- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-23
- Bylos Nr.
- 1A-439-417-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-2-00295-2008-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius (pirm.), Savinijus Katauskas, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- R. T., R. T. A. Ž.
- Advokatai
- Mindaugas Kepenis
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-439-417/2011
Teisėjas J. Špelveris Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5.1., 1.2.29.1.
2011 m. birželio 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. T. pripažintas kalta pagal BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. ir nuteista:
pagal BK 300 str. 1 d. šešiems mėnesiams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. T. paskirta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-06 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, kuri vadovaujantis BK 63 str. 1, 3, 9 d. subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-24 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams ir 30 MGL (3775 Lt) dydžio bauda, dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios paskirtos bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir R. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams ir 30 MGL (3775) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas suėmimas nuo 2009-10-16 iki 2009-11-24, nuo 2010-12-22 iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei atlikta bausmė, paskirta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-06 baudžiamąjį įsakymą, kuri vadovaujantis BK 63 str. 1, 3, 9 d. subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-24 nuosprendžiu paskirta bausme.
Iš nuteistosios R. T. A. Ž. naudai priteisti 15000 Lt turtinės žalos ir 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. T. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. už tai, kad 2007 m. gegužės 8 d., apie 9.00 val., bute duomenys neskelbtini, Klaipėdos m., turėdama tikslą apgaule išvengti turtinės prievolės, iš A. Ž. skolindamasi 15 000 Lt tyčia klaidingai užpildė neprotestuotiną paprastąjį vekselį ir taip suklastojo tikrą dokumentą, tai yra grafoje „pinigų gavėjas“ vardininko linksnyje įrašė savo vardą ir pavardę, o grafoje „pinigų davėjas“ – A. Ž., dėl to pagal surašytą neprotestuotino vekselio formą R. T. tariamai įgijo teisę iš A. Ž. reikalauti 15 000 Lt sugrąžinimą pagal neprotestuotiną paprastąjį vekselį. Taigi R. T., suklastodama tikrą dokumentą, apgaule išvengė 15000 Lt turtinės prievolės įvykdymo A. Ž..
Šalies argumentai
Nuteistoji R. T. pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-07 nuosprendį kaip nepagrįstą ir priimti jai išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad A. Ž. pretenzijos dėl tariamai suklastoto neprotestuotino paprasto vekselio prasidėjo mirus pagrindiniam šios bylos liudytojui – jos vyrui Tamašauskui, mačiusiam ginčo pinigų skolinimąsi, vekselio surašymą ir žinančio tikrąsias aplinkybes. Apeliantė teigia, kad būtent A. Ž. pasinaudojo jos pasitikėjimu ir buvusia draugyste, melagingai teigia, kad iš tikrųjų jis 15 000 Lt skolino nuteistajai. Pažymi, kad liudytoja A. T. šiuo metu dirba pas A. Ž. seserį, o A. Ž. yra liudytojos R. B. sūnaus krikšto tėvas, be to, jos pusseserė apie 10 m. kartu gyveno su A. Ž.. Liudytoja J. E. iš darbo išėjo, nes jai nesisekė dirbti. O apie tariamą A. Ž. SMS negali žinoti, nes liudytoja nesinaudojo jos (R. T.) mobiliuoju telefonu. Be to, apeliantė pažymi, kad teismo metu išaiškėjo, jog A. Ž. pats sakęs J. E., kad yra skolingas jai – R. T..
Taip nuteistoji akcentuoja, kad turi mažametę dukrą, kurios tėvas ir seneliai yra mirę. Ir tik ji gali pasirūpinti dukra. Taip pat pažymi, jog turi deklaruotą gyvenamąją vietą ir darbą. Prašo pripažinti galiojančiu neprotestuotiną paprastąjį vekselį, sudarytą su A. Ž..
Nuteistoji ir jos gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios apeliacinis skundas atmestinas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Naikinti jo apeliantės skunde nurodytais motyvais teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.
Nors R. T. savo kaltę neigia, tačiau apeliacinės instancijos teismas mano, kad nuteistosios kaltė dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo visiškai įrodyta nukentėjusiojo A. Ž., liudytojų R. B., J. E., A. T. parodymais.
Nors nuteistoji R. T. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu laikėsi versijos, kad iš tikrųjų ji buvo apgauta nukentėjusiuoju šioje byloje pripažinto A. Ž., tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nustatyti faktiniai bylos duomenys leidžia tikėti būtent nukentėjusiojo A. Ž. pateikta 2007-05-08 įvykių versija, kurią patvirtina ir minėtųjų liudytojų parodymai.
Vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1. 105 str.). Taigi pareiga išduoti vekselį tenka ne pinigų gavėjui, o pinigų davėjui.
Nagrinėjamuoju atveju akivaizdu, kad R. T. suvokė, jog gaudama pinigus ir esant nukentėjusiojo sutikimui pasirašyti vekselį privalėjo šį dokumentą surašyti ir išduoti pati, tai padarė, tačiau būtent pasinaudojusi jųdviejų su A. Ž. artima draugyste, tarpusavio pasitikėjimu, neoficialia aplinka, kur iš esmės savaime sumažino A. Ž. budrumą, patikrinti šio paskolos dokumento turinį, save įrašė kaip vekselio gavėją – asmeniu, kuriam turi būti sumokėta suma, nurodyta vekseliu, atitinkamai A. Ž. – vekselio davėju, kaip asmenį, privalantį sumokėti nurodytąją sumą. Atitinkamai, įvertinus nuteistosios ir nukentėjusiojo, kaip minėta, draugiškus santykius, akivaizdu ir tai, kad ir paties vekselio pasirašymas tebuvo formalumas pačiam nukentėjusiajam ir būtent dėl šių aplinkybių pastarasis neatkreipė dėmesio, kad šiame dokumente yra įrašytas kaip vekselio davėjas, t. y. asmuo, kuris be išlygų įsipareigoja sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui. Tuo tarpu R. T., pažymėtina, paskolą patvirtinančio dokumento formą – būtent vekselį – pasiūliusi pati jį ir užpildė, taip tarsi įtikindama A. Ž., kad ji, kaip skolininkė, ir išrašo paskolos dokumentą, tačiau savo nuožiūra netinkamai įrašė pinigų gavėją – skolininką ir davėją – kreditorių. Tokias išvadas teisėjų kolegijai leidžia daryti ir teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų R. B., J. E., A. T. parodymai, būtent, kad šios moterys iš R. T. žinojo, jog pastaroji yra pasiskolinusi iš A. Ž. pinigų, bet jų nežada grąžinti ir ketina jį apgauti padarydama A. Ž. skolininku.
Netikėti šių liudytojų parodymais teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios leistų abejoti šių liudytojų suinteresuotumu bylos baigtimi nukentėjusiojo A. Ž. naudai. Priešingai, teisėjų kolegijos nuomone, pati nuteistoji manydama, kad pastarosios liudytojos yra susijusios su ja, t. y. viena iš jų vaiko auklė, kita dirbanti R. T. įmonėje, liudytoja R. B. šiaip pažįstama, ir su ja apeliantė gana artimai bendravo, norėdama pasigirti ir pasidžiaugti savo „apsukrumu“, neįvertino, kad pastarosios liudytojos nepalaikys jos pozicijos ir šioms liudytojoms gana išsamiai papasakojo savo veiksmus ir siekius apgauti nukentėjusįjį, kaip jau minėta, pasinaudojant jo patiklumu. Galiausiai, kad toks nuteistosios R. T. pasitikėjimas savimi buvo visiškai pagrįstas, leidžia manyti ir byloje esantys duomenys apie nuteistosios R. T. kriminalinę patirtį. Panašaus pobūdžio nusikaltimai apeliantei nėra naujiena. Ji dėl nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 1 d., 2 d., 3 d., 300 str. 1 d., padarymo pripažinta kalta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-24, 2010-04-06, 2011-03-29 nuosprendžiais, be to, šiuo metu Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. T. vėlgi kaltinama sukčiavimu. Pažymėtina dar ir tai, kad teisiamajame posėdyje liudytoja R. B. parodė, jog R. T. buvo suklastojusi ir kitam žmogui vekselį, tačiau išsigandusi baudžiamosios atsakomybės skolą grąžino, jo atsiprašė.
Taigi aptartos faktinės bylos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia visiškai sutikti su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nuteistosios R. T. kaltė padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas laikytina įrodyta visiškai. Tuo tarpu apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės šių apylinkės teismo išvadų nepaneigia, todėl tenkinti R. T. apeliacinio skundo nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistosios R. T. apeliacinį skundą atmesti.