Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2023-02-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-501-753/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-02-06
Bylos Nr.
1-501-753/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-0-00531-2022-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Kaltinamasis
M. L.
Baudžiamoji byla Nr. 1-501-753/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00531-2022-7

Procesinio dokumento kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5;1.1.8.6.2;1.1.8.11;1.1.8.12; 1.2.20.12; 2.3.6.4.5; 2.3.6.7

(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 6 d.

KaišiadorysKauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė,sekretoriaujant E. J., T. D.,dalyvaujant prokurorei R. J.,konvojuotam kaltinamajam M. L., jo gynėjui advokatui A. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenamoji vieta nedeklaruota, žinoma paskutinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių r. apylinkės teismo 2003 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 25 straipsnio 1 dalimi, 42 straipsnio 1 dalimi, paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 47 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 4 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) Šiaulių r. apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių r. apylinkės teismo 2003 m. vasario 13 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Šiaulių r. apylinkės teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę;

3) Šiaulių m. apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių r. apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

4) Šiaulių m. apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių m. apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta 5 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

5) Kelmės r. apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė – 3 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, paskirta – 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, paskirta 75 MGL (3 750 Eur) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 50 MGL (2 500 Eur) bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į baudos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas 1 diena, ir galutinė bausmė paskirta – 48 MGL (2 400 Eur) bauda;

8) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinę bausmę paskiriant 4 mėnesiai laisvės atėmimo ir 2 130,39 Eur baudą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę,

9) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 17 d. nutartimi, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu, pakeistu 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - 11 mėnesių laisvės atėmimo ir 2 130,39 Eur bauda (sumokėti iki 2021 m. gegužės 31 d.);

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su bausme, nustatyta 2021 m. kovo 17 d. nutartimi, paskirta galutinė 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 2 130,39 Eur bauda (sumokėti iki 2021 m. gruodžio 26 d.);

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, paskirta 12 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

12) Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su neatlikta bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių taisykles, bausmes iš dalies sudedant, ir nustatyta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, į kurią įskaityta atlikta dalis bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu (nuosprendis neįsiteisėjęs). Teistumas neišnykęs. Bausmės pradžia – 2022 m. liepos 15 d., bausmės pabaiga – 2023 m. kovo 12 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. L., atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) (dabartinis pavadinimas – Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (dabartinis pavadinimas – Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini)) direktoriaus 2022 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuteistųjų, laisvės atėmimo bausmę atliekančių atvirosios kolonijos sąlygomis, išvykų į darbą“ 2022 m. lapkričio 17 d. nuo 05.30 val. iki 19.00 val. išleistas į darbą ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), 2022 m. lapkričio 15 d. pasirašęs pasižadėjimą Nr. 43-11585 sugrįžti nustatytu laiku į laisvės atėmimo vietų įstaigą ir turėdamas pareigą sugrįžti į laisvės atėmimo vietų įstaigą, be svarbios priežasties pasišalino iš savo darbo vietos ir nustatytu laiku iki 2022 m. lapkričio 17 d. 19.00 val. į laisvės atėmimo vietų įstaigą negrįžo.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. L. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir paaiškino, kad tą dieną buvo išleistas į darbą, nuo 5.30 val., gali iki 8.00 val. skambinti. Susiskambino su mama, jai (duomenys neskelbtini). Jis konfliktavo su giminėmis, kad jos neatiduotų į slaugos namus. Jis supanikavo ir grįžo pas mamą, kad jos niekur neatiduotų. Mama gyvena viena su tokiu dieduku. Mama gimusi (duomenys neskelbtini), ji turi (duomenys neskelbtini). Mama turi vieną vaiką (tai jį). Ji galvoja, kad slaugos namuose bus dar blogiau. Giminės nori globą pasiimti ir tvarkyti jos pinigus, į jos poreikius neatsižvelgdavo. Žmogiškas instinktas suveikė, norėjo sutvarkyti reikalus, kad jos neatiduotų į slaugos namus. Kai nuvažiavo, mama buvo girta, viską darė po savimi. Jis pamatė, kad mamai geriau bus slaugos namuose. Po 6 dienų grįžo. Nepaskambino į laisvės atėmimo vietų įstaigą pranešti, kad susidarė tokia situacija. Kai pamatė kas vyksta, susinervino, tada pradėjo išgėrinėti. Pasiskambino pats policijai, pats pranešė, kad nori grįžti. Pats skambino. Žmogus šnekėjo telefonu, o jis pats laukė kol atvažiuos policija į nurodytą vietą. Jis pats paprašė žmogaus paskambinti policijai. Pavartojo alkoholio ir suprato, kad negerai padarė. Vertina blogai savo poelgį. Tikslo aplamai negrįžti į laisvės atėmimo vietų įstaigą nebuvo. Tikslas buvo pas mamą nuvažiuoti, bet ten nuvažiavęs pamatė, kad visai blogai ir dar labiau sustresavo. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (b. l. 128).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. L., gynėjas ir prokurorė sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, M. L. kaltė įrodyta ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis M. L. parodė, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) (dabartinis pavadinimas – Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) nuteistųjų būryje. Nuo 2022 m. lapkričio 14 d. jis įsidarbino gamybos darbininku ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neatsimena. 2022 m. lapkričio 17 d. apie 05.30 val. kartu su kitais nuteistaisiais iš atvirosios kolonijos išvyko į darbovietę. Dirbdamas apie 08.00 val. sužinojo apie savo motinos L. L. pablogėjusią sveikatą, todėl niekam nepranešęs apie 8.00 val. jis iš darbovietės išėjo ir nuvyko į (duomenys neskelbtini). Pripažįsta, kad 2022 m. lapkričio 17 d. iki 19.00 val. turėdamas pareigą sugrįžti į pataisos įstaigą negrįžo ir nepranešė apie savo buvimo vietą. Dėl savo poelgio labai gailisi. Nori pažymėti, kad 2022 m. lapkričio 23 d. apie pietus pats pranešė (duomenys neskelbtini) policijai, kad yra paieškomas ir pareigūnų buvo sulaikytas. Vėliau buvo grąžintas į pataisos įstaigą. Detalesnius parodymus duos teisme (1 t., b. l. 40-41).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. P. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) (dabartinis pavadinimas – Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini)) Saugumo valdymo skyriuje specialistu. Dirba pagal iš anksto patvirtintą grafiką. 2022 m. lapkričio 17 d. 08.00 val. pradėjo tarnybą (duomenys neskelbtini). 2022 m. lapkričio 17 d. apie 05.14 val. atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) būrio nuteistasis M. L., gimęs (duomenys neskelbtini), išvyko į darbą ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Nuteistasis M. L. į (duomenys neskelbtini) privalėjo sugrįžti 2022 m. lapkričio 17 d. iki 19.00 val., tačiau nustatytu laiku negrįžo į bausmės atlikimo vietą ir nedalyvavo 21.00 val. nuteistųjų patikrinime. Susisiekti su M. L. jo nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) nepavyko, telefonas buvo išjungtas. Pats M. L. į (duomenys neskelbtini) nepaskambino ir negrįžimo priežasčių nenurodė. Apie į pataisos įstaigą negrįžusį nuteistąjį pranešta įstaigos vadovybei bei (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato budėtojui, paskelbta nuteistojo paieška (1 t., b. l. 25-26).

Iš 2022 m. lapkričio 17 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2022 m. lapkričio 17 d. apie 05.14 val. nuteistasis M. L. išvyko į darbą ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ir nustatytu laiku iki 19.00 val. į bausmės atlikimo vietą negrįžo (1 t., b. l. 1-3).

Iš 2022 m. lapkričio 17 d. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2022 m. lapkričio 17 d. (duomenys neskelbtini) būrio atvirosios kolonijos nuteistasis M. L. buvo išvykęs į darbą ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ir nustatytu laiku į (duomenys neskelbtini) negrįžo. M. L. išvyko 2022 m. lapkričio 17 d. 05.14 val., o grįžti turėjo iki 19.00 val., tačiau neparvyko ir nedalyvavo 21.00 val. nuteistųjų patikrinime. Susisiekti su M. L. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nepavyko, telefonas išjungtas (1 t., b. l. 9).

(duomenys neskelbtini) (dabartinis pavadinimas – Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini)) direktoriaus 2022 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuteistųjų, laisvės atėmimo bausmę atliekančių atvirosios kolonijos sąlygomis, išvykų į darbą“ M. L. leista išvykti dirbti, nuteistųjų išvedimo į darbą paskyrose nurodytu laiku ir maršrutu į ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 16-17).

Iš (duomenys neskelbtini) (dabartinis pavadinimas – Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini)) nuteistųjų, kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos ar be palydos, išvedimo į darbą paskyros matyti, kad M. L. 2022 m. lapkričio 17 d. į pataisos įstaigą turėjo pareigą sugrįžti iki 19.00 val. (1 t., b. l. 18).

Iš 2022 m. lapkričio 15 d. pasižadėjimo sugrįžti nustatytu laiku į pataisos įstaigą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuteistasis M. L. pasižada nustatytu laiku sugrįžti į (duomenys neskelbtini) (dabartinis pavadinimas – Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini)) iš trumpalaikės išvykos už jos teritorijos ribų į darbą, nedelsdamas pranešti telefonu pataisos įstaigos administracijai, jeigu nenumatytos priežastys sutrukdytų laiku sugrįžti į laisvės atėmimo vietą. Taip pat M. L. įspėtas dėl drausminės ir baudžiamosios atsakomybės už nesugrįžimą į laisvės atėmimo vietą nustatytu laiku (1 t., b. l. 19).

Iš 2022 m. lapkričio 17 d. ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ informacinio pranešimo matyti, kad nuteistasis M. L. 2022 m. lapkričio 17 d. nesutiko pabaigti darbo bei apie 8.00 val. pasišalino iš darbo vietos ir įmonės teritorijos. ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas informavo M. L., kad jis negali savavališkai išeiti, tačiau buvo grubiai atsakyta ir pasišalinta (1 t., b. l. 20).

Iš 2022 m. lapkričio 23 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. lapkričio 23 d. apie 12.45 val. (duomenys neskelbtini) (dabartinis pavadinimas – Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini)) Saugumo valdymo skyriaus specialistas R. G. buvo informuotas, kad (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas nuteistasis M. L., negrįžęs iš darbo nuo 2022 m. lapkričio 17 d. (1 t., b. l. 29).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo. Šio straipsnio dispozicijoje išdėstytos dvi nusikalstamos veikos sudėtys: 1) tas, kas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba 2) būdamas laikinai išleistas iš areštinės arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo.

Sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo kaltės pagal BK 242 straipsnį pažymėtina, kad šiame straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtis yra formali, pasekmių nereikalauja, todėl pakanka to, kad nuteistas asmuo nustatytu laiku negrįžtų į laisvės atėmimo vietą atlikti laisvės atėmimo bausmės. Nusikaltimas trunkamasis ir įtakos kiek valandų jis negrįžo į įkalinimo įstaigą, įtakos veikos kvalifikacijai neturi. Atsakomybę pagal komentuojamo straipsnio nuostatas šalinanti aplinkybė yra negrįžimas nustatytu laiku tik esant svarbiai priežasčiai. Sąrašo aplinkybių, kas gali būti laikoma svarbiomis priežastimis, įstatymas nenumato, tai yra vertinamasis požymis ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi diskrecijos teisę spręsti, ar aplinkybė yra pripažintina svarbia, ar ne. Svarbiomis priežastimis, trukdžiusiomis nustatytu laiku grįžti į įkalinimo vietą teismų praktikoje paprastai laikomos objektyvios priežastys, kurios sukliudė laiku grįžti ir kurios nepriklausė nuo nuteistojo valios, pavyzdžiui – sunki liga, transporto avarija, įvairios stichinės nelaimės ir panašiai. Be to negrįžimo laiku priežastys turi būti arba visuotinai žinomos, arba pagrįstos dokumentais, kurių svarbą kiekvienu atveju vertina teismas arba ikiteisminio tyrimo institucijos.

Kaltinamasis kaltu prisipažino ir neginčijo faktinių aplinkybių, taip pat nenurodė jokių svarbių priežasčių, galėjusių jam objektyviai sutrikdyti laiku sugrįžti į laisvės atėmimo vietų įstaigą. Kaip nustatyta, kaltinamasis M. L. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kuriuose atlieka laisvės atėmimo bausmę, išvyko teisėtu pagrindu, tai yra (duomenys neskelbtini) (dabartinis pavadinimas – Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini)) direktoriaus 2022 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuteistųjų, laisvės atėmimo bausmę atliekančių atvirosios kolonijos sąlygomis, išvykų į darbą“ pagrindu. Pagal šį įsakymą jis buvo 2022 m. lapkričio 17 d. išleistas nuo 5.30 val. iki 19.00 val. į darbą ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo. Tai parodo, kad kaltinamasis suvokė savo pavojingos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

(duomenys neskelbtini) (dabartinis pavadinimas – Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini)) direktoriaus 2022 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuteistųjų, laisvės atėmimo bausmę atliekančių atvirosios kolonijos sąlygomis, išvykų į darbą“, 2022 m. lapkričio 17 d. M. L. išleistas nuo 5.30 val. iki 19.00 val. į darbą ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas pasirašytinai supažindintas su 2022 m. lapkričio 15 d. (duomenys neskelbtini) nuteistųjų, kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos ar be palydos, išvedimo į darbą paskyra Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. lapkričio 15 d. pasižadėjimu sugrįžti nustatytu laiku į laisvės atėmimo vietų įstaigą Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. lapkričio 17 d. 5.14 val. jis išvyko iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (duomenys neskelbtini) į darbą, turėdamas pareigą nustatytu laiku - iki 2022 m. lapkričio 17 d. 19.00 val. sugrįžti į laisvės atėmimo vietų įstaigą, tačiau apie 8 val. pasišalino iš darbo vietos ir įmonės teritorijos bei be svarbios priežasties negrįžo. Todėl kaltinamojo M. L. padaryta nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 242 straipsnyje.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skiriant bausmę kaltinamajam M. L. atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas, laisvės atėmimo vietų įstaigos charakterizuojamas neigiamai, baustas drausmine tvarka ir/ar skatintas nebuvo (1 t., b. l. 96-98), administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 47-49), psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitoje nėra (1 t., b. l. 91-92), VšĮ (duomenys neskelbtini) gydytojo psichiatro paslaugos neteiktos (1 t., b. l. 95). Šią nusikalstamą veiką M. L. padarė teistumui neišnykus, atliekant nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, o tai rodo, kad jis yra linkęs daryti naujas nusikalstamas veikas ir tinkamų išdavų nedaro. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, kaltinamajam M. L. skirtina BK 242 sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, nustatant kiek didesnio dydžio bausmę nei BK 242 straipsnio sankcijoje numatytos terminuotos laisvės atėmimo bausmės minimumas. Bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu M. L. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 6 mėnesių laisvės atėmimo. Paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su neatlikta bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu, pagal BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių taisykles, bausmes iš dalies sudedant, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai terminuoto laisvės atėmimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje, į kurią įskaitytina jau atliktoji dalis bausmės, paskirtos ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu. Kadangi nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka ir dar neįsiteisėjęs, juo paskirta bausmė su nagrinėjamoje byloje paskirta bausme nebendrinama. Šiuo atveju įkalinimo tarnybos administracijai kreipiantis teikimu dėl bausmių subendrinimo pagal kelis vykdytinus nuosprendžius, galutinės subendrintos bausmės paskyrimo M. L. (įsiteisėjus 2022 m. gruodžio 15 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiui), šis klausimas bus išspręstas, ką numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnis.

M. L. byloje nepaskirta jokia kardomoji priemonė, nes jis šiuo metu atlieka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kurios pabaiga 2023 m. kovo 12 d. Atsižvelgiant į tai, jog M. L. yra eilę kartų teistas, baustas administracine tvarka, nesaistomas tvirtais šeiminiais ryšiais, todėl siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, jam iki nuosprendžio įsiteisėjimo skiriama kardomoji priemonė – suėmimas (BPK 119 straipsnis, 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas <...> nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja suimtam kaltinamajam gynėją nagrinėjant jo bylą teisme.

Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam M. L. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosios bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas teismui pripažinus, jog šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra būtinas.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis M. L. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kas tik patvirtina, kad efektyviai kaltinamojo teisinei gynybai užtikrinti buvo būtinas gynėjo dalyvavimas, duomenų apie kaltinamojo turimą turtą ar pajamas byloje taip pat nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad dėl M. L. buvimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje jo turtinė padėtis nėra gera, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo M. L. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje ir paskirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti - 4 mėnesius (keturis mėnesius) terminuotą laisvės atėmimą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. 2023 m. vasario 6 d.

Paskirti M. L. kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jį suimant, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti šią jam paskirtą kardomąją priemonę.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš M. L. nepriteisti.

Skubiai vykdyti nuosprendį dalyje dėl nuteistajam M. L. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo ir jį suimti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam M. L. per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus, nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Rasa Balsevičienė