Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarties D. N. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno visuomenės sveikatos centro 2015 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 38-14(7), D. N. buvo paskirta 14 Eur bauda dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 42 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad jis 2015 m. sausio 7 d. (duomenys neskelbtini), dirbdamas pagal verslo liudijimą sporto klubo (duomenys neskelbtini) vardu, teikė sporto paslaugas neturėdamas higienos paso, taip pat paslaugų teikimo vietoje nebuvo treniruoklių nugarai, bicepsams, krūtinei ir pečiams gamintojo instrukcijų ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2013-05-27 įsakymu Nr. V-551 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 123:2013 „Sporto klubo paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ 4 ir 14 punkto reikalavimus. Šį nutarimą D. N. apskundė Kauno apylinkės teismui.

Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi paliko Kauno visuomenės sveikatos centro 2015 m. birželio 8 d. nutarimą Nr. 38-14(7) nepakeistą ir D. N. skundo netenkino. Teismas konstatavo, kad nepaisant to, jog patalpos, kuriose D. N. teikė sporto klubo paslaugas, atitinka kitus teisės aktų reikalavimus bei yra pritaikytos tokiai veiklai, o pašalinti pažeidimo, t.y. gauti leidimą-higienos pasą, jis negalėjo dėl objektyviai egzistuojančių ir nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, tačiau tai nešalina jo veikos neteisėtumo. Teismas taip pat nurodė, kad D. N. administracinio teisės pažeidimo byloje nėra išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jam būtų galima švelninti administracinę nuobaudą.

Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. N. prašo panaikinti Kauno visuomenės sveikatos centro 2015 m. birželio 8 d. nutarimą Nr. 38-14(7) ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį. Skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad sporto klubo patalpos atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra pritaikytos tokiai veiklai, tačiau Kauno sveikatos visuomenės centras formaliai neišduoda jam higienos paso dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, nors teismo posėdžio metu centro atstovė patvirtino, jog sporto klubo patalpos atitinka visus tokiai veiklai keliamus reikalavimus. Patalpos, kuriose teikiamos sporto paslaugos, priklauso J. Č. ir yra nuomojamos iš jos. Kadangi patalpų paskirties pakeitimui reikalinga paruošti projektus, surinkti kitus reikiamus dokumentus, be to, tarp J. Č. ir jos sutuoktinio vyksta teisminiai ginčai dėl šių patalpų, dėl ko teismo nutartimi yra taikytos laikinosios priemonės, jos nepanaikintos iki šiol, nes nėra pasibaigęs terminas pateikti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, todėl esant tokioms aplinkybėms nėra galimybės pakeisti nuomojamų patalpų paskirties.

Skunde taip pat nurodo, kad nepagrįstai teismo nutartyje nurodoma, kad 2015-01-07 atlikus grįžtamąjį patikrinimą paaiškėjo, kad paslaugų teikimo vietoje nebuvo kai kurių treniruoklių gamintojo instrukcijų. Atkreipia teismo dėmesį, kad visos reikiamos treniruoklių instrukcijos klube yra, nes priešingu atveju jeigu sporto klube nebūtų instrukcijų, tai tuomet kaip pažeidimas būtų nurodytas 2014-09-23 surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 37-198 (7), tačiau šiame protokole tokio pažeidimo nėra užfiksuota. Minėtame protokole tik nurodyta, jog veikla vykdoma neturint leidimo-higienos paso, o apie treniruoklių instrukcijas protokole nieko nenurodoma. Be to, 2015-01-07 Kauno visuomenės sveikatos centro surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 37-2(7) grafoje „Pažeidimo aprašymas“ nurodyta „ne visi naudojami treniruokliai turi naudojimosi instrukcijas“. Mano, jog protokole privalo būti konkrečiai nurodyta, kurie treniruokliai neturi instrukcijų, o ne nurodant abstrakčiai. Kadangi protokole nėra tiksliai nurodyta, kurie treniruokliai neturėjo instrukcijų (nors instrukcijas turėjo visi treniruokliai), todėl nepagrįstai jam buvo surašytas protokolas už tai, kad jis pažeidė Lietuvos higienos normų HN 123:2013 „Sporto klubo paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ 14 punkto reikalavimus. Be to, Kauno visuomenės sveikatos centro 2015-06-08 nutarime Nr. 38-14(7) nurodyta, kad 2014-09-23 buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pažeidimus, numatytus LR ATPK 42 str. 1 d., tačiau nei 2014-09-16 patikrinimo akte Nr. 36-1460(7), nei 2014-09-23 administracinio teisės pažeidimo protokole NR. 37-198 (7) nėra nurodyta, kad jis būtų pažeidęs Sporto klubo paslaugų sveikatos saugos reikalavimų 14 punktą. Todėl nepagrįstai 2015-06-08 Kauno visuomenės sveikatos centro nutarimu Nr. 38-14 (7) buvo pakartotinai nubaustas už instrukcijų treniruokliams neturėjimą. Į visas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, todėl teismo priimta nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno visuomenės sveikatos centras prašo D. N. apeliacinio skundo netenkinti, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

D. N. apeliacinis skundas netenkintinas.

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. N. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą yra įrodyta. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra pažeidėjo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindas, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir skundžiamą nutartį naikinti. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

LR ATPK 42 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už pakartotinį higienos norminių aktų bei Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, kuris užtraukia baudą piliečiams nuo keturiolikos iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų ir pareigūnams – nuo penkiasdešimt septynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-632 patvirtintų Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklių 44.4 punkte nurodyta, kad leidimas-higienos pasas neišduodamas, jeigu patalpų, kuriose numatoma vykdyti ūkinę komercinę veiklą, paskirties pogrupis pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis neatitinka ūkinės komercinės veiklos, kuriai prašoma leidimo-higienos paso.

Aukštesnysis teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nepaisant to, jog patalpos, kuriose D. N. teikė sporto klubo paslaugas, atitinka kitus teisės aktų reikalavimus bei yra pritaikytos tokiai veiklai, o pašalinti pažeidimo, t. y. gauti leidimą-higienos pasą, jis negalėjo dėl objektyviai egzistuojančių ir nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, tačiau tai nešalina jo veikos neteisėtumo. Aukštesnysis teismas taip pat sutinka ir su išvada, kad ta aplinkybė, kad patalpos, kuriose buvo vykdoma veikla, atitinka kitus teisės aktų reikalavimus ir pritaikytos tokiai veiklai, mažina jo padarytos veikos pavojingumą, tačiau administracinės atsakomybės nepašalina. Priešingu atveju įstatymas, numatantis imperatyvų leidimo-higienos paso privalomumą, netektų savo prasmės. Kaip ir nurodoma pirmosios instancijos teismo nutartyje, D. N. sporto klubo paslaugų veiklos apskritai negalėjo pradėti neturėdamas leidimo-higienos paso, o paaiškėjus, kad tokias paslaugas jis teikia neteisėtai, šią veiklą sustabdyti, iki bus išduotas leidimas-higienos pasas ar, šiuo konkrečiu atveju, jas perkelti į kitas patalpas, kuriose vykdyti sporto klubo paslaugų veiklą nebūtų jokių kliūčių. Šiuo atveju veikla, kurią D. N. vykdo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), negali būti vykdoma, kadangi šių patalpų paskirties pogrupis pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis neatitinka ūkinės komercinės veiklos, kuriai reikalingas leidimas-higienos pasas. Todėl ši veikla minėtoje vietoje, iki kol bus gautas leidimas-higienos pasas, turėtų būti stabdoma.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad visos reikiamos treniruoklių instrukcijos klube yra, nes priešingu atveju šis pažeidimas būtų nurodytas 2014-09-23 surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 37-198 (7), tačiau šiame protokole tokio pažeidimo nėra užfiksuota. Aukštesniojo teismo nuomone, vien pats faktas, kad 2014-09-23 protokole nėra nurodomas Sporto klubo paslaugų sveikatos saugos reikalavimų 14 punkto pažeidimas, savaime nepaneigia LR ATPK 42 str. 2 d. pažeidimo padarymo, kadangi šis straipsnis numato ne pakartotinį Sporto klubo paslaugų sveikatos saugos reikalavimų 14 punkto pažeidimą, o pakartotinį higienos norminių aktų bei Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą. Ankstesniuoju atveju D. N. buvo nubaustas už tai, kad pažeidė Sporto klubo paslaugų sveikatos saugos reikalavimų 4 punkto reikalavimus, kuris yra priskiriamas higienos norminiam aktui, taigi ir LR ATPK 42 str. 1 d. dispozicijai, todėl taikant atsakomybę pagal LR ATPK 42 str. 2 d. nėra būtina nustatyti analogiško pažeidimo padarymą – svarbu yra tai, kad asmuo pakartotinai pažeidė higienos norminius aktus ar Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą.

Apeliantas taip pat nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nėra tiksliai nurodyta, kurie treniruokliai neturėjo instrukcijų (nors instrukcijas turėjo visi treniruokliai), todėl protokolas už tai, kad jis pažeidė Lietuvos higienos normas HN 123:2013 Sporto klubo paslaugų sveikatos saugos reikalavimų 14 p. reikalavimus jam buvo surašytas nepagrįstai. Nors administracinio teisės pažeidimo protokolas yra vienas iš esminių įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (2007 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-802/2007). Byloje esančiame 2015 m. sausio 7 d. patikrinimo akte Nr. 36-2(7) nurodyta, kad trūksta treniruoklio instrukcijos nugarai, bicepsams, krūtinei ir pečiams, tuo pažeistas Sporto klubo paslaugų sveikatos saugos reikalavimų 14 punktas, tai nurodoma ir Kauno visuomenės sveikatos centro 2015 m. birželio 8 d. nutarime Nr. 38-14(7), todėl nėra pagrindo manyti, kad šis protokolo trūkumas yra esminis. Byloje esantis patikrinimo aktas patvirtina buvus Sporto klubo paslaugų sveikatos saugos reikalavimų 14 punkto pažeidimą, todėl vien tai, kad protokole nėra tiksliai išvardinama, kokie treniruokliai neturėjo instrukcijų, savaime nesudaro pagrindo manyti, jog institucijos priimtas nutarimas yra neteisėtas ar nepagrįstas.

Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (LR ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Todėl D. N. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį nepakeistą, o D. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.