Tauragės apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant institucijos surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei J. N.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje

S. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas už administracinius nusižengimus, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 99 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. M. būdamas (duomenys neskelbtini), t. y. atsakingu asmeniu, per 2018 m. išmokėjo R. K., gim. (duomenys neskelbtini), 200 Eur darbo užmokesčio ir V. M., gim. (duomenys neskelbtini), - 2 400 Eur darbo užmokesčio, viso išmokėjo 2 600 Eur darbo užmokesčio, neįtraukto į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus.

S. M. kaltę dėl pareikšto kaltinimo iš dalies pripažino ir paaiškino, kad R. K. dirbo be jo žinios. Kitas bendrovės darbuotojas su R. K. susitarė dėl kelionės į (duomenys neskelbtini), todėl jis sumokėjo už važiavimą 200 Eur, nes iš tikrųjų jis atliko darbą. Šie pinigai nebuvo apskaityti bendrovės buhalterijoje, jokio dokumento jis nepildė. Sutinka, kad pažeidimą padarė. V. M. bendrovėje nedirbo, jis važiavo į (duomenys neskelbtini) keletą reisų, gal 3-4 kartus pabandyti, ar galės dirbti (duomenys neskelbtini). Tačiau daugiau nedirbo ir darbo sutartis sudaryta nebuvo. Už tuos reisus jis sumokėjo V. M. 600-700 Eur. Tie pinigai apskaityti nebuvo. Su V. M. jis 2018-04-18 sudarė automobilio Renault Master nuomos sutartį. Sutartis galioja iki šiol, tačiau V. M. važiavo su šia mašina gal porą kartų. Jokių 200 Eur nuomos mokesčio jam V. M. nemokėjo. Sutinka, kad padarė pažeidimus, todėl yra pasiruošęs sumokėti visus privalomus mokesčius. Mano, kad pažeidimus galėjo padaryti dėl to, kad tuo metu buvo sunkus gyvenimo periodas, pašlijo santykiai šeimoje, šiuo metu vyksta ištuokos procesas.

Liudytojas V. M. parodė, kad darbo santykių su (duomenys neskelbtini) nesudarė, buvo kelis kartus išvykęs šios įmonės autobusu į (duomenys neskelbtini) tikslu susipažinti su (duomenys neskelbtini) darbo specifika. Už reisą sumokėdavo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) S. M.. Dėl automobilio nuomos nelabai ką žino, nors gal tokia sutartis ir buvo pasirašyta. Jis važiavo keletą kartų minėtu Renault automobiliu, tačiau nuomos mokesčio nemokėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

S. M. kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 99 straipsnio 3 dalyje, įrodyta jo paties paaiškinimu, operatyvaus patikrinimo pažyma, patikrinimo aktu, liudytojų parodymais, kita bylos medžiaga. ANK 99 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už tyčinį Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą. S. M. kaltinamas darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimu. Nagrinėjimo metu nustatyta, kad S. M., kaip bendrovės (duomenys neskelbtini), išmokėjo pinigus R. K. ir V. M. kaip darbo užmokestį, nors darbo sutartys sudarytos nebuvo. 2019-07-05 įsiteisėjusiu 2019-04-30 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nutarimu nustatyta, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) S. M. būdamas (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad visi jo (duomenys neskelbtini) bendrovėje dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Bendrovės (duomenys neskelbtini) S. M. leido dirbti (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) R. K., ir nuo (duomenys neskelbtini) - V. M., nesudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių ir apie priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinio skyriaus. Tokiu būdu bendrovės (duomenys neskelbtini) S. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių ir Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto, reikalavimus. Taigi, įsiteisėjusiu teismo nutarimu įrodyta, jog tarp (duomenys neskelbtini) ir R. K. bei V. M. faktiškai egzistavo darbo teisinai santykiai. Dėl to bendrovės (duomenys neskelbtini) S. M. jiems išmokėtos sumos laikytinos darbo užmokesčiu. Ir S. M., ir V. M. pripažįsta, kad jokiu dokumentu pinigų išmokėjimas įformintas nebuvo.

Patikrinimo metu 2019-01-09 R. K. paaiškino (b. l. 6), kad šiuo metu yra bedarbis. (duomenys neskelbtini) buvo įsidarbinęs įmonėje (duomenys neskelbtini). Dirbo 3 dienas, t. y. važiavo vieną reisą iš Lietuvos į Vokietiją ir atgal. Reikėjo vežti keleivius autobusiuku Volkswagen Crafter. Keleivius surinko iš įvairių Lietuvos miestų ir nuvežė į Vokietiją. Grįžtant iš Vokietijos taip pat surinko klientus iš įvairių miestų ir parvežė į Lietuvą. Į reisą važiavo su kitu įmonės darbuotoju – K. (duomenys neskelbtini) autobusiuką pasikeisdami. Vežė 6-7 žmones pirmyn ir atgal. Maršrutą, adresus ir klientų (keleivių) duomenis turėjo K., kuris, kiek žino, juos gavo iš S. - (duomenys neskelbtini). Dėl įsidarbinimo bendravo su vyru vardu S. Darbo sutarties nepasirašinėjo, S. žadėjo mokėti apie 800 Eur per mėnesį atlyginimą. Už vieną reisą S. sumokėjo 200 Eur grynais. Gavęs pinigus jokių dokumentų nepasirašinėjo. Dėl darbo tarėsi (duomenys neskelbtini) biure (duomenys neskelbtini). Minėtas reisas buvo vienintelis, daugiau nevažiavo, nes nepatiko darbo pobūdis.

V. M. tą pačią dieną paaiškino (b. l. 7), kad šiuo metu dirba pagal (duomenys neskelbtini), teikia (duomenys neskelbtini) paslaugas (duomenys neskelbtini) mieste nuo 2013 m. Ne rečiau kaip du kartus per mėnesį su D. Š. važiuoja į Vokietiją, (duomenys neskelbtini) autobusiuką. Su D. Š. važiuodami į reisą vairuoja pasikeisdami. Autobusiukai su kuriais važiuoja į Vokietiją yra Mercedes-Benz Sprinter, Renault Master, VW Crafter. Jie priklauso (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Taip važinėja ne mažiau kaip metus, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Už vieną reisą jam sumoka po 100 Eur. Reisas trunka 3 dienas. Lietuvoje iš įvairių miestų surenka keleivius ir veža į Vokietiją ir atvirkščiai. Atlyginimą sumoka S. M. grynais pinigais. Pinigus S. M. sumoka po kiekvieno reiso, grįžus tą pačią dieną arba sekančią. Šį darbą rado per D. Š., kuris supažindino su S. M.. Su S. M. sutarė, kad už reisą mokės ne mažiau kaip 100 Eur. Apie kiekvieno reiso maršrutą, adresus ir keleivius informaciją pateikia S. M. per D. Š..

Taip jie paaiškino aplinkybes apklausiami Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrėjų. Apklausiamas teisme V. M. aiškino kitokias aplinkybes. Parodymų pasikeitimą motyvavo tuo, kad tyrėjai ne taip suprato, ne taip užrašė, o kodėl jis pasirašė neteisingus parodymus, paaiškinti negalėjo. Jokia prievarta tyrėjų daroma nebuvo. Įvertinant tai, kad ir R. K., ir V. M. patikrinimo metu nurodė konkrečias, aiškias aplinkybes, reikia daryti išvadą, jog pakeitė parodymus V. M. dėl to, jog nori padėti sušvelninti atsakomybę S. M.. Nėra pagrindo abejoti R. K. ir V. M. patikrinimo metu duotais parodymais. jis aiškiai nurodė, kad ne mažiau kaip metus laiko, tai yra, nuo (duomenys neskelbtini) ne mažiau kaip du kartus per mėnesį (duomenys neskelbtini) keleivius į Vokietiją ir atgal. Už reisą S. M. jam mokėjo po 100 Eur. Iš čia darytina išvada, kad V. M. per 2018 m. važiavo ne mažiau kaip 24 reisus, už ką gavo 2 400 Eur. Šie išmokėjimai bendrovės buhalterinėje apskaitoje neužfiksuoti, nors pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 d. reikalavimus tai turi būti padaryta. S. M. pripažįsta išmokėjęs pinigus V. M., tačiau teigia, kad išmokėta buvo 600-700 Eur. Toks jo aiškinimas niekuo nepagrįstas. Jis negalėjo paaiškinti, kodėl V. M. teigė, kad važiavo ne mažiau kaip du kartus per mėnesį. Byloje nėra kokių nors duomenų, kad V. M. turėtų tikslą apkalbėti S. M..

Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybės traukiamo asmens asmenybę – iš dalies prisipažino padaręs nusižengimą, gailisi, taip pat siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, t. y. atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, jam skirtina minimali ANK 99 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 99 straipsnio 3 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, teismas

nutaria:

S. M. pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 99 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 2 700 Eur baudą.

Bauda per 40 dienų turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmonės kodas: 188659752; įmokos kodas 1001, nurodant mokėjimo paskirtį – už administracinę baudą byloje Nr. A5.-380-385/2019, ROIK: 19101483436. Nustatytu laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės, Šilalės arba Šilutės rūmus.