Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant pareiškėjo - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovei O. B., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, vedusiam, aukštojo išsilavinimo, dirbančiam UAB „M. p.“ direktoriumi, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 50⁶ str. 1 d., iškeltą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V., būdamas UAB „M. p.“ direktoriumi, žinodamas, kad bendrovė nevykdo savo įsipareigojimų ir turi 380 189,98 Lt mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), nesilaikydama atsiskaitymų eiliškumo tvarkos vykdė atsiskaitymus su tiekėjais už prekes ir suteiktas paslaugas, mokėjo atlyginimą darbuotojams, pažeisdamas VMI prie FM kaip kreditoriaus teises ir padarydamas žalą kreditoriui – valstybei.

Šiais savo veiksmais jis padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ str. 1 d.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime nurodoma, kad vadovaujantis mokestinės nepriemokos 2014 m. balandžio 17 dienos balansu UAB „M. p.“ (toliau – Bendrovė) turi 380 189,98 Lt mokestinę nepriemoką, kurią sudaro: 3401,00 Lt mokesčio už aplinkos teršimą, ir 8,16 Lt šio mokesčio delspinigiai; gyventojų pajamų mokesčio 15,32 Lt ir 33,40 Lt šio mokesčio delspinigiai; 24411,00 Lt nekilnojamojo turto mokestis ir 263,52 Lt šio mokesčio delspinigiai; 291500,30 Lt pridėtinės vertės mokestis ir 9125,56 Lt šio mokesčio delspinigiai; 49768,00 Lt mokestis už valstybinius gamtos išteklius ir 1663,72 Lt šio mokesčio delspinigiai. Bendrovė yra sudariusi mokestinės paskolos sutartį, pagal kurią 395 845,59 Lt mokestinės nepriemokos sumokėjimas yra išdėstytas pagal mokestinės paskolos sutartyje numatytus terminus.

VMI prie FM savo pareiškime pažymėjo, kad Bendrovės vykdyti atsiskaitymai su tiekėjais už prekes ir suteiktas paslaugas, atlyginimų išmokėjimas darbuotojams, pažeidė VMI prie FM kaip kreditoriaus teises, nes tuo metu, kai buvo vykdomi pareiškime nurodyti mokėjimai, Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui. Bendrovė 2013 m. spalio 1 dienai turėjo 620 530,00 Lt ; 2013 m. lapkričio 1 dienai - 217 070,33 Lt; 2013 m. gruodžio 31 d.-216 443,90 Lt, 2014 m. sausio 31 dienai - 268 490,22 Lt; 2014 m. vasario 28 dienai - 430 936,18 Lt mokestinę nepriemoką.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad UAB „M. p." vadovas A. V. nesilaikė CK 6.930¹ str. numatytos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos, tokiu būdu pažeidė VMI prie FM kaip kreditorės teises ir šie pažeidimai laikytini neteisėtais veiksmais, todėl vadovaudamiesi ATPK 50⁶ ir 262 str. teismo prašo iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą UAB „M. p.“ vadovui A. V., a. k (duomenys neskelbtini), pažeidus kreditorių teises, t. y. kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą ir paskirti jam ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinę nuobaudą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atstovė O. B. teismo posėdyje paaiškino, kad palaiko pareiškimą bei nurodė, kad šiai dienai mokestinė nepriemoka yra sumokėta. Patvirtino, kad UAB „M. p.“ pastoviai turi didelę mokestinę nepriemoką. Mokestinės paskolos sutartis 439 845 Lt, kurią Bendrovė moka sutarties terminais. Bendrovė kaupia naują mokestinę nepriemoką iš įmonės gaunamų pajamų, PVM ir kitų mokesčių. Kiekvieno mokesčio įstatyme nustatyti terminai per kuriuos turi būti sumokėti šie mokesčiai. VMI prie FM atstovė O. B. prašo skirti nuobaudą teismo nuožiūra, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu mokestinė nepriemoka yra sumokėta.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo UAB „M. p." vadovas A. V. teismo posėdyje paaiškino, kad pažeidimą pripažįsta. Paaiškino, kad viso įsiskolinimo negalėjo sumokėti, nes nebuvo pinigų, pirmiausia reikėjo mokėti algas darbuotojams. Nurodė, kad turi žmoną ir du vaikus bei laukiasi trečio vaiko, jo žmona nedirba, prašo skirti mažesnę nuobaudą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl LR ATPK 50⁶ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga.

LR ATPK 50⁶ str. 1 d. numatyta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) – užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo 5000 iki 10 000 Lt.

Pažeidėjo kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio padarymo jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, įrodyta pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, kuriame nurodyta, kad A. V., būdamas UAB „M. p.“ direktoriumi, žinodamas, kad bendrovė nevykdo savo įsipareigojimų ir turi 380 189,98 Lt mokestinę nepriemoką, kurią sudaro: 3401,00 Lt mokesčio už aplinkos teršimą, ir 8,16 Lt šio mokesčio delspinigiai; gyventojų pajamų mokesčio 15,32 Lt ir 33,40 Lt šio mokesčio delspinigiai; 24411,00 Lt nekilnojamojo turto mokestis ir 263,52 Lt šio mokesčio delspinigiai; 291500,30 Lt pridėtinės vertės mokestis ir 9125,56 Lt šio mokesčio delspinigiai; 49768,00 Lt mokestis už valstybinius gamtos išteklius ir 1663,72 Lt šio mokesčio delspinigiai, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nesilaikydama atsiskaitymų eiliškumo tvarkos vykdė atsiskaitymus su tiekėjais už prekes ir suteiktas paslaugas, atlyginimų išmokėjimus darbuotojams pažeisdamas VMI prie FM kaip kreditoriaus teises.

Vykdydama atsiskaitymus su tiekėjais ir tuo pačiu metu Bendrovei turint 380 189,98 Lt mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas bendrovės vadovas. UAB „M. p." vadovas nuo 2013 m. lapkričio 29 d. yra A. V..

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Taigi Bendrovės vadovas A. V., kaip įmonės vadovas vykdė atsiskaitymus su Bendrovės tiekėjais už prekes bei suteiktas paslaugas, mokėjo darbo užmokestį Bendrovės darbuotojams, tačiau įsiskolinimas valstybės biudžetui nebuvo padengtas.

Tokiu būdu Bendrovės vadovas A. V. šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio, mokesčių mokėtojo pareigos 1 dalies 1 punktą - laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; ir 81 straipsnio (mokestinės prievolės vykdymas) 1 dalies 1 punkto nuostatas - mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.930¹ str. (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) numato skolininko-fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankami lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. Nors pagal CK 6.930¹ str. 1 dalies 3 punktą, kai juridinis asmuo, kuris neturi pakankami lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti - trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus.

Surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad įmonės vykdyti atsiskaitymai su tiekėjais už prekes ir suteiktas paslaugas, atlyginimų išmokėjimas darbuotojams, pažeidė VMI prie FM kaip kreditoriaus teises, nes tuo metu, kai buvo vykdomi pareiškime nurodyti mokėjimai, Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui. Bendrovė 2013 m. spalio 1 dienai turėjo 620 530,00 Lt ; 2013 m. lapkričio 1 dienai - 217 070,33 Lt; 2013 m. gruodžio 31 d.-216 443,90 Lt, 2014 m. sausio 31 dienai - 268 490,22 Lt; 2014 m. vasario 28 dienai - 430 936,18 Lt mokestinę nepriemoką.

Įvertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė nesilaikė atsiskaitymų eiliškumo tvarkos, kas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ATPK 50⁶ straipsnį, laikytina kreditorių teisių pažeidimu.

Surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad A. V., būdamas UAB „M. p.“ vadovu privalėjo suprasti priešingą teisei savo veikimo pobūdį, tačiau netinkamai įvertino galimas žalingas savo veiksmų pasekmes. A. V. veika pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį, kvalifikuota teisingai – jis, būdamas įmonės savininku, ir tinkamai neatlikdamas savo pareigų, pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis prisipažino padaręs pažeidimą ir gailisi, sunkinančių aplinkybių nėra, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, administracine tvarka nebaustas, vedęs, dirbantis, šiai dienai mokestinė nepriemoka yra sumokėta. Pažeidimo padarymo aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pažeidimas padarytas dėl sunkios UAB „M. p.“ finansinės būklės, jie ne kartą kreipėsi dėl VMI prie FM dėl mokestinės priemokos sumokėjimo išdėstymo, toks jų prašymas ne kartą buvo patenkintas. Po Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškimo surašymo dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo UAB „M. p.“ direktoriui A. V. pagal ATPK 50⁶ str. 1 d., pažeidimas buvo pašalintas, pažeidėjas mokestinę nepriemoką sumokėjo. Pažeidėjas nurodė, kad anksčiau neturėjo pinigų ir negalėjo padengti įsiskolinimo, tačiau rodė iniciatyvą, kreipėsi su prašymu į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo/išdėstymo.

Teismas laiko, kad konkrečiu atveju vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais ir taikytinas Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., ir A. V. skirtina mažesnė nuobauda, negu numatyta sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti padariusį pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ str. 1 d., taikyti LR ATPK 30¹ str., ir skirti jam 500 Lt (penkių šimtų litų) baudą.

Nutarimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.