- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-04
- Bylos Nr.
- eI-2182-554/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00037-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- Ž. J.
- Atsakovas
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovo – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Žilvinui Strumskiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. J. patikslintą skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinio patikrinimo išvados panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė:
panaikinti 2014-12-09 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr.64-IS-133;įpareigoti Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreiptis į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją ir prašyti nustatyti pareiškėjo Ž. J. patirto sveikatos sužalojimo laipsnį bei įpareigoti atsakovą Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą išmokėti pareiškėjui Ž. J. priklausančią kompensaciją.
Šalies argumentai
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, taip pat pareiškėjas ir jo atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2014-10-27 Marijampolės apskrities vyliausiajame policijos komisariate (toliau – ir Marijampolės apksr. VPK) buvo gautas Marijampolės apskr. VPK Viešosios tvarkos skyriaus Patrulio būrio vado tarnybinis pranešimas Nr. 64-11-5667, kuriame nurodyta, jog 2014-10-27 Marijampolės sav. Uosinės k. gyvūnų globos namuose, tarnybos metu, Marijampolės apksr. VPK VTS Mobilaus būrio vyresnysis patrulis (pareiškėjas) buvo apkandžiotas šuns ir dėl to patyrė įvairių kūno sužalojimų. Atlikus tyrimą dėl pareiškėjo sužalojimo 2014-11-27 nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje Nr. 64-V-857 konstatuota, kad pareiškėjo patirtas sužalojimas priskirtinas prie nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, o pareiškėjui pasiūlyta kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritorinį skyrių dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ir draudimo išmokai gauti. 2014-12-09 buvo surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 64-IS-133 (toliau – ir Išvada), kurioje atsakovas pripažino, kad pareiškėjas sužalojimą patyrė tarnybos metu atlikdamas tarnybines pareigas, tačiau tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, taip pat nustatyta Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 40 str. 6 d. 6 p. numatyta aplinkybė, jog yra pagrindai atsisakyti išmokėti Statuto 40 str. 3 d. numatytą kompensaciją. Be to, atsakovas nusprendė, kad atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes, pareiškėjui neišduotinas siuntimas į Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisiją (toliau – CMEK) sveikatos sutrikdymo sunkumo mastui nustatyti. Tokia Išvada nepagrįsta ir naikintina. Pareiškėjas ir jo atstovas taip pat nurodė, kad 2014-10-27 pareiškėjas dirbo ekipaže su patrule A. M. , tačiau laikotarpyje nuo 8 val. 30 min. iki 9 val. 30 min. pareiškėjas ekipaže dirbo vienas. Apie 8 val. 59 min. buvo gautas pranešimas dėl Gedimino g. 41, Marijampolė, kieme bėgiojančio svetimo šuns. Patikrinti aplinkybių buvo nusiųstas vienas pareiškėjas. Nuvykus į įvykio vietą kieme buvo rastas didelis šuo, kurį pareiškėjas patalpino į tarnybinio automobilio galine dalį. Marijampolės apskr. VPK OVS budėtojas nurodė šunį nuvežti į UAB „Mindraja“ gyvūnų prieglaudą. Atvykus į budėtojo nurodytą vietą pareiškėją pasitiko prieglaudos darbuotoja L. V. , kuri jam paaiškino, kad šunį reikia uždaryti į voljerą, bet ji šiuo metu neturi specialaus įrankio šunims gaudyti. L. V. paklausė, ar šuo yra agresyvus. Pareiškėjas atsakė, kad šuo nebuvo agresyvus ir elgėsi ramiai. L. V. parodė voljerą, į kurį reikėjo šunį patalpinti. Pareiškėjas prie šio voljero tarnybiniu automobiliu privažiavo atbula eiga ir atidarė galines dureles. Šuo iššoko į lauką. Tuo metu L. V. norėjo šuniui uždėti antkaklį, bet jis nesidavė, pribėgo prie pareiškėjo ir jį apkandžiojo bei sužalojo. Pareiškėjas nuo šuns įkandimų jautė stiprų skausmą, į įvykio vietą buvo iškviesti medikai ir jį dėl patirtų sužalojimų pristatė į Marijampolės ligoninės priėmimo skyrių. 2014-10-27 - 2014-12-05 įskaitytinai pareiškėjui buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai. Nedarbingumo priežastis - nelaimingas atsitikimas darbe. Diagnozė pagal TLK - S 360 (dešinio sėdmens ir kairio dilbio kastinės žaizdos). Pareiškėjas vykdamas į įvykio vietą, o vėliau ir į gyvūnų prieglaudą vykdė privalomus jam nurodymus, be to, atsakovas savo neteisėtais veiksmais paskirdamas darbui į ekipažą tik vieną pareiškėją, prisidėjo prie to, kad pareigūnui buvo sutrikdyta sveikata dėl jo tarnybinių pareigų atlikimo. Akivaizdu, kad pareiškėjas veikė ekstremaliomis, normalioms gyvenimo sąlygoms neįprastomis (nebūdingomis) aplinkybėmis ir tai pareigūnui kėlė padidėjusi pavojų ar padidėjusią riziką sveikatai ir/ar gyvybei. Priešingai nei teigia atsakovas, pareiškėjas atvykęs į gyvūnų prieglaudą, privalėjo tęsti jam duotus nurodymus ir patalpinti bešeimininkį gyvūną į tam skirtą vietą. Aplinkybė, kad L. V. neturėjo tam tikrų prietaisų šunį pristatyti į voljerą, negali būti siejama su pareiškėjo neatsargumu, o su UAB „Mindaraja" netinkamu pasiruošimu vykdyti savo funkcijas. Pareiškėjas pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, privalėjo reaguoti į pranešimą ir pašalinti klaidžiojančio bešeimininkio šuns keliamą grėsmę žmonėms. Tai lemia, kad pareiškėjo patirtas sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, nes jų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ir rizika pareigūno sveikatai, todėl atsakovo 2014-12-09 Tarnybinio patikrinimo išvada yra naikintina ir atsakovas įpareigotinas siųsti pareiškėją į CMEK.
Atsiliepimas
Atsakovas - Marijampolės apskr. VPK atsiliepime į skundą, taip pat atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b.l. 3-7) atsakovas nurodė, taip pat atsakovo atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad pareiškėjas suvokė, jog šunį iš automobilio paleisti be specialaus įrankio yra nesaugu, tačiau sąmoningai ir savo rizika priėmė sprendimą šunį paleisti. To pasėkoje buvo šuns apkandžiotas ir patyrė kastines dešinio sėdmens bei kairio dilbio žaizdas. Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu epizodu – t.y. gyvūnų prieglaudos teritorijoje šuniui būnant tarnybiniame automobilyje, nebuvo situacijos, kuri keltų grėsmę viešajam saugumui, ir taip pat nebuvo jokio tarnybinio būtinumo šunį paleisti iš automobilio, tuo pačiu nesilaikant elementarių saugumo taisyklių reikalavimų (prieglaudoje buvo šunų gaudymui apmokytas darbuotojas, kuris pats be specialaus įrankio nesiėmė veiksmų paimti šuns iš automobilio). Šiuo konkrečiu atveju paleisdamas šunį iš automobilio ir vėliau jo apkandžiotas, pareigūnas patyrė sužalojimą, kuris buvo sąmoningo, su tarnybiniu būtinumu nesusijusio saugumo taisyklių pažeidimo pasekmė. Sužalojimą pareiškėjas patyrė tarnybos metu atlikdamas tarnybines pareigas, tačiau tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, taip pat tarnybinio patikrinimo metu nustatyta Statuto 40 str. 6 d. 6 p. numatyta aplinkybė, kas yra pagrindai atsisakyti išmokėti Statuto 40 str. 3 d. nustatytą kompensaciją.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Administracinės bylos faktiniai duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas yra Marijampolės apskr. VPK viešosios tvarkos skyriaus Mobilaus būrio vyresnysis patrulis. 2014-10-27 Marijampolės apskr. VPK gavo Marijampolės apskr. VPK Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio vado tarnybinį pranešimą Nr. 64-IL-5667, kuriame buvo nurodyta, kad 2014-10-27 Marijampolės sav. Uosinės km., gyvūnų globos amuose, tarnybos metu Marijampolės apskr. VPK VTS mobilaus būrio vyresnysis patrulis (pareiškėjas) buvo apkandžiotas šuns ir dėl to patyrė įvairių kūno sužalojimų. Marijampolės apskr. VPK viršininko 2014-10-28 įsakymu Nr. 64-V-857 buvo sudaryta komisija dėl nelaimingo atsitikimo tyrimo (toliau – ir Komisija). Komisija, ištyrusi nelaimingą atsitikimą, 2014-11-27 nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje Nr. 64-13-128 pripažino, kad pareiškėjo sužalojimas priskirtinas prie nelaimingų atsitikimų susijusių su tarnyba. Atlikusi tyrimą Komisija surašė 2014-11-27 nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą Nr. 64-NA1-18. Siekiant nustatyti ar pareigūno sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu Marijampolės apskr. VPK Vidaus tyrimų grupėje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. 214-12-09 buvo surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 64-IS-133 (toliau – ir Išvada), kurioje buvo pripažinta, kad pareiškėjas sužalojimą patyrė tarnybos metu atlikdamas tarnybines pareigas, tačiau tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, taip pat nustatyta Statuto 40 str. 6 d. 6 p. numatyta aplinkybė, kas yra pagrindas atsisakyti išmokėti Statuto 40 str. 3 d. nustatytą kompensaciją. Bei nutarta pareiškėjui neišduoti siuntimo į CMEK patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo mastui nustatyti (prijungtos Tarnybinio patikrinimo medžiagos Nr. TM-119 dokumentų duomenys).
Nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo Marijampolės apskr. VPK 2014-12-09 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 64-IS-133 pagrįstumo ir teisėtumo. Ginčydamas Išvadą, pareiškėjas siekia gauti Statuto 40 str. 3 d. numatytą kompensaciją, numatytą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams dėl jų sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo.
Ginčo teisinius santykius pagrinde reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto 40 str. nuostatos. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei, ar sveikatai, arba, kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba, kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo vieno mėnesio iki 5 metų (nuo 1 mėnesio iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Statuto 40 str. 6 d. numatyti atvejai, kai negali būti mokamos šiame straipsnyje numatytos kompensacijos. Vienas iš tokių atvejų – kai pareigūno ar kursanto mirties arba susižalojimo priežastis buvo sąmoningas, su tarnybiniu būtinumu nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas (Statuto 40 str. 6 d. 6 p.). To paties straipsnio 5 dalis numato, kad išvada, ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, taip pat kompensacijos dydis lengvo sveikatos sutrikdymo atveju nustatoma Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Įgyvendinant šią Vidaus tarnybos statuto nuostatą, Vidaus reikalų ministras 2004-04-23 įsakymu Nr. 1V-138 patvirtino Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisykles (toliau – ir Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklėmis statutinėje įstaigoje turi būti atliktas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad pareigūno susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas priskirtinas kuriam nors iš Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. numatytų atvejų, pareigūnas siunčiamas į CMEK sveikatos sutrikdymo sunkumo mastui nustatyti (Statuto 40 str. 8 d.). Taigi, Taisyklėse numatyta tarnybinio patikrinimo išvada lemia, ar pradedama administracinė procedūra dėl kompensacijos skyrimo (pareigūnas siunčiamas į CMEK sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti ir t.t.). Tuo atveju, jei tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatoma, kad pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar jo sveikatos sutrikdymas neatitinka Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. numatytų sąlygų gauti kompensaciją, kompensacijos skyrimo procedūra galima tuo atveju, jei tarnybinio patikrinimo išvada teisės aktų nustatyta tvarka yra pakeičiama arba panaikinama.
Administracinėje byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad įvykis, kurio metu pareiškėjas patyrė sužalojimą, įvyko tarnybos metu, pareiškėjui atliekant tarnybines pareigas. Tačiau pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo padarytos išvados, jog šioje situacijoje nebuvo būdingų padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktorių Statuto 40 str. 3 d. prasme bei buvo Statuto 40 str. 6 d. 6 p. numatyta aplinkybė, sąlygojanti Statuto 40 str. 3 d. nustatytos kompensacijos nemokėjimą.
Pažymėtina, kad Statuto 40 str. 3 d. garantijos įtvirtinimas siejamas su ypatingu policijos pareigūnų statusu ar pareigų, kurioms būdingi padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktoriai, atlikimu. Teisminėje praktikoje yra suformuluotas aiškinimas, jog vidaus tarnybos pareigūno tarnybinių pareigų atlikimas pripažįstamas susijusiu su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno sveikatai ar gyvybei, jeigu pagal konkrečias bylos faktines aplinkybes yra nustatoma, jog tarnybos metu buvo atliekamos tokio pobūdžio tarnybinės užduotys, kurių atlikimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Tai reiškia, kad būtina nustatyti, ar situacija pareigūno susižalojimo metu pagal jo atliekamų pareigų pobūdį buvo įprasta užimamoms pareigoms, ar, priešingai - ji buvo susijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Taigi, aplinkybė, ar tarnybinių pareigų atlikimas yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai buvimas ar nebuvimas priklauso nuo konkrečių faktinių aplinkybių, kuriomis buvo vykdomos tarnybinės funkcijos (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2010-08-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1149/2010, 2012-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-1489/2012). Taigi, aplinkybės, ar pareiškėjo tarnybinių pareigų atlikimas yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai buvimas ar nebuvimas priklauso nuo konkrečių faktinių aplinkybių, kuriomis buvo vykdomos tarnybinės funkcijos (ABTĮ 57 str.).
Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo sužalojimo aplinkybės abejonių nekelia ir dėl jų ginčo tarp šalių iš esmės nėra. Ginčijamoje išvadoje nustatyta, kad Marijampolės apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyrius 2014-10-27 8 val. 59 min. gavo telefoninį pranešimą dėl Gedimino g. 41, Marijampolė, kieme bėgiojančio didelio svetimo šuns. Patikrinti pranešimo aplinkybių 2014-10-27 9 val. pasiųstas patrulių ekipažas „Sūduva 38“, kurį sudarė vienas pareigūnas (pareiškėjas). Nuvykus į įvykio vietą kieme buvo rastas didelis šuo, kuris pareiškėjo buvo patalpintas į tarnybinio automobilio galinę dalį bei nuvežtas į UAB „Mindraja“ gyvūnų prieglaudą. Nuvežus šunį į prieglaudą ir jį paleidus iš automobilio, šuo tapo agresyvus, puolė pareiškėją ir jį sužalojo. Dėl to šuo buvo nušautas. Pareiškėjui buvo diagnozuotos dešino sėdmens ir kairio dilbio kastinės žaizdos.
Įvertinus pareiškėjo sužalojimo aplinkybes konstatuotina, kad šioje situacijoje nebuvo būdingų padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktorių Statuto 40 str. 3 d. prasme. Statuto 40 str. 3 d. garantijos įtvirtinimas siejamas su ypatingu policijos pareigūnų statusu ar pareigų, kurioms būdingi padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktoriai, atlikimu – pareigūnas trečiųjų asmenų sužalojamas dėl to, kad tinkamai/netinkamai atliko savo kaip policijos pareigas, patyrė sveikatos sužalojimą sulaikymo, kurio metu prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas, metu, autoįvykio, kuris įvyko neįprastomis, ekstremaliomis aplinkybėmis (pavyzdžiui - transporto priemone persekiojant pažeidimą padariusį asmenį) ar pan.. Tuo tarpu situacijoms, kurioms nėra būdingi padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos būtent vidaus reikalų sistemos pareigūno, o ne bet kurio kito tarnautojo ar darbuotojo, gyvybei ar sveikatai faktoriai, Statuto 40 str. 3 d. numatyta garantija netaikytina. Tokiu atveju sveikatos sutrikdymą patyręs pareigūnas, kaip ir bet kuris kitas dirbantis ir apdraustas asmuo kitų teisės aktų nustatyta tvarka, įgyja teisę į draudimo išmoką, numatytą Statuto 49 str.. Šiuo atveju pareiškėjas buvo sužalotas, kai pristatęs šunį į UAB „Mindraja“, paleido jį iš tarnybinio automobilio bagažinės. Bylos duomenys patvirtina, kad atvežęs šunį į UAB „Mindraja“ gyvūnų prieglaudą , pareiškėjas bendravo su prieglaudos darbuotoja L. V. , kuri informavo pareiškėją, jog neturi specialaus įrankio pervesti šuniui. Nežiūrint to, net ir įmonės, kuri pagal savo veiklos specifiką užsiima beglobių gyvūnų gaudymu, specialistei nesiimant pervesti šuns iš pareiškėjo tarnybinio automobilio be specialių priemonių, pareiškėjas, nors ir turėdamas galimybę bei privalėdamas suvokti, kad nepažįstamas šuo gali bet kuriuo momentu pradėti elgtis agresyviai, išleido šunį iš automobilio bagažinės. Byloje nėra duomenų, kad šioje situacijoje (būdamas uždarytas automobilio bagažinėje) šuo būtų kam nors kėlęs grėsmę, taip pat nėra duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjas privalėjo šunį nedelsiant paleisti iš automobilio bagažinės. Šuo buvo izoliuotas ir paleisti jį iš automobilio bagažinės pareiškėjas galėjo tik įsitikinęs, kad gyvūnas nekels grėsmės aplinkiniams, taip pat ir pačiam pareiškėjui. Pareiškėjas, vykdydamas savo pareigas, privalėjo pašalinti šuns keliamą grėsmę aplinkiniams, tačiau pažymėtina, kad pareiškėjui paleidus šunį iš tarnybinio automobilio bagažinės galėjo kilti grėsmė ne tik pareiškėjui, bet ir kitiems asmenims. Dėl to konstatuotina, kad pareiškėjas, sąmoningai paleisdamas šunį iš tarnybinio automobilio bagažinės, nesilaikė saugumo reikalavimų ir tai lėmė Statuto 40 str. 6 d. 6 p. numatytos sąlygos atsiradimą (ABTĮ 57 str.).
Atsižvelgiant į išdėstytas faktines bei teisines aplinkybes darytina išvada, kad skundžiama Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014-12-09 Tarnybinio patikrinimo išvada Nr.64-IS-133 yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo, taip pat nėra pagrindo tenkinti ir išvestinius pareiškėjo reikalavimus - įpareigoti Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreiptis į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją, prašant nustatyti pareiškėjo patirto sveikatos sužalojimo laipsnį ir, tuo pačiu, įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui priklausančią kompensaciją. Dėl to pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas pilnoje apimtyje (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).
Visus likusius pareiškėjo patikslinto skundo ir teisme proceso dalyvių išsakytus argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo patenkinimui (arba atmetimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT savo jurisprudencijoje, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo Ž. J. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.