Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), LR pilietė, ištekėjusi, profesinio išsilavinimo, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. 2020-04-16 apie 21.30 val. namų kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu smurtavo prieš šeimos narį – sutuoktinį S. D., t. y. dešine ranka laikydama S. D. už žasto, kaire plaštaka apdraskė nukentėjusiojo veidą, taip padarydama S. D. odos nubrozdinimus veide – nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Kaltinamoji R. D. teisiamojo posėdžio metu dėl pareikšto kaltinimo kalta prisipažino ir parodė, kad viskas buvo 2020-04-16, buvo tamsus paros metas. Viskas vyko kaltinime nurodyto namo kieme. Jos telefonas buvo sudaužytas, jai reikėjo su vaiku ruošti pamokas, todėl ji paprašė S. D. planšetės, bet jis jai jos nedavė ir norėjo išvažiuoti automobiliu. Kai ji priėjo prie automobilio durelių, Saulius sėdėjo už vairo, durelės buvo praviros, planšetė buvo jo rankose, ji įkišo ranką į automobilį ir bandė planšetę paimti, bet S. D. su mašinos vairuotojo durelėmis privėrė jai dešinės rankos pirštus. Tada jai automatiškai, iš skausmo taip išėjo ir ji su viena ranka šiek tiek jam drykstelėjo veidą. Ji net nagų neturi. Nežino, su kuria ranka tai padarė, nes jai labai tada suskaudo. Jis kažkaip lipo, o ji iš skausmo drykstelėjo vieną kartą su viena ranka. Kad buvo įdrėksta, šiek tiek matėsi, bet smarkiai nieko nebuvo, kraujas nebėgo, vaikiškai taip. Niekas to įvykio daugiau nematė, nes kieme jie buvo tik dviese. Vaikas ir nieko nematė, nes jis buvo namuose. Ji policininkams, kurie ją sulaikė ir vežė, sakė, kad S. D. jai durelėmis pirštus privėrė, kad ji čia reflektyviai. Ji iš to šoko per apklausą gal ir nepasakė, bet sakė, gal pareigūnai neprisiminė. Ji dėl rankos niekur nesikreipė. Buvo atvykę ir vaiko teisės, ji viską gražiai paaiškino, jokių ten konfliktų nebuvo. Kodėl buvo iškviesti vaiko teisių pareigūnai, ji nežino. Pareigūnams ji priešinosi, nes neteisėtai ją suėmė. Ji tikslo sužaloti S. D. neturėjo, net tokios minties nebuvo, tik iš skausmo taip sureagavo. Staigus buvo trinktelėjimas ir instinktyviai viskas išėjo. Šiek tiek iš pykčio taip galėjo būti. Ji atsiprašo, kad taip įvyko, daugiau taip nesielgs. Pripažįsta, kad S. D. galėjo skaudėti. Dabar jos santykiai su sutuoktiniu draugiški, daugiau konfliktų nebebuvo. Prašo nutraukti bylą jai su S. D. susitaikius.

Nukentėjusysis S. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas buvo 2020-04-16, buvo prietema. Jis gyvena kartu su kaltinamąja. Viskas prasidėjo namie nuo eilinio konflikto – jis darėsi valgyti, o ji konfliktavo, prie jo žodžiais kabinėjosi. Kad nekonfliktuoti, jis norėjo išvažiuoti, tada ji pasakė, kad jis atiduotų planšetę, kuri yra jo ir buvo prieš tai mašinoje ant galinės sėdynės padėta. Jis planšetės jai nedavė ir išėjo į automobilį. Jis iš pradžių nematė, kad ji irgi išbėgo. Jis nespėjo nei durų atidaryti, nei įlipti, kai jam būnant prie automobilio R., pasakiusi, kad jis atiduotų planšetę, griebė jam už rankos, jis atsisuko ir ji tada jam drėskė veidą. Kuria ranka ir į kurią pusę ji drėskė, jis tiksliai neatsimena. Buvo vienas drėskimas. Jam skaudėjo. Tada jis iškvietė pareigūnus, kurie atvažiavo ir ją išvežė. Kaltinamoji pareigūnams sakė, kad jis pats susidraskė. Vaikas įvykio nematė, tik vėliau išbėgo. Ikiteisminio tyrimo metu jis sakė tiesą, nes buvo mažiau laiko praėję, dabar tikrai nepamena. R. laikė jį už alkūnės, o kita ranka drėskė. Jis neatsimena, kiek ten įdrėskimų buvo. Ikiteisminio tyrimu metu teisingai sakė. Nė karto nėra buvę, kad jis būtų privėręs kaltinamajai pirštus. Įvykio metu jis pats nebuvo išgėręs. Sutuoktinė alkoholio nevartoja. Su R. D. jie susitaikė, jokių pretenzijų jis jai neturi. Jų santykiai dabar yra normalūs, draugiški, jie yra skyrybų procese, ji gyvena pas mamą, su vaiku bendrauja. Prašo susitaikymo ir neskirti R. D. kriminalinės bausmės.

Ikiteisminio tyrimo metu S. D. parodė, kad R. D. yra jo sutuoktinė, su ja santuokoje 11 metų. Turi biologinį sūnų A. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., visi gyvena (duomenys neskelbtini), jam nuosavybės teise priklausančiame kotedže. Paskutiniu metu tarp jo ir R. santykiai įtempti, jie gyvena tame pačiame būste, tačiau atskiruose kambariuose. R. gyvena pirmame namo aukšte, o jis gyvena antrame namo aukšte. Sūnus A. būna ir su motina ir su juo. 2020-04-16 apie 19. 30 val. jis grįžo į namus iš darbo. Atėjusi R. pradėjo ieškoti priekabių, jam priekaištauti, kad jis sūnui A.i duoda užnuodytą maistą, kad jis vartoja narkotikus bei būna visada neblaivus, nors jis alkoholio ir narkotikų iš viso nevartoja. Dar R. jam pasakė, kad jį "pasodins" ir iš mobiliojo ryšio telefono iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai jokių pažeidimų nenustatę išvyko. Kadangi R. ir toliau neaprimo, reiškė įvairias pretenzijas jam, konfliktavo dėl įvairių buitinių dalykų, apie 21.30 val., vengdamas tolimesnių konfliktų su R., jis bandė savo automobiliu išvažiuoti iš namų. Jam išėjus į kiemą, R. išbėgo jam iš paskos, dešine ranka jam sugriebė už kairės rankos žasto, jis tuo metu buvo apsivilkęs treningą. Fizinio skausmo jis nejuto. Laikydama dešine ranka jo žastą, kairės rankos nagais, griebė jam už veido ir jį sužalojo, apdraskė, jam bėgo kraujas. Kiek tiksliai kartų sugriebė už veido, jis nepamena, nes buvo ištiktas šoko, bet tikrai ne mažiau dviejų kartų, nes viskas įvyko labai greitai. Sužalojimai buvo padaryti dešinėje veido pusėje. Gilus įbrėžimas buvo prie dešinės akies, jis buvo labai išsigandęs, kad nebūtų pažeista akis. Juto didelį fizinį skausmą. Kito fizinio smurto jo atžvilgiu R. nenaudojo. Įvykio niekas nematė, pašalinių asmenų nebuvo. R. ir toliau nenurimo, šaukė, kad jis jai atiduotų kompiuterį, kuris priklauso jam. Jis nuėjęs už kieme stovėjusio automobilio paskambino policijai. Išgirdusi, kad skambina policijai, R. nuėjo į namus. R. prieš jį smurtauja ne pirmą kartą, dėl to yra kreipęsis į policiją. <...> Civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos byloje nereikš. Į gydymo įstaigas nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus kreipėsi, kur jam buvo nustatyti sužalojimai (1 t., b.l. 24-35).

Iš S. D.pareiškimo matyti, kad jame jis nurodė, kad 2020-04-16 apie 21.30 val. namų kieme adresu (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė R. D., gim. (duomenys neskelbtini), viena ranka sugriebė jį už galvos ir laikė, o kita ranka, nagais draskė du kartus jam per veidą ir sukėlė fizinį skausmą. Prašo R. D. nubausti įstatymo nustatyta tvarka (1 t., b.l. 7-16).

Liudytojas G. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas iškvietimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje Konfliktas buvo kilęs tarp vyro ir žmonos dėl kompiuterio. Pirmo iškvietimo metu pavyko taikiai išspręsti, nes jie buvo blaivūs. Už 15 min. juos iškvietė vyras, akivaizdžiai matėsi, kad jis yra apdraskytas. Moteris bendravo tik per duris, ji paaiškino, kad pats raktu susidraskė nosį, šis panoro rašyti parašyti pareiškimą. Moteris priešinosi, kadangi buvo vaikas, atvyko vaiko teisių specialistai ir operatyvinė grupė. Ji nubėgo į svetainę, apsikabino vaiką ir pasakė, kad jie neišveš jos. Jie gražiai su ja kalbėjo. Specialistas paprašė tėvo paimti vaiką iš mamos glėbio, šiaip ne taip vaiką ištraukė. Jėga buvo uždėti antrankiai, ji muistėsi ir bandė ištrūkti. Nuvežus į komisariatą, pradėjus apžiūrinėti daiktus, ji vėl ėmė priešintis, buvo apžiūrėta ir nuvesta į laikino sulaikymo kamerą. Gali būti, kad tai buvo 2020-04-16. Tuo adresu jie važiavo du kartus, tie kvietimai buvo 20 min. laikotarpyje. Pirmąkart kvietė moteris dėl kompiuterio, vyras paaiškino, kad kompiuteris jam priklauso. Atvykus pirmąkart nekilo jokių klausimų ir jie nusprendė, kad išsprendė konfliktą taikiai. Antrąkart vyras buvo sužalotas. Ji kalbėjo tik dėl kompiuterio ir kad vyras susižalojęs raktais, buvo kraujo, apie ranką ji nieko nesakė. Vyras buvo blaivus, ramus, pasakė, kad jie nesugebėjo sutvarkyti ir moteris jį sužalojo. Moteris buvo neadekvati, pasakojo visokių nebūtų dalykų. Nieko apie ranką moteris nesakė. Alkotesterio rodmenys buvo 0,10, bet čia alkotesterio paklaida dėl dezinfekcinio skysčio, jie akivaizdžiai abu buvo visiškai blaivūs. Buvo jos neaiški agresija.

Liudytojas D. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis su kolege K. Y. pagal koordinatoriaus pranešimą vyko adresu, kuriuo gyvena kaltinamoji. Pranešimas buvo apie tai, kad vyksta konfliktas tarp sutuoktinių ir yra nepilnametis vaikas. Nuvykę rado sutuoktinius, vaiką ir policijos pareigūnus. Moteris apsikabino vaiką ir nurodė, kad jo nepaleis ir nuo jo neatsitrauks. Jie norėjo, kad vaikas nedalyvautų konflikte, bet motina pradėjo kelti grėsmę vaikui, pareigūnai ėmėsi veiksmų ir nusivedė ją į lauką, vaikas norėjo būti su tėčiu. Tėtis nurodė, kad vyko konfliktas ir buvo smurtiniai veiksmai, tik nepamena, kokie tiksliai veiksmai buvo atlikti. Jie paėmė tėvo paaiškinimą, pabendravo su vaiku, pareigūnams buvo sudėtinga su kaltinamąja susitvarkyti, patalpinant į tarnybinį automobilį. Jis neatkreipė dėmesio į sužalojimus – ar jų turėjo sutuoktiniai, nes jo dėmesyje buvo vaikas. Vaikas paties smurto nematė. Kaltinamoji iš karto neigiamai į juos sureagavo, apsikabino vaiką ir viskas, prasidėjo pareigūnų ir jos suirutė. Sutuoktinio nematė, nes buvo jis apklausiamas, o sutuoktinės elgesys buvo tikrai neadekvatus, matėsi, kad tai moteriai kažkas yra. Nesuprato, kodėl buvo konfliktas, žinojo, kad nebe pirmą kartą kartojosi konfliktas. Jie nusprendė, kad vaiką su tėvu palikti yra nepavojinga, vaikas nurodė, kad nori būti su tėčio, jog nebijo. Pati kaltinamoji minėjo, kad vaikas su tėvu būti nenori.

Liudytoja K. Y. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2020-04-16 gavo iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje, kur yra mažametis vaikas. Iš karto buvo pasakyta, kad buvo smurtas, moteris smurtavo vyro atžvilgiu, papildomos informacijos negavo. Jai su D. N. nuvykus apie 22.30 val. juos pasitiko R. D., ji buvo priešiškai nusiteikusi, neleido prieiti prie sūnaus. Ji buvo išvesta policijos pareigūnų, tada jiems pavyko su vaiku pabendrauti. Konfliktas, vyro nuomone, įvyko dėl sutuoktinės psichinės ligos paūmėjimo. Vaikas įvykio nematė. Kažkokių smurto žymių ji nepastebėjo. Liudytoja bendravo daugiau su vaiku. R. D. niekuo nesiskundė. Jai pasirodė lyg moteris būtų išgėrusi, vyras elgėsi labai ramiai, papasakojo, kad tai vyksta ne pirma kartą, konfliktus išprovokuoja žmona, kai būna ligos paūmėjimas.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų namų- kotedžų teritorijoje, <...>, kiemas neapšviestas. Nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, nieko nepaimta (1 t., b.l. 17- 21).

Iš policijos pareigūno G. N. 2020-04-16 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje matyti, kad jame užfiksuotos aplinkybės – nukentėjusysis S. D. šoko būsenoje, jam fiksuotas įdrėskimas veide, smurtu įtariamas asmuo – R. D. agresyvi, jai nustatytas 0,11 prom. girtumas. Paaiškinimuose nurodyta, kad 2020-04-16 apie 21.40 val. adresu (duomenys neskelbtini)tarp S. D. ir R. D. įvyko žodinis konfliktas dėl kompiuterio, kurio metu R. D. ranka perdrėskė jam veidą ties kaire nosies puse; ant S. D. matėsi akivaizdus kraujuojantis įdrėskimas (1 t., b.l. 67-68).

Iš neblaivumo patikrinimo žurnalo įrašų matyti, kad 2020-04-16 22.30 val. S. D. buvo nustatytas 0,10 prom. girtumas, o R. D. – 0,11 prom. girtumas (1 t., b.l. 64- 67).

Iš S. D. pateiktos fotonuotraukos matyti, kad joje užfiksuotas vyriškio veidas, kuriame tarp antakių, taip pat ant nosies dešinės šnervės ir po dešine akimi ant skruosto matyti sužalojimai (1 t., b.l. 37).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. D. padaryta odos nubrozdinimai veide, paveikus kietais bukabriauniais daiktais, aštuonių trauminių poveikių pasekoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti rankų nagais. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą (1 t., b.l. 63).

Iš vyresniosios tyrėjos L. Š.V. tarnybinio pranešimo matyti, kad juo informuojama apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, dėl galimų R. D. veiksmų sumušant sūnų A. D., gim. (duomenys neskelbtini) m. Taip pat nurodoma, kad 2020-10-26 R. D. dėl agresyvaus, neadekvataus elgesio buvo pristatyta į VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ psichiatrijos skyrių (2 t., b.l. 11-12).

Iš 2020-05-20 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje duomenų nėra, kad R. D. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste, kas galėtų turėti esminės įtakos asmens gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jai skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (1 t., b.l. 116).

Iš VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ pranešimo matyti, kad R. D. nuo 2020-10-26 iki 2020-10-29 gydyta psichiatrijos skyriuje, diagnozė: ūminis polimorfinis psichozinis sutrikimas su šizofrenijos simptomais (2 t., b.l. 23).

Ekspertas V. D. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad šioje byloje specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) teikė iš dokumentų, rėmėsi medicinine dokumentacija, tiriamoji buvo labai trumpai gydyta, kur buvo nurodyta, kad sutrikimai galėjo kilti dėl riboto intelekto ir asmenybinių dalykų. Kadangi ji pateko į stacionarą, stebint buvo matyti, kad ji yra nenuoseklaus ir padriko mąstymo. Jai buvo nustatyta diagnozė, išnykus agresijai, ji buvo išrašyta, nes ji neturi draudimo ir buvo suteikta tik būtinoji pagalba. Mes ją laikėme tiek, kiek galima. Jai buvo išrašyti ir suleisti medikamentai, bet yra pažymima, kad ji yra nepakankamai kritiška savo būklės atžvilgiu ir medikamentų nevartoja. Medikamentų poveikis yra iki dviejų savaičių. Stacionare stebėti duomenys keistų išvadą, mano, kad būtų tikslinga skirti ekspertizę, ji niekada ilgiau trijų dienų nebuvo gydyta, siūlo skirti jai stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę. R. D. buvo pristatyta GMP, iškvietė vyras ir stacionarizuota skubos tvarka, ją įvertino psichiatras, stacionarizuota pagal būtinosios pagalbos kategorijas, kad savo veiksmais kelia pavojų sau ir aplinkiniams. Buvo konstatuota, jog ji agresyvi, tai buvo nurodyta GMP lape, nurodyta vyro, po to gydančio gydytojo buvo konstatuota, kad kaltinamoji buvo agresyvi.

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. D. nei nusikalstamos veikos padarymo metu (2020-04-16), nei šiuo metu neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jai nustatyti mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai bei adaptacijos sutrikimas, kas nusikalstamos veikos padarymo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Ji dėl savo psichikos sveikatos būklės gali suprasti aplinkybes, turinčias reikšmės bylos nagrinėjimui teisme, duoti apie jas parodymus, ji gali dalyvauti teismo procese. R. D. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones (2 t., b.l. 176-181).

Ekspertė J. D. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad tvirtina teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadas. Ekspertizę atliko iš medicininės dokumentacijos, R. D. stebėjimo, ikiteisminio tyrimo medžiagos, buvo atlikti testai. Ji daugiausiai bendravo su R. D., kuri paskui buvo perduota kitiems specialistams, buvo atlikta galutinė išvada. Šiuo metu ir ekspertizės metu R. D. nustatytas adaptacijos sutrikimas, jai nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių.

Kaip matyti, kaltinamoji R. D. teisme iš esmės pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje savo sutuoktinio S. D. atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą. Šie jos parodymai sutampa su nukentėjusiojo bei liudytojų duotais parodymais, tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, fotonuotraukų duomenimis ir specialisto išvada, kuri patvirtina, jog S. D. buvo sukeltas fizinis skausmas, o nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys R. D. kaltę, neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Taigi, aukščiau nurodytų bylos įrodymų, kurie yra atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamoji R. D. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje panaudojo fizinį smurtą savo sutuoktinio S. D. atžvilgiu, t. y. dešine ranka laikydama S. D. už žasto, kaire plaštaka apdraskė nukentėjusiojo veidą, taip nežymiai sutrikdydama savo šeimos nario – sutuoktinio sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą. Nėra abejonių, kad R. D. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kontaktiniu poveikiu nukentėjusiojo kūnui, jam sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Akivaizdu ir tai, kad atlikdama kaltinime nurodytus veiksmus kaltinamoji suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė dėl tokių jos veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kadangi kaltinamoji savo neteisėtais smurtiniais veiksmais fizinį skausmą sukėlė bei nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – sutuoktiniui S. D., tokie kaltinamosios prieš šeimos narį atlikti smurtiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios R. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažymėtina, kad teismui baiginėjant įrodymų tyrimą, kaltinamoji ir nukentėjusysis žodžiu išsakė teismui prašymą dėl bylos nutraukimo jiems susitaikius. Teismo posėdžio metu tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusysis patvirtino susitaikę. Atsižvelgiant į tai bei į kitas aplinkybes, prokurorė ir kaltinamosios gynėjas taipogi prašė atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas, jai su nukentėjusiuoju susitaikius.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. To paties straipsnio 2 dalis dar numato, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

Šioje byloje kaltinamoji R. D. padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Ji yra neteista, inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, ištekėjusi ir turi vieną nepilnametį vaiką, nedirba ir nėra registruota Užimtumo tarnyboje, priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neregistruota. Nors bylos duomenimis kaltinamoji yra ne kartą gydyta psichiatrijos skyriuje, pagal ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadas – R. D. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu ir jai nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones (2 t., b.l. 176-181).

Kaip matyti, kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, tačiau teisme ji pripažino esmines minėtos veikos aplinkybes. Iš įvykio aplinkybių matyti, kad R. D. veikė paveikta emocijų. Be to, nors nusikalstama veika ir yra smurtinio pobūdžio, tačiau ji nesukėlė didelės žalos. Kaltinamoji teisme parodė besigailinti dėl savo elgesio, su nukentėjusiuoju susitaikė, jo atsiprašė. Nukentėjusysis S. D. teismo posėdžio metu taipogi patvirtino susitaikęs su sutuoktine, prašė jai nutraukti bylą jiems susitaikius. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Pastarosios aukščiau nurodytos, byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą teismui manyti, jog kaltinamoji R. D. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo manymu, manyti priešingai nesąlygoja jokie byloje esantys objektyvūs duomenys.

Įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms ir nesant šio straipsnio 2 dalyje numatytų BK 38 straipsnio 1 dalies taikymui kelią užkertančių pagrindų, kaltinamoji R. D. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, jai su nukentėjusiuoju S. D. susitaikius, o baudžiamoji byla nutrauktina.

Teismui nusprendus taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkei ir nukentėjusiajam susitaikius, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo R. D. atžvilgiu.

Prokurorė teismo posėdžio metu prašė kaltinamajai skirti vieną baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos LR bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai.

Šiuo atveju įvertinus visas bylos aplinkybes ir atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobūdį bei į tai, jog kaltinamoji nusikaltimą padarė savo šeimos nario – sutuoktinio – atžvilgiu, teismas sprendžia, kad nubaudimo tikslams įgyvendinti bei teisės pažeidimų prevencijai užtikrinti šiuo atveju yra būtinas ir proporcingas prokurorės kaltinamajai taikyti prašomos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas, todėl kaltinamajai skirtinas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis). Teismo vertinimu, įpareigojimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose skyrimas šioje byloje neprieštarauja teismų praktikai.

Gynėjas baigiamųjų kalbų metu be kita ko teigė esant pagrindui bylą kaltinamosios atžvilgiu nutraukti BK 37 straipsnyje numatytu pagrindu dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Tačiau teismas su tokiais gynėjo teiginiais nesutinka.

Pagal BK 37 straipsnį – padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai jis sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius, kurie šioje byloje yra nustatyti ir abejonių dėl jų teismui nėra. Atsižvelgiant į tai byloje nustatyti kaltinamosios veiksmai sukeliant baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius negali būti laikomi nepavojingi, mažareikšmiai, nepadarę žalos nukentėjusiojo sveikatai. Kaltinamosios gynėjo subjektyviai pateikiama nuomonė apie tai, kad kaltinamosios pavartoto smurto intensyvumas nesiekia lygio, už kurį reikėtų taikyti baudžiamąją atsakomybę, BK 140 straipsnio 2 dalies kontekste savaime nelemia padarytos veikos mažesnio pavojingumo bei neįpareigoja teismo vertinti ir konstatuoti, kad dėl to veika pripažintina mažareikšme. Todėl BK 37 straipsnis R. D. atžvilgiu netaikytinas.

Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos galioti nepakeistos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamosios R. D. valstybės naudai išieškotinos 7,60 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

nusprendžia:

R. D., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkei ir nukentėjusiajam susitaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais bei tvarka ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, R. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti R. D. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti R. D., kad tuo atveju, jeigu ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Priteisti iš R. D. 7,60 Eur (septynis eurus 60 euro centų) proceso išlaidų valstybės naudai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.