- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-01-27
- Bylos Nr.
- e1-296-1143/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35392-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė
- Kaltinamasis
- E. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Indrės Petkevičiūtės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje
E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB “ (duomenys neskelbtini)”, vadybininku, teistas:
1) 2017 m. vasario 9 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį (BK galiojusi redakcija iki 2017 m. gegužės 11 d.) – bauda (6 MGL). Baudą sumokėjo 2017 m. gegužės 5 d.
2) 2017 m. lapkričio 21 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (BK galiojusi redakcija iki 2017 m. lapkričio 28 d.) – bauda (12 MGL). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 – 301.28 Eur. 2018 m. kovo 27 d. sumokėjo baudą,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
E. G., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2024 m. rusėjo 7 d., apie 23:00 val., šalia daugiabučio namo laiptinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sutuoktinę S. G., tai yra tyčia griebė dešine ranka S. G. už skruosto ir kaklo, taip pat ją sugriebė už žastų ir suspaudė, po to porą kartų ją pargriovė, dėl ko S. G. griūdama atsitrenkė į vaiko vežimėlį bei krito ant žemės, taip pat S. G. gulint ant žemės jis 2 kartus kojomis spyrė į kairę blauzdą ir savo abejomis rankomis tampė ją už plaukų, šiais tyčiniais smurtiniais veiksmais ne mažiau kaip dvidešimt dviem trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajai S. G. kraujosruvas krūtinės ląstoje, kryžmens srityje, rankose, kojose, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė jai fizinį skausmą. E. G. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis E. G. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Nurodė, kad su S. gyvena kartu apytiksliai dvejus metus. Kartu augina mažametį vaiką. Įvykio dieną su sutuoktine jis buvo susipykęs ir jis, pykčio įkarštyje, ją buvo suėmęs už rankų taip pat pastūmė, po ko S. buvo nukritusi. Kadangi po įvykio praėjo nemažai laiko, tikslių konflikto aplinkybių ir savo veiksmų nelabai prisimena. Su S. susitaikė. Po įvykusio konflikto lankėsi pas psichologą (e. b. l. 88-91,109-111).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką matyti, kad S. G. nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 7 d., apie 23 val., adresu (duomenys neskelbtini), šalia daugiabučio namo laiptinės, po įvykusio tarpusavio žodinio konflikto, jos vyras E. G., gim. (duomenys neskelbtini), griebė dešine ranka jai už veido skruosto srities, tuomet E. G. ją savo abiem rankomis pargriovė. Jai gulint apie 2 kartus kojomis spyrė į kairę blauzdą ir vėliau savo abejomis rankomis ją tampė už plaukų. Dėl tokių E. G. veiksmų ji pajautė fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti ją nukentėjusiąja (e. b. l. 5-15).
Liudytoja S. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo vyru E. G.. Nuo 2024 m. rugsėjo 7 d. šiuo adresu nebegyvena, dabar gyvena adresu, nurodytu asmens duomenų pažymoje. 2024 m. lapkričio 7 d. vakare ji kartu su savo vyru ir nepilnamečiu sūnumi D. G. buvo išėjusi pasivaikščioti. Bevaikštant tarp jos ir E. G. įvyko žodinis konfliktas – ji paprašė, kad jis netriukšmautų, nes vaikas miega vežimėlyje. Dėl šio prašymo E. G. labai supyko. Apie 23 val., jiems būnant adresu (duomenys neskelbtini), prie daugiabučio namo laiptinės, E. G. dešine ranka griebė jai už veido skruosto srities. Gindamasi, ji jam įkando į ranką. Po to E. G. savo abiem rankomis ją pargriovė ant žemės. Gulėdama ji pajuto, kaip E. G. maždaug du kartus spyrė į kairę blauzdą, o vėliau savo abiem rankomis tampė ją už plaukų. Kai ji atsistojo, E. G. vėl ją pastūmė, ir ji nukrito ant vaiko vežimėlio. Dėl to vežimėlis apvirto. Ji pajautė fizinį skausmą nuo E. G. veiksmų. Po konflikto E. G. paėmė vaiką ir nuėjo į 14 butą, kur jie tuo metu gyveno. Ji sekė paskui jį. Grįžusi į butą, susirinko būtiniausius daiktus, pasiėmė vaiką ir išvyko pas savo motiną gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ji gyvena su savo motina, nes bijo vyro ir nenori grįžti pas jį. Ji planuoja su juo skirtis. Ji teigia, kad su vyru gyvena apie trejus metus. Prieš ją vyras fiziškai smurtavo ne pirmą kartą – smurtas taip pat buvo įvykęs 2024 m. gegužės 3 d., tačiau tada policijos nekvietė. Po to įvykio jie susitaikė. Dėl įvykio, kuris įvyko 2024 m. rugsėjo 7 d., ji iš karto į policiją nesikreipė, tačiau 2024 m. rugsėjo 10 d. nuėjo į Vilniaus apskrities VPK ir parašė pareiškimą. Ji teigia, kad jos vyras turi problemų su pykčio valdymu. Civilinį ieškinį dėl patirtos fizinės ir moralinės žalos ji pateiks tyrimo metu, kai tiksliai nustatys padarytą žalą (e. b .l. 155-157).
Papildomai apklausta S. G. parodė, kad kaip ir minėjo apklausoje, vyras panaudojo prieš ją fizinį smurtą, t. y. sugriebė už veido dešine ranka, taip pat griebė jai už kaklo ir laikė. Tarp jų vyko grumtynės. Jai gulint E. įspyrė porą kartų į blauzdą. Po įvykusio konflikto kartu su vaiku gyvena pas tėvus adresu (duomenys neskelbtini), E. gyvena (duomenys neskelbtini). Šiuo metu su E. lankosi pas psichologus. Turi planų su E. susitaikyti, jam atleisti. Civilinio ieškinio nereikš. Kaip ir nurodė praeitoje apklausoje fizinį skausmą jautė, vertina 6 iš 10., labiau jaučia moralinį skausmą dėl tokių sutuoktinio veiksmų. Esant galimybei prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti jai su vyru susitaikius. E. jau ne vieną kartą buvo jos atsiprašęs, ji ketina jam atleisti (e. b. l. 162-164).
Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2928/2024 matyti, kad S. G. padarytos poodinės kraujosruvos krūtinės ląstoje, kryžmens srityje, rankose, kojose. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais, bukais daiktais ir, galimai, paviršiumi galimai užduotyje nurodytų įvykio metu, t. y. 2024 m. rugsėjo 7 d. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dvidešimt dviem trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti su kietais ir bukais daiktais ir, galimai, paviršiumi. Sužalojimai galėjo atsirasti tiek smūgiuojant, tiek griuvinėjant, tiek susižalojant pačiai atliekant kokius nors veiksmus. Sužalojimų lokalizacija bei pobūdis nenurodo kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji sužalojimų jai padarymo metu. Sužalojimai galėjo atsirasti tiek smūgiuojant kumščiais, tiek spardant, tiek suduodant kietu daiktu ar pačiai griuvinėjant ir atsitrenkiant į kažkokius kietus daiktus (e. b. l. 68-70).
Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos Viktorijos Mechovič tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. gruodžio 16 d. mobiliuoju telefonu buvo susisiekta su nukentėjusiąja S. G., pasitikslinti dėl specialisto išvadoje nustatytų rankų sužalojimų. S. G. paaiškino, kad įvykio dieną, konflikto metu jos sutuoktinis E. G. rankomis buvo sugriebęs ją už žastų, suspaudęs. Taip pat pastaroji nurodė, kad E. G. buvo ne kartą ją pastūmęs į krūtinės sritį, ko pasekoje nukentėjusioji su kūnu atsitrenkė į vaiko vežimėlį ir krito ant žemės (e. b. l. 60-61).
Liudytoja K. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio dieną, t. y. 2024 m. rugsėjo 7 d., apie 16-17 val., pas juos į svečius atėjo brolis E. su savo žmona S. ir vaiku. Būdami pas juos vartojo alkoholį, gėrė nedaug. Ji išgėrė porą alaus, E. alkoholio nevartojo. S. gėrė stipriuosius gėrimus, t. y. vyną ir degtinę. Kiek tiksliai ji išgėrė, negali pasakyti. Kol S. su E. buvo pas ją, jie nekonfliktavo. Brolis yra pasakojęs, kad jai būnant neblaiviai tarp jų kylą konfliktai, tuo labiau ji yra tai ir mačius. E. su S. ir vaiku išėjo namo apytiksliai 12 val. nakties. Jie gyvena netoli jų, maždaug 1 km. atstumu. Ji dar liko su šeima pavėsinėje ir neužilgo, maždaug už 10-15 min., jos tėvui paskambino S. ir rėkė į telefono ragelį, įžeidinėdama jos brolį. S. jį vadino “lohu”, rėkė, kad ją muša. Ji iš tėvo pagriebė mobilų ir S. paklausė “kas nutiko?”. Ji negalėjo nieko paaiškinti, rėkė toliau. Ji nuėjo pas juos į namus. Apie 00:30 val., gal kiek anksčiau, jau buvo pas juos namuose. Užėjus pastebėjo, kaip S. elgiasi neadekvačiai, laksto po butą, rėkia ir keikiasi. Taip pat pastebėjo pas ją ant marškinėlių kraują. Ant grindų gulėjo E. suplėšyti marškinėliai, o E. stovėjo virtuvėje su vaiku ant rankų. Pas jį buvo sudraskyta nugara, įdrėskimai kraujavo. E. prašė S. nusiraminti ir nerėkti prie vaiko. Ji priėjo prie E. pažiūrėti, kaip vaikas. Tuo metu S. pribėgo prie jos. Ji jos paprašė nusiraminti ir nueiti į kitą kambarį pakalbėti. Jai S. agresyviai atsakė “aš tuoj tau jobinsiu, tu žinai su kuo tu šneki”. S. akivaizdžiai buvo neblaivi, elgėsi neadekvačiai. E. su vaiku išėjo į vonios kambarį ir užsidarė. S. pradėjo veržtis pas E. į vonios kambarį, reikalavo atiduoti vaiką. E. atidarė duris, S. iš jo rankų išplėšė vaiką ir laikydama vaiką ant rankų, toliau konfliktavo, rėkavo. Ji bandė apraminti S., pasiūlydama jai nuvažiuoti pas ją į butą pernakvoti, jeigu nenori čia likti. S. atsakė “eik tu nahui”. S. toliau vaikščiojo po butą, elgėsi neadekvačiai, rėkė tiek ant jos, tiek ant E. Eilinį kartą prašius S. nueiti paguldyti vaiką, S. išėjo su vaiku į miegamąjį. Tuo tarpu ji su broliu liko svetainėje kalbėtis ir maždaug po 5 min., jie išgirdo iš miegamojo klyksmus, kaip S. rėkė. E. įtarė, kad ji skambino mamai, nes tai jau vyksta ne pirmąjį kartą. Ji nuėjo pas S. į miegamąjį ir paprašė jos, kad jai duotų vaiką, nes nuo jos rėkimo verkė vaikas. Ji vėl ją “pasiuntė” ir pasakė, kad iškvies policiją. Ji rėkė mamai sakydama, kad “iš manęs nori atimti vaiką, nenori čia gyventi”. Ji bandė S. paaiškinti, kad ji yra neblaivi ir kviesdama policiją prisidarys sau problemų. Ji išėjo iš kambario, vaikas liko su S. Ji grįžo į kambarį pas E. Išgirdo, kaip S. rėkia mamai, kad jį čia atvažiuotų ir ją su vaiku pasiimtų. E. supratęs, kad S. mama atvyks pas juos, paprašė K. likti bute, o pats išėjo, kur tiksliai, nežino. S. mama atvažiavo maždaug už 20 min. Įtaria, kad S. mama taip pat buvo neblaivi, su ja nekalbėjo. Ji tiesiog sėdėjo svetainėje. Kažkuriuo metu S. vaiką davė mamai ir įsiveržė į svetainę, kur sėdėjo ji. Rėkdama S. pasakė “aš linkiu tau, kad tave santykiuose pyzdintų, kad tau gyvenime nesisektų”. Ji šnekėjo įvairias nesąmones, elgėsi neadekvačiai. Visą tą laiką vaikas verkė. S. susirinko daiktus ir su mama bei vaiku išvažiavo (e. b. l. 143-144).
Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) ir pasukus į dešinę pusę yra automobilių stovėjimo aikštelė šalia namo Nr. 1A. Šalia automobilių stovėjimo aikštelės pirma nuo gatvės pusės yra namo laiptinė. Prie laiptinės stovi keli vazonai su augalais, gėlėmis. Laiptinės durys yra atidarytos. Įvykio vietoje nėra vaizdo stebėjimo kamerų. Tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų nerasta ir nepaimta (e. b. l. 51-57).
Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta pareigūnų BODY kamerų vaizdo įrašų peržiūra. Peržiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240910-160918UTC+0300”: Įrašo trukmė 3 min. 57 sek. Įrašas spalvotas. Įraše matosi, kad policijos pareigūnas, kurio BODY kameros vaizdo įrašas peržiūrimas, ateina į policijos komisariato apklausos kambarį, kur su tyrėja bendrauja moteris. Pastaroji nurodo, kad policijos į įvykio vietą nekvietė, nes augina mažametį vaiką ir kartu su vaiku išvyko pas tėvus. Kitą dieną kreipėsi pas daktarą, po ko buvo užregistruotas įvykis policijoje. Moteris paaiškina, kad apie 23-24 val., tarp jos ir vyro kilo žodinis konfliktas ko pasekoje vyras prieš ją smurtavo. Nurodo, kad tampė jai už veido, už plaukų, buvo pargriovęs ir spyrė porą kartų. Smurtas vyko kieme, prie namų. Moteris nurodo, kad vyras prieš ją antrą kartą smurtauja, jos atžvilgiu elgėsi konfliktiškai ir yra agresyvus (e. b. l. 140-142).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad E. G. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatyme numatytą uždraustą nusikalstamą veiką – panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sutuoktinę S. G., tai yra tyčia griebė dešine ranka S. G. už skruosto ir kaklo, taip pat ją sugriebė už žastų ir suspaudė, po to porą kartų ją pargriovė dėl ko S. G. griūdama atsitrenkė į vaiko vežimėlį bei krito ant žemės, taip pat S. G. gulint ant žemės jis 2 kartus kojomis spyrė į kairę blauzdą ir savo abejomis rankomis tampė ją už plaukų, šiais tyčiniais smurtiniais veiksmais ne mažiau kaip dvidešimt dviem trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajai S. G. kraujosruvas krūtinės ląstoje, kryžmens srityje, rankose, kojose, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė jai fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs paties kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tarnybinius pranešimus, procesinių veiksmų protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, jie pakankami E. G. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus pagal nustatytas aplinkybes teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
E. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). E. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumą ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltės formą – tiesioginę tyčią, nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, kuris vedęs, dirbantis, teistas, administracine tvarka baustas, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bei tai, kad jis ir nukentėjusioji sutinka jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, jam skirtina prokurorės pareiškime teismui siūlomos rūšies ir dydžio bausmė – laisvės apribojimas.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, bausmės tikslai, atsižvelgiant į kaltinamojo E. G. asmenybę, gali būti pasiekti neskiriant jam intensyvios priežiūros, tačiau skiriant įstatyme numatytus įpareigojimus.
V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti E. G. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).
BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
E. G. įvykdyta nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieš šeimos narį – sutuoktinę S. G.. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72² straipsnyje – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
VI. Kiti klausimai
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintina.
Skaitmeninius dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Body kamerų vaizdo ir garso įrašus, palikti saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
E. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skiri jam skirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) tęsti darbą arba per 2 mėnesius užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei 3) uždraudžiant per šį laikotarpį vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 64 ¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti ir paskirti galutinę bausmę – 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo neskiriant intensyvios priežiūros įpareigojant: 1) tęsti darbą arba per 2 mėnesius užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; 3) uždraudžiant per šį laikotarpį vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti E. G. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nurodant, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdytą per 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Skaitmeninius dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Body kamerų vaizdo ir garso įrašus, palikti saugoti prie bylos.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.