Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-08-05 · Administracinė byla Nr. eI3-4712-776/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-08-05
Bylos Nr.
eI3-4712-776/2024
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00657-2023-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Erminijus Baziulis
Pareiškėjas
S. V.
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-4712-776/2024Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00657-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 14.15; 55.1.1; 55.1.3
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 5 d.Panevėžys

Regionų administracinio teismo teisėjas Erminijus Baziulis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus sprendimo panaikinimo, administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) teismui paduotu skundu prašė: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio skyriaus (toliau – ir Komisija) 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. 21RE4-126 (toliau – ir Komisijos sprendimas), 2) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. rugsėjo 22 d. raštą Nr. AD5-20864 „Dėl paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti“ (toliau – ir Raštas), 3) įpareigoti Departamento Utenos valdybą pakartotinai įvertinti 2023 m. rugsėjo 14 d. laiške „Dėl pažeidimo“ pateiktą informaciją atsižvelgiant į šiame skunde nurodytas aplinkybes, bei priimti sprendimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kreipėsi į Departamentą su pranešimu „Dėl pažeidimo“ (toliau – ir Pranešimas) kuriame nurodė, kad A. K. (toliau – ir A. K.) (duomenys neskelbtini) ežero šiaurės rytinėje pakrantėje (55.417580, 25.505894) nelegaliai įrengė stacionarų inžinerinį įrenginį siurblinę ir per valstybinės žemės sklypą (pelkę) iki savo tvenkinių (55.416920, 25.509108) įrengė vamzdynų bei elektros kabelio trasą. Savo veiksmais A. K. ne tik sudarkė ir užteršė aplinką, tačiau ir nesaugia, savavališka elektros linija kelia realų pavojų. Taip pat neturėdamas sutikimo dėl aplinkosauginių sąlygų ir nelegaliai išgaudamas itin didelius kiekius vandens (sprendžiant iš įrangos galingumų) pažeidžia Paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-302 (neteko galios 2024 m. sausio 1 d., toliau – ir Aprašas), tvarką. Prašė Departamento įvertinti situaciją, nubausti ir įpareigoti A. K. pašalinti įrangą ir sutvarkyti aplinką iki būklės buvusios prieš įsirengiant minėtą inžinerinį įrenginį. Su pranešimu Departamentui pateikė įrodymus 14 fotonuotraukų iš įvykio vietos. Departamentas atsiuntė Raštą, kuriuo informavo, kad aplinkosauginių pažeidimų, patikrinimo metu, nenustatė. Raštą apskundė Komisijai. Komisija skundą atmetė. Raštas ir Komisijos sprendimas yra nepagrįsti, nes Departamentas nepateikė jokių matavimų ar skaičiavimų, kas leistų objektyviai įvertinti, kad vandens padavimas dėl atstumo sumažėtų daugiau nei 43 kartus, kas leistų netaikyti Aprašo 2.1 papunkčio. Departamentas aplaidžiai atliko apžiūrą nesiimdamas jokių veiksmų tam, kad nustatyti realų išgaunamo ar galimo išgauti vandens kiekį. Nebuvo įvertinta aplinkybė, jog dalis vamzdyno trasos yra užkasta po žeme. Iš gamintojo ant siurblio atspausdintų charakteristikų matosi, kad maksimalus siurblio našumas yra 300 l/min, tai yra per parą juo galima išgauti 43 m³. Be to, siurblinės vamzdyno išvadas yra įkastas ir įvestas į paties A. K. tvenkinį kur jokių daržų nėra ir akivaizdžiai skirtas A. K. tvenkinių pildymui. Departamentas nevykdė pareigos rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes. Buvo pažeistas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ).

Atsiliepimas

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko, atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo Pranešime nurodytos aplinkybės buvo tikrinamos atsižvelgiant į patikrinimo metu galiojusio Aprašo tvarką. Pareiškėjo argumentai dėl neatliktų matavimų ir eksperimentų galimo vandens kiekio išgavimui nustatyti, neturi jokio teisinio pagrindo ir negali būti ginčo objektu. Patikrinimo metu vandens išgavimo priemonė nebuvo naudojama, todėl nebuvo pagrindo atlikti perteklinius veiksmus, žinant siurblio techninius duomenis, našumą bei išgaunamo vandens kiekį. Pareiškėjo teiginiai, jog įrengiant vamzdynų bei kabelio trasą A. K. sudarkė ir užteršė aplinką, neatitinka tikrovės. Patikrinimo metu nustatyta, kad patiestas kabelis ir vamzdžiai negalėjo sudarkyti ir sužaloti aplinkos, žolinės augalijos ar želdinių. Aplinkosaugine prasme nepadaryta žala aplinkai, pakeičiant ar sužalojant reljefą. Nenaudotas teršalų – medžiagų (cheminis junginys) ar medžiagų mišinys, kurie dėl žmogaus veiklos patenka į aplinką ir kenkia aplinkai, joje esantiems žmonėms ar turtui. Vamzdis ir elektros kabelis tiesiog nutiesti pievoje, tai yra nepakeistas ir nesužalotas reljefas (žemės paviršius). Vamzdis ir elektros kabelis nėra atliekos ir nedaro neigiamo poveikio aplinkai. A. K. savo veika (paklojant vamzdį ir elektros kabelį) nepažeidė aplinkosauginių teisės aktų reikalavimų, kad būtų galima taikyti aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika). A. K. žemėje yra tik viena kūdra. Kūdra ir ežeras yra viename lygyje, todėl pildyti kūdrą ežero vandeniu nėra tikslo. Patikrinimo metu duomenys, keliantys potencialią grėsmę (duomenys neskelbtini) ežerui ir aplinkinėms teritorijoms, nebuvo fiksuoti. Raštas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas nagrinėjamojoje byloje kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2023 m. rugsėjo 22 d. rašto Nr. AD520864 „Dėl paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti“ teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčas buvo išnagrinėtas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir dėl jo priimtas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio skyriaus 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimas Nr. 21RE4-126.

Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos skundžiamame Rašte nurodė, kad patikrinimo metu nenustatė aplinkosauginių pažeidimų dėl A. K. veiksmų įrengiant siurblinę (duomenys neskelbtini) ežere. Pareiškėjas, nesutikdamas su Raštu, pateikė skundą Komisijai.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyrius 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 21RE4-126 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Komisijos sprendimu konstatuota, kad nėra duomenų, jog A. K. būtų jau faktiškai naudojęs ar bent jau planavęs ar kad jam būtų objektyviai būtų būtina išgauti 10 m³ ar daugiau vandens per parą iš (duomenys neskelbtini) ežero, naudojant jo įrengta siurbline. Nurodė, kad vien įrengtos siurblinės techninio pajėgumo duomenys neapsprendė Apraše nurodytų kriterijų objektyvaus egzistavimo. Atmetė pareiškėjo teiginius, kuriais jis siekė pagrįsti, kad tyrimą atlikęs pareigūnas aplinkybes ištyrė paviršutiniškai ir atmestinai. A. K. veiksmuose nenustatė jokių aplinkosauginių pažeidimų ar padarytos žalos aplinkai. Remiantis tuo Komisija pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos sprendimu, pateikė skundą teismui.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalį prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, į teismą persikelia ginčas dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020).

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. (duomenys neskelbtini) ežero šiaurės rytinėje pakrantėje įrengė siurblinę ir per valstybinės žemės sklypą (pelkę) iki savo teritorijos nutiesė vamzdį ir elektros kabelį. Pareiškėjas Pranešimu informavo Departamentą apie susidariusią situaciją ir prašė ją įvertinti, nubausti ir įpareigoti A. K. pašalinti įrangą ir sutvarkyti aplinką iki būklės buvusios prieš įsirengiant siurblinę. Departamentas 2023 m. rugsėjo 16 d. atliko įvykio vietos apžiūra ir 2023 m. rugsėjo 18 d. surašė apžiūros aktą Nr. TVR-7458, kuriame konstatavo, jog aplinkosauginių pažeidimų apžiūros metu nenustatyta. Vėliau Departamentas surašė Raštą, kuriuo informavo pareiškėją, kad aplinkosauginių pažeidimų, patikrinimo metu, nenustatė. Pareiškėjas, nesutikdamas su Raštu, pateikė skundą Komisijai. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, Komisijos sprendimu nusprendė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Bendruosius aplinkos apsaugos reikalavimus vandens išgavimui iš paviršinių vandens telkinių ir aplinkosauginių sąlygų (toliau – Sąlygos) naudoti paviršinius vandens telkinius vandeniui išgauti stacionariosiomis ir (ar) mobiliosiomis vandens išgavimo priemonėmis išdavimo tvarką nustato Aprašas (Aprašo 1 punktas). Aprašo 2.1 punktas numato, kad tvarkos aprašo bendrieji aplinkos apsaugos reikalavimai vandens išgavimui taikomi visiems vandens naudotojams (toliau – Naudotojai) iš paviršinių vandens telkinių išgaunantiems ar planuojantiems išgauti vandenį. Sąlygas privalo gauti Naudotojai išgaunantys ar planuojantys išgauti 10³ m ar daugiau vandens per parą (didžiausias paros vandens paėmimas) stacionariosiomis ir (ar) mobiliosiomis vandens išgavimo priemonėmis iš upės, kurios vidutinis debitas mažesnis kaip 0,5 m³/s, ir (ar) mažesnio kaip 5 ha ploto nepratekamo vandens telkinio (nepratekamo ežero, dirbtinio nepratekamo paviršinio vandens telkinio) ir (ar) mažesnio kaip 3 ha ploto pratekamo vandens telkinio.

Nagrinėjamu atvejų įvykio vietos apžiūros metu nebuvo nustatyta, kad A. K. išgautų ar planuotų išgauti 10³ m ar daugiau vandens per parą, ko faktiškai netvirtina ir pats pareiškėjas. Kuris tik nurodė jog turima įranga suteikė A. K. galimybę išgauti vandens kiekį, viršijantį 10³ m vandens per parą. Bet paties fakto, jog A. K. apskritai išgautų vandenį iš (duomenys neskelbtini) ežero pareiškėjas nenurodė, to taip pat nenustatė ir Departamentas įvykio vietos apžiūros metu. Tai yra, nagrinėjamu atveju A. K. atžvilgiu netaikytini Aprašo reikalavimai, nes neužfiksuota veika atitinkanti Aprašo 2.1 punktą, todėl Departamentas pagrįstai neatliko jokių papildomų veiksmų (be patikrinimo). Be to, pats pareiškėjas konkrečiai nenurodo jo nuomone būtinus atlikti veiksmus, kurių turėjo imtis Departamentas tirdamas nagrinėjamą atvejį.

Pareiškėjo teiginys, kad vamzdyno trasos yra užkasta po žeme – atmestinas kaip prieštaraujantis nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nes iš paties pareiškėjo pateiktų fotonuotraukų (administracinė byla AG4-111/18-2023(11.2.8) b. l. 6-18, 36-47, 86-95) matyti, kad patiestas kabelis ir vamzdžiai yra tiesiog patiesti ant žemės (pelkės), jokių kasimo darbų nėra užfiksuota. Aplinkybė, kad dalyje fotonuotraukų užfiksuota, kad vamzdis panyra į pelkę (administracinė byla AG4-111/18-2023(11.2.8) b. l. 86, 92), nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės, nes vamzdis buvo užfiksuotas pelkėtoje vietovėje, todėl natūraliai dėl savo svorio nugrimzdo giliau, tam akivaizdžiai nebuvo būtina atlikti jokių kasimo darbų. Be to, kasimo darbai nebuvo užfiksuoti ir Departamento 2023 m. rugsėjo 18 d. apžiūros akte Nr. TVR-7458.

Pareiškėjas teigia, kad buvo pažeistas VAĮ. Teismas pažymi, kad Departamentas yra viešojo administravimo subjektas, todėl savo veikloje jis privalo vadovautis ir principinėmis VAĮ nuostatomis. Taip pat, teisės aktai tiek viešojo administravimo subjektus, tiek ir teismą įpareigoja priimti ne tik teisėtus, bet ir teisingus sprendimus. Ginčo kontekste teismas reziumuoja, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 1-8 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; administracinio sprendimo data; administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra konstatavęs, kad: atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016). LVAT aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentuojantį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014 ir kt.). Paminėtos VAĮ nuostatos imperatyviai nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Taigi, VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-2134/2012, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018), visose viešojo administravimo srityse (žr., pvz., LVAT 2013 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1334/2013, 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-46-624/2019). Ar konkretus administracinis aktas atitinka šiuos reikalavimus, kiekvienu atveju nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, vertindamas byloje surinktus įrodymus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalis). Todėl ginčijamo administracinio akto atitiktis VAĮ principinėms nuostatoms kiekvienu atveju yra vertinimo dalykas.

Atsižvelgus į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą bei nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog priimto Rašto pagrindas yra pakankamai pagrįstas faktiniais duomenimis bei sisteminiu ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu. Sisteminis VAĮ nuostatų aiškinimas patvirtina išvadą, kad viešojo administravimo subjektas (Departamentas) Rašte detaliai įvertino logiškai susijusias su ginčo situacija teisiškai reikšmingas aplinkybes (kodėl A. K. veikoje nėra aplinkosauginių pažeidimų). Taigi, skundžiamo Rašto turinys atitinka teisės normų reikalavimus (VAĮ 10 straipsnio 5 dalis).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja, kad pareiškėjo ginčijamas Raštas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei tinkamomis teisės normomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Nustačius, kad Raštas yra pagrįstas ir teisėtas, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti Departamento Utenos valdybą atlikti veiksmus.

Dėl aukščiau nurodytų motyvų, laikytina, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 21RE4-126 pareiškėjo skundas buvo atmestas pagrįstai.

Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmetamas, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus sprendimo panaikinimo, administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, atmesti kaip nepagrįstą.

S. V. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.

Teisėjas Erminijus Baziulis