Dėl bausmės

A. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino dalį žalos ir vekseliu įsipareigojo atlyginti likusią žalos dalį (BK 59 str. 1 d. 2, 3 p.). A. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant A. P. bausmę atsižvelgiama į tai, kad jis įvykdė vieną sunkų nusikaltimą, kad nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, kad yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgiama į A. P. asmenybę – teistas, baustas administracine tvarka, tačiau nusikalto galiojančių administracinių nuobaudų neturėdamas, yra bedarbis, neįgalus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, policijos nuovadoje dėl A. P. elgesio pareiškimų negauta, į įskaitą neįrašytas. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių bei atsižvelgus į tai, kad dėl nukentėjusiajam nusikaltimu padarytos žalos likusios neatlygintos dalies kaltinamasis yra išdavęs vekselį, A. P. pagal BK 183 str. 2 d. skiriama bausmė, artima sankcijoje numatytai minimaliai bausmei.

Taikyti A. P. BK 62 str. ar 54 str. 3 d. nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta BK 183 str. 2 d. sankcijoje nėra pagrindo, nes nėra BK 62 str. numatytų aplinkybių, kurioms esant ši norma gali būti taikoma, visumos, taip pat nėra išimtinių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 24600 eurų ieškinį (1 t., 15 b. l.), vėliau nurodė, kad sutinka A. P. reikšti mažesnį ieškinį, t. y. 20500 eurų. Be to, jis pareiškė, kad 10000 eurų skolos A. P. jam grąžino, o likusiai skolos daliai – 10500 eurų A. P. išrašė jam vekselį, todėl jis jokių pretenzijų A. P. nebeturi (1 t., 17-18 b. l.).

Atsižvelgus į tai, kad paprastuoju vekseliu jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui (CK 1.105 str.) ir pagal CK 6.930 str. vekselis yra viena iš atsiskaitymo negrynaisiais pinigais priemonių, bei į tai, kad ieškovas Y. R. vekselį išdavusiam A. P. jokių pretenzijų nebeturi, procesas dėl Y. R. ieškinio nutraukiamas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę laisvės atėmimą 4 mėnesiams.

Į bausmę įskaityti sulaikyme ir suėmime būtą laiką nuo 2013-09-16 iki 2013-12-10.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo pagal šį nuosprendį dienos.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Kardomąsias priemones A. P. palikti nepakeistas – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą bei 5000 Lt užstatą.

Sulaikius A. P. pagal šį nuosprendį, 5000 Lt užstatą grąžinti užstato davėjai Z. R. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Procesą dėl civilinio ieškovo Y. R. ieškinio nutraukti.

Daiktus – automobilio įsigijimo kvitą, faktūrą, raktus – palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.