- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-21
- Bylos Nr.
- 2S-1794-431/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02521-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- UAB „Trade grupp“
- Atsakovas
- D. Č.
- Trečiasis asmuo
- O. Č.
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Trade grupp“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Trade grupp“ ieškinį atsakovui D. Č. dėl išlaidų už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą priteisimo, trečiasis asmuo O. Č..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo iš atsakovo, kuris vairavo transporto priemonę, kuri buvo laikoma UAB “Sauda“ aikštelėje, ir transporto priemonės savininkas ne atsakovas, o tretysis asmuo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-09-09 nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Vilniaus rajono apylinkės teismui.
Teismas nustatė, kad ieškovas teikia ieškinį ne automobilio savininkui, kuris gyvena Vilniaus mieste, o asmeniui dėl kurio veiksmų automobilis pateko į saugojimo aikštelę ir kuris net neturi teisės atsiimti automobilio. Todėl ieškovas netinkamai nustatė atsakovą ir pareiškė jam ieškinį. Teismas konstatavo, kad atsakovu turi būti nurodomas automobilio savininkas – O. Č., o trečiuoju asmeniu gali būti D. Č.. Ieškovas paduoda ieškinį teismui ne pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 str.). Teismas nustatė, kad ieškinys neteismingas Vilniaus rajono apylinkės teismui, o teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui (LR CPK 29 str., 137 str. 2 d. 2 p.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Trade grupp“ prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-09-09 nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-07-23 nutartyje nurodė, kad ieškinys atsakovui D. Č., trečiajam asmeniui O. Č. dėl skolos priteisimo yra teismingas Vilniaus rajono apylinkės teismui, todėl pakartotinai ieškovas į Vilniaus miesto apylinkės teismą kreiptis nebegali. Priimdamas ieškinį, teismas nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo, o tik patikrina, ar ieškinys atitinka nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Tai, ar ieškinys pagrįstas, teismas spręs nagrinėdamas bylą. Atsižvelgiant į tai, kad pirmos instancijos teismas nenustatė jokių ieškinio turinio ir formos reikalavimų, ieškinys turėjo būti priimtas.Teismo nurodytos aplinkybės, jog transporto priemonę pažeidimo dieną valdęs asmuo negali atsiimti automobilio, neatitinka teisinio reglamentavimo. Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2009-03-19 įsakymo Nr. 5-V-200 „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo ir transporto priemonių važiuoklės užblokavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 18 p. nustato, jog policijos įstaigos įgaliotas pareigūnas, priėmęs sprendimą grąžinti priverstinai nuvežtą transporto priemonę jos savininkui (valdytojui) išduoda Tvarkos aprašo 3 priede nustatytos formos leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę. Minėto teisės akto normos aiškiai nustato, kad transporto priemonę gali atsiimti ne tik jos savininkas, bet ir valdytojas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, klausimą perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą, kadangi ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui, o tinkamo atsakovo gyvenamoji vieta priklauso kito teismo teritorijai, teisėtumo ir pagrįstumo
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-09-09 nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino faktines bylos aplinkybes ir teisės normas, susijusias su tinkamo atsakovo byloje nustatymu, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, jog ieškovas 2013-06-10 pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį atsakovams O. Č. ir D. Č. dėl 4914,00 Lt užmokesčio už paslaugas (automobilio nuvežimą ir saugojimą) ir 5 % palūkanų priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-17 nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tai yra pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovai yra nuvežtos transporto priemonės savininkai ar valdytojai.
Ieškovui 2013-07-15 pateikus patikslintą ieškinį atsakovui D. Č. dėl užmokesčio už paslaugas ir 5 % palūkanų priteisimo, trečiuoju asmeniu byloje nurodant O. Č., Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-07-23 nutartimi pripažino pradinį ieškinį nepaduotu, o patikslintą ieškinį priimti atsisakė kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kadangi atsakovo gyvenamoji vieta yra Vilniaus rajono savivaldybėje, todėl ieškinio priėmimo klausimą turėtų spręsti Vilniaus rajono apylinkės teismas.
Ieškovas 2013-09-05 minėtą ieškinį pateikė Vilniaus rajono apylinkės teismui. Ieškinyje nurodyta, jog trečiasis asmuo yra nuvežtos transporto priemonės savininkas, o administracinės teisės pažeidimo padarymo metu jos valdytojas buvo atsakovas. Kartu su ieškiniu pateiktas Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos raštas patvirtina, kad atsakovas vairavo transporto priemonę, dėl padaryto administracinės teisės pažeidimo jam 2011-05-04 nutarimu Nr. AN2.6-2588-119/2011 buvo paskirta administracinė nuobauda (b.l. 44). Iš kitų byloje esančių dokumentų matyti, jog VĮ „Regitra“ nurodyta, kad transporto priemonė yra išregistruota, ankstesnis jos registruotas savininkas yra T. S. (b.l. 43). Duomenų, kad trečiuoju asmeniu nurodytas O. Č. būtų ieškinyje minimos transporto priemonės teisėtas savininkas, nepateikta. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog policijos pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės savininkas yra O. Č., tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų (b.l. 2).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog teismas, priimdamas ieškinį, nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo, o tik patikrina, ar ieškinys atitinka nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Tai yra, pirmos instancijos teismas, turi nustatyti, ar pateiktas ieškinys atitinka CPK 135 straipsnyje ieškinio turiniui ir formai nustatytus reikalavimus, ir ar nėra CPK 137 straipsnyje numatytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį.
CPK 29 straipsnis nustato, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškovas atsakovu nurodė asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo metu buvusį transporto priemonės valdytoju, kurio gyvenamoji vieta yra Vilniaus rajono savivaldybėje. Taigi, ieškinys yra teismingas Vilniaus rajono apylinkės teismui.
CPK 45 straipsnio 1 dalis nurodo, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Pagal šio straipsnio 3 dalį, jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Taigi, įstatymas nesuteikia teisės teismui vienašališkai, be ieškovo sutikimo, pakeisti vieną atsakovą kitu, taip pat atsisakyti šiuo pagrindu priimti ieškinį. Teismas šiuo atveju turi išaiškinti ieškovui, kas byloje pagal įstatymus turi būti tinkamu atsakovu, ir, tik esant ieškovui prašymui, pakeisti atsakovą byloje.
Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalį, išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad prievolė atlyginti automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas yra solidarioji. Todėl pirmos instancijos teismo išvada, kad atsakovu turi būti nurodomas automobilio savininkas – O. Č., o trečiuoju asmeniu gali būti D. Č., neatitinka aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo. D. Č. yra tinkamas atsakovas byloje, todėl ieškinys teismingas Vilniaus rajono apylinkės teismui.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie tinkamą trečiuoju asmeniu nurodyto O. Č. procesinę padėtį. Jokių įrodymų - nei tiesioginių, nei netiesioginių (pvz., liudytojų parodymų), pirkimo – pardavimo sutarčių, galinčių patvirtinti automobilio nuosavybės teisių perleidimą kitam asmeniui ieškovas nepateikė (CPK 178 str.). Tačiau CPK 138 straipsnyje yra įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo institutas, kuriuo pirmos instancijos teismas turėjo pasinaudoti, siekdamas nustatyti tinkamą galimo transporto priemonės savininko procesinę padėtį.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-09-09 nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą, panaikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismui iš naujo.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti tam pačiam pirmos instancijos teismui nagrinėti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo.