Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. M. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 14 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo A. M. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2010 m. gruodžio 10 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. buvo nuteistas už tai, kad kartu su I. P., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti G. P. turtą, 2005 m. gruodžio 7 d., apie 23 val., apgaulės būdu – prašydami alkoholio, įsibrovė į G. P. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Namo viduje kaltinamieji surišo G. P. rankas ir, reikalaudami pinigų, iš savanaudiškų paskatų tyčia, veikdami itin žiauriai, sudavė jai rankomis, kojomis bei nenustatytu daiktu apie 32 smūgius į įvairias kūno vietas, apie 18 kartų smogė peiliu nukentėjusiajai į dešinę koją, plaštakas. Tokiu būdu A. M. ir I. P. G. P. padarė susiliejančias kraujosruvas galvos, krūtinės, pakrūtinio – dešinio šonkaulių lanko sričių minkštuose audiniuose ir pilve bei gaktoje su muštinėmis žaizdomis ir nubrozdinimais lūpose, skruostuose; daugybinius abipusius (II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, VIII ir IX dvigubus dešinės pusės ir II, III, IV, V, VI, VII, VIII – kairės pusės) šonkaulių ir krūtinkaulio kūno lūžius su kraujosruvomis aplinkiniuose minkštuose audiniuose, už krūtinkaulio, kraujosruvą už pilvaplėvės (ties juosmens V slanksteliu), kaklo odoje ir poodyje (pažandžių srityse ir ties raktikauliais), kraujosruvą liežuvyje, poodines kraujosruvas dešinėje alkūnėje, dilbyje, abiejose plaštakose su dešinės plaštakos nubrozdinimais, kairėje šlaunyje, aštuonias įvairaus dydžio ir gylio pjautines ir dvi aklas durtines – pjautines žaizdas dešinėje šlaunyje, keturias paviršines pjautines žaizdas dešinėje ir vieną kairėje plaštakose. Dėl daugybinių kraujosruvų kūno minkštuose audiniuose bei daugybinių dešinės šlaunies žaizdų, daugybinių abipusių šonkaulių bei krūtinkaulio lūžių išsivysčius vidiniam ir išoriniam nukraujavimui su vidaus organų mažakraujyste, ūmiai sutrikus kvėpavimui ir širdies – kraujagyslių veiklai, nukentėjusioji mirė, o kaltinamieji pagrobė jos 4600 Lt pinigų ir keturis butelius degtinės 100 Lt vertės. Tokiu būdu A. M. ir I. P. dėl savanaudiškų paskatų, itin žiauriai, tyčia nužudė G. P..

Be to, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, A. M., įvykio vietoje pamatęs esant ir kitą moterį – savo giminaitę S. P., bijodamas, kad ji jo neatpažintų, norėdamas nuslėpti jo ir I. P. daromą kitą labai sunkų nusikaltimą, raiščiais surišo jai rankas ir kojas, tyčia sudavė S. P. rankomis, kojomis ir nenustatytu daiktu apie 4 kartus į galvos ir krūtinės sritį. Tokiu būdu, jis padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas akių vokuose, krūtinėje, masyvią poodinę kraujosruvą, apimančią veido ir kaklo dešinę pusę su dešinio skruostikaulio, dešinės akiduobės išorine sienele, dešinio viršutinio žandikaulio lūžiais, galvos smegenų sumušimą dešinio pusrutulio srityje, kraujosruvas po voratinkliniu dangalu abiejose smilkininėse srityse, kraujo išsiliejimą į šoninius skilvelius. Dėl galvos smegenų sužalojimo, sukėlusio sunkią neurologinę simptomatiką, A. M. sunkiai sutrikdė S. P. sveikatą.

Kasacine tvarka apkaltinamasis nuosprendis nebuvo apskųstas.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2009 m. birželio 15 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2010 m. gruodžio 10 d. nutarimu atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių motyvuojant tuo, jog aplinkybės, kurios priimant nuosprendį ar nutartį teismui buvo žinomos, negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis.

Nuteistasis A. M. 2010 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą išsamiai išnagrinėti jo pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. A. M. skunde teigė, jog Generalinis prokuroras, atsisakydamas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal nuteistojo skundą, neatsakė į visus jame pateiktus argumentus. Pažymėjo, jog VŠĮ Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninės gydytoja nebuvo kompetentinga išduoti pažymą dėl asmens tinkamumo liudyti. Be to, apeliacinės instancijos teismas vertino tik nuteistąjį kaltinančius įrodymus.

Be to, skundą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas nematė jokių priežasčių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, jog pažyma išduota nekompetentingo asmens. Tuo pačiu pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. birželio 2 d. nutartyje pasisakė dėl S. P. parodymų patikimumo ir jų vertinimo. Teismas nurodė, jog nukentėjusiosios parodymuose yra netikslumų, tačiau šie netikslumai buvo pašalinti apklausus nukentėjusiąją pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, jog nukentėjusiosios parodymų vertinti kaip nepatikimų nėra jokio pagrindo.

Niekuo nepagrįstas ir A. M. skundo teiginys, kad teismai savo sprendimus grindė tik jį kaltinančiais įrodymais. Minėtas skundo argumentas negali būti pagrindu baudžiamosios bylos atnaujinimui, kadangi tokia aplinkybė negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi.

Teismo posėdyje dalyvaujanti prokurorė prašė nuteistojo S. M. skundą atmesti, nuteistojo gynėjas – skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. M. skundas netenkintinas.

Apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje esančiomis išvadomis dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2010 m. gruodžio 10 d. nutarimo, jog vertinant minėto nutarimo turinį, nėra jokio pagrindo teigti, kad šiame nutarime neatsakyta į visus esminius, teisiškai reikšmingus sprendžiamam klausimui tinkamai išnagrinėti, prašymo argumentus. Apygardos teismas tinkamai įvertino visas A. M. skunde nurodytas aplinkybes bei jas motyvuotai atmetė kaip nepagrįstas.

Kaip matyti iš nuteistojo A. M. skundo, pastarasis teigia, jog Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra neišsamiai išnagrinėjo jo pareiškimą, be to, nuteistasis nurodė ne tik Lietuvos Respublikos BPK 444 str. 1 d. 1 p. nuostatuose numatytą aplinkybę, bet ir kitas aplinkybes, kurios, nuteistojo manymu, yra pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byla dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali būti atnaujinama tik tada, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kitoje byloje arba prokuroro atliktu tyrimu nustatomi faktai, nežinomi priimant nuosprendį ar nutartį, dėl kurių įsiteisėjęs teismo nuosprendis ir (ar) nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti. Lietuvos Respublikos BPK 444 str. 1 d. 4 p. nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą, tai yra kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Kitomis aplinkybėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos BPK 444 str. 1 d. 4 p., pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį. Aplinkybės, kurios priimant nuosprendį buvo žinomos, negali būti naujai paaiškėjusios.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 14 d. nutartyje įvertino visas nuteistojo A. M. skunde nurodytas aplinkybes ir pagrįstai jų nepripažino naujai paaiškėjusiomis. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nuteistojo A. M. kaltė įrodyta Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 2 d. nutartimi, kuria paliktas galioti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 28 d. nuosprendis. Taigi, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, nagrinėdami konkrečią baudžiamąją bylą, kurioje A. M. pripažintas kaltu, konstatavo, jog byloje esantys įrodymai ištirti išsamiai ir visapusiškai, įvertinti objektyviai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK reikalavimų. Nėra jokio pagrindo teigti, kad bylos teisminis nagrinėjimas teismuose atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, o įrodymai įvertinti vien kaltinimo aspektu. Kitos nuteistojo A. M. nurodytos aplinkybės (nukentėjusiosios S. P. psichinės sveikatos būklė bei pažyma, išduota ne tos kompetencijos gydytojo), nei kiekviena atskirai, nei kartu su anksčiau byloje nustatytomis kitomis aplinkybėmis neįrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas (BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Į šiuos pareiškimo bei skundo argumentus nuteistajam A. M. buvo motyvuotai ir išsamiai atsakyta, atsižvelgiant į tai, aukštesnysis teismas nebekartoja tų pačių motyvų iš naujo.

Taigi, nuteistasis A. M. nepateikė jokių kitų aplinkybių, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Nuteistojo pareiškime ir skunde nurodytos aplinkybės, tarpe jų ir aplinkybė dėl nukentėjusiosios S. P. galimybės liudyti, teismams buvo žinomos ir išsamiai ištirtos, todėl jų negalima pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.

Nuteistasis skunde nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas šališkai išnagrinėjo jo skundą.

Teisė į nešališką teismą įtvirtinta įvairiuose teisės šaltiniuose: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 5 d. ir kt. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d., 2006 m. lapkričio 27 d. ir kituose nutarimuose aiškinama asmens turima konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga.

Šioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad bylą išnagrinėję pirmosios instancijos teismo teisėjai buvo šališki. Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad nušalinimų teisėjui nėra. Be to, bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo aukštesnės instancijos teismas. Nušalinimų nepareikšta ir bylą apeliacine tvarka nagrinėjusiai Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijai. Nuteistasis A. M. nenurodo, kad pirmosios instancijos teismo teisėjai ar bent vienas iš apeliacinės instancijos teismo teisėjų negalėjo dalyvauti procese dėl kurios nors iš aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BPK 58 str. Be to, nuteistasis nepateikia jokių konkrečių argumentų, kodėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismas šališkai išnagrinėjo jo skundą. O nuteistojo manymas, kad teismas nutartyje nepasisakė dėl jo skunde nurodytų argumentų, todėl teismas buvo šališkas, vertintinas kaip nepagrįstas ir deklaratyvus.

Atkreiptinas dėmesys, jog apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo A. M. skundą dėl atsisakymo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, negali įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių kaip to prašo nuteistasis. Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. nuostatos nesuteikia skundą nagrinėjančiam teismui teisės įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nes aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą dėl žemesniojo teismo nutarties, gali atmesti skundą, panaikinti teismo nutartį, priimti dėl skundo naują sprendimą arba pakeisti teismo nutartį (Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d., 1 p., 2 p., 3 p.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti šią nutartį bei atnaujinti baudžiamąjį procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

nuteistojo A. M. skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.