Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisejas Aleksandras Prygunkovas Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.; 1.2.14.5.

ŠIAULIU APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. sausio 11 d.

Šiauliu apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Danutes Matiukienes, teiseju Nijoles Matuzevicienes ir Raimundo Jurgaicio,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistuju L. U., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus del Šiauliu miesto apylinkes teismo 2006 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo

L. U. nuteistas pagal LR BK 180 str. 1 d. laisves atemimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 dalimis, paskirta bausme dalinio bausmiu susejimo budu subendrinta su 2005 m. balandžio 27 d, nuosprendžiu paskirta bausme (laisves atemimas 1m. ir 1 men.) ir galutine bausme paskirta laisves atemimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) menesiams;

pagal LR BK 180 str. 1 d. (del L. L. apiplešimo) laisves atemimu 2 (dvejiems) metams 5 (penkiems) menesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 dalimis, paskirtos bausmes subendrintos dalinio bausmiu sudejimo budu, pakeitus arešto bausme pagal LR BK 65 str. taisykles, ir galutine bausme paskirta laisves atemimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) menesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 dalimis, paskirtos bausmes subendrintos dalinio bausmiu sudejimo budu su Kedainiu rajono apylinkes teismo 2004 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme (laisves atemimas 1m. ir 3 men.) ir galutine bausme paskirta laisves atemimas 3 (trejiems) metams.

L. U. nuteistas už tai, kad 2006 m. kovo 7 d., apie 1.30 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) namo antros laiptines antrame aukšte, veikdamas kartu su A. U., bendrais tyciniais veiksmais, panaudodamas fizini smurta, t.y. smogdamas rankomis ir kojomis ne mažiau triju smugiu nukentejusiajam L. L. i ivairias kuno vietas, tuo padarydamas jam nežymu sveikatos sutrikdyma bei A. U. atimant galimybe nukentejusiajam L. L. priešintis, t.y. laikant nukentejusiji L. L. apglebus rankomis, iš L. L. kišeniu pagrobe svetima turta – L. L. priklausanti mobiliojo ryšio telefona „Siemens SL42“ su SIM kortele bendros 103,50 Lt vertes, ir nukentejusiajam A. G. priklausanti mobiliojo ryšio telefona „Nokia 8210“ 100 Lt vertes - viso pagrobe svetimo turto už 203,50 Lt.

A. U. nuteistas už tai, kad 2004 m. lapkricio 10 d. apie 0.40 val., prie viešbucio „Š.“ pastato, esancio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, panaudodamas fizini smurta – smogdamas ranka viena karta nukentejusiajam K. B. K. i veida, pagrobe K. B. K. priklausancius pinigus – 50 Lt ir beverte karine asmens identifikavimo kortele – viso svetimo turto už 50 Lt.

Be to, A. U. nuteistas už tai, kad 2006 m. kovo 7 d. apie 1.30 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) namo antros laiptines antrame aukšte, veikdamas kartu su L. U., bendrais tyciniais veiksmais, atimdamas galimybe nukentejusiajam L. L. priešintis, t.y. laikydamas nukentejusiji L. L. apglebes rankomis bei L. U. panaudojus fizini smurta t.y. smogus rankomis ir kojomis ne mažiau triju smugiu nukentejusiajam L. L. i ivairias kuno vietas, tuo padarant jam nežymu sveikatos sutrikdyma, iš nukentejusiojo L. L. kišeniu pagrobe svetima turta – L. L. priklausanti mobiliojo ryšio telefona „Siemens SL42“ su SIM kortele bendros 103,50 Lt vertes, nukentejusiajam A. G. priklausanti mobiliojo ryšio telefona „Nokia 8210“ 100 Lt vertes, viso padarydamas turtine žala už 203,50 Lt.

Apeliaciniu skundu nuteistasis L. U. praše pakeisti Šiauliu miesto apylinkes teismo 2006 m. spalio 20 d. nuosprendi pašalinant iš nuosprendžio jame nurodyta aplinkybe, kad jis nusikaltima ivykde bendrininku grupeje bei sumažinti jam paskirtos laisves atemimo bausmes dydi.

Apeliantas skunde nurode, kad teismo išvados nuosprendyje yra grindžiamos prielaidomis ir išvedžiojimais, o ne objektyviais irodymais, patvirtinanciais jo kalte ivykdžius nusikaltima bendrininku grupeje su broliu A. U..

Teismas byloje esancius irodymus vertino vienašališkai ir subjektyviai. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ji kaltu ivykdžius nusikaltima bendrininku grupeje, remesi tik nukentejusiojo L. L. parodymais, kurie yra nenuoseklus ir prieštaringi tiek ji apklausiant ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme. Mano, kad nukentejes L. L. negalejo tiksliai atsiminti ivykio aplinkybiu del jo girtumo ir laiptineje buvusios prietemos.

Nuteistasis mano, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeisti LR BPK 191 ir 192 str. reikalavimai del asmens atpažinimo, nes nukentejes L. L. prieš jam duodant atpažinti asmeni pagal nuotraukas, prieš tai nebuvo apklaustas, pagal kokius požymius jis gali atpažinti.

Apeliantas teigia, jog nukentejusiojo L. L. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo eigoje buvo pakoreguoti policijos pareigunams norima linkme, kad galima butu patraukti atsakomyben ji kaip veikusi bendrininku grupeje. Galimai L. L. buvo pagrasinta nekeisti parodymus teisme, apie ka nurodo jo apklausa (b.l.65), kur jis pasižada nekeisti parodymu teismo metu.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. U. praše Šiauliu miesto apylinkes teismo 2006 m. spalio 20d. nuosprendi dalyje, kurioje jis pripažintas kaltu del L. L. apiplešimo pakeisti, t.y. minetame epizode jo atžvilgiu priimti išteisinamaji nuosprendi.

Skunde apeliantas nurode, kad teismo išvados nuosprendyje L. L. epizode yra grindžiamos prielaidomis ir išvedžiojimais, o ne objektyviais irodymais, patvirtinanciais jo kalte ivykdžius nusikaltima bendrininku grupeje.

Teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamaji nuosprendi, nepagristai vadovavosi nenuosekliais bei prieštaringais nukentejusiojo L. L. parodymais, kuriuos jis keite itakojamas policijos pareigunu, išvadas nuosprendyje grinde prielaidomis, o ne objektyviais irodymais.

Teismas neatsižvelge i tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeisti BPK 191 ir 192 str. reikalavimai, nes nukentejusiojo nepaklausus pagal kokius požymius jis gali atpažinti itariamuosius, buvo atliekamas asmens parodymas atpažinti pagal jo nuotrauka.

Nuteistasis skunde taip pat nurode, kad teismas, vertindamas irodymus, pažeide BPK 20 str. 5 d. reikalavimus ir neatsižvelge i tai, kad visos abejones turi buti traktuojamos kaltinamojo naudai.

Teismo posedyje nuteistieji L. U. ir A. U. bei ju gynejas adv. V.Blažaitis praše nuteistuju apeliacinius skundus patenkinti, o prokurore A.Sabaliauskiene praše apeliacinius skundus atmesti.

L. U. ir A. U. apeliaciniai skundai atmestini.

Del A. U. kaltes ivykdžius L. L. apiplešima.

Apylinkes teismas išsamiai ir nešališkai ištyre nusikaltimu padarymo aplinkybes, tinkamai ivertino byloje surinktus irodymus, teisingai kvalifikavo nuteistuju nusikalstamas veikas ir jiems teisingai paskyre bausmes.

Spresdamas nuteistuju kaltes klausima del L. L. apiplešimo, pirmosios instancijos teismas pagristai remesi nukentejusiuju L. L. ir A. G. parodymais, paciu kaltinamuju L. U. ir A. U., liudytojo G. R. parodymais, kitais ištirtais ir nuosprendyje aptartais irodymais, motyvuotai ivertino irodymu visuma, kaip to reikalauja LR BPK 20 str. 5dalis.

Iš nukentejusiojo L. L. parodymu matyti, kad jis buvo visiškai nuoseklus del esminiu jo apiplešimo aplinkybiu nuo pat pirmosios jo apklausos iš karto po ivykio praejus vos vienai valandai, nes 2006m. kovo 7 diena, 02val. 45min., jis nurode, kad 2006-03-07, apie 01val.30min. namo, esancio (duomenys neskelbtini) Šiauliu mieste, antros laiptines antrojo aukšto aikšteleje buvo užpultas dvieju vyriškiu, kuriu pirmasis puole ji bei sudave smugius i galva, buvo sugriebtas už sprando ir mušamas, taip pat pajuto, kad iš kelniu kišenes buvo ištrauktas mobilusis telefonas „Siemens“, kad po sumušimo abu jaunuoliai nusileido i apatini aukšta, apie užpuolima jis dar pasiskunde praeinanciam kaimynui R., taciau netrukus vel sugrižo pirmasis vyriškis ir dar karta ji sumuše. L. L. šios apklausos metu trumpai apibudino abu ji užpuolusius vyriškius (t.1, b.l. 58-59). Tos pacios dienos 13val.30min. ir 15val.10 min. nukentejes L. L., visiškai tuo neabejodamas (t.1, b.l. 35-37, 38-41), atpažino L. U., kaip sudavusi jam smugius bei sugrižusi ir sumušusi ji pakartotinai, ir A. U., kaip dalyvavusi jo apiplešime, bet jo nemušusi. Veliau L. L. nurode, kad nors prieš ivyki jis buvo išgeres apie 2 litrus alaus, taciau svirduliavo ne del girtumo, o del to, kad jam sunku vaikšcioti del koju ligos, kad samones jis nebuvo prarades ir ivykio aplinkybes prisimena (t.4, b.l. 20-23). Akivaizdu, kad duodamas šiuos pirminius parodymus, L. L. negalejo buti itakojamas policijos pareigunu, nes kitu asmenu parodymu dar nebuvo. Del nukentejusiojo L. L. parodymuose esanciu prieštaravimu, t.y. kad iš jo buvo pagrobti du mobiliojo ryšio telefonai, kad mušamas jis buvo nugriuves, kaip A. U. ji laike, kol L. U. muše ir pagrobe telefonus, nukentejusysis paaiškino, kad po apiplešimo jis buvo patyres šoka (t.1, b.l. 62-63), be to, kai kurias ivykio detales nelaike esminemis (t.4, b.l. 22). Apylinkes teismo nuosprendyje pateikti išsamus motyvai del nukentejusiojo L. L. parodymu vertinimo, ir apeliacines instancijos teismas juos laiko teisingais. Abieju apeliantu skundu argumentai, kad nukentejusysis parodymus pakeite itakojamas ar verciamas policijos pareigunu, yra deklaratyvus, pateikti kaip prielaida, kurios nepatvirtina jokie kiti byloje esantys irodymai, todel atmestini. Apeliantu skunduose cituojamas sakinys iš nukentejusiojo L. L. parodymu, esanciu t.1, b.l.65, yra išskirtas iš bendro šiu parodymu konteksto, taip pat nenurodant, kad L. L., apklausiamas teisme, patvirtino, jog minetos apklausos metu tyreja neabejojo jo parodymais ir niekas nepraše kokius duoti parodymus (t.4, b.l. 22). Iš visu nukentejusiojo L. L. duotu parodymu matyti, kad jis niekada neabejojo, jog ji užpuole ir apipleše du asmenys, t.y. L. U. ir A. U., veike išvien, iš kuriu nei vienas jo nemegino apginti (t.1, b.l.65, t.4, b.l. 22).

Nera pagrindo abejoti L. L. parodymais, nes juos patvirtina kiti ištirti ir teismo nuosprendyje aptarti irodymai.

Nuteistasis L. U. teisme patvirtino, kad iš klubo „M.“ kartu su broliu A. U. ir G. R. nuvyko i pastarojo namus. G. R. nuejus i savo buta, jis ir brolis A. liko laukti laiptineje. Jis laiptineje pamate nukentejusiji ir konflikto metu ji sumuše. Du mobiliojo ryšio telefonus iš nukentejusiojo kišeniu jis ištrauke tuo metu, kai jo brolis A. laike L. L. už peciu. Po to grižes vienas dar karta sumuše nukentejusi. Abu telefonus, pamates policijos pareigunus, išmete gatveje (t.4, b.l. 20-23).

Nuteistasis A. U. teisme patvirtino, kad muštyniu tarp L. U. ir L. L. metu buvo apglebes nukentejusiji už liemens iš nugaros puses, nes norejes juos išskirti (t.4, b.l. 21-23). Pirmos instancijos teismas teisingai ivertino A. U. parodymus del jo tariamo bandymo išskirti broli L. U. su nukentejusiuoju L. L. kaip siekima išvengti atsakomybes, nes pats L. U. pripažino, kad jis sumuše nukentejusiji, o ne atvirkšciai (t.4, b.l. 21), todel visiškai nelogiška butu laikyti iš nugaros puses už peciu ar juosmens ne puolantiji, o puolama ir mušama asmeni, tuo dar labiau apribojant jo pasipriešinimo galimybes. Jokiu irodymu, kad L. L. butu sužalojes kaltinamuosius byloje nera. Parodymu patikrinimo vietoje metu L. U., dalyvaujant jo gynejai, parode vieta, kur jis su „broliu A. U. ivykde plešima“ (t.1, b.l.93-96).

Iš liudytojo G. R. parodymu matyti, kad iš klubo „M.“ i namus adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pasiimti pinigu jis parvyko su A. ir L. U.. Jam nuejus i buta, L. ir A. liko laukti laiptineje. Maždaug po 10 minuciu išejes i laiptine, jis pamate L. L., kurio lupa buvo praskelta, bego kraujas. L. L. jam pasake, kad ji sumuše ir iš jo pagrobe mobiliojo ryšio telefonus. Mate, kaip L. U. telefonus išmete gatveje (t.4, b.l. 31-36). Ikiteisminio tyrimo metu G. R. taip pat nurode, kad išejes iš buto i laiptine, jis pamate kaimyna L., kuris pasake, kad ji sumuše nepažistami jaunuoliai. Jo lauke L. U. ir A. U. jam patvirtino, kad tarp ju ir kaimyno L. kilo konfliktas ir jie susimuše (t.1, b.l. 79-80).

Remiantis tuo, kas išdestyta, kolegijai nekyla abejoniu del A. U. kaltes kartu su L. U. bendrais veiksmais ivykdžius L. L. apiplešima, todel išteisinti A. U. nera pagrindo. Taip pat nera pagrindo pripažinti, kad ši nusikaltima padare vienas L. U..

Del kaltes ivykdžius K. B. K. apiplešima ir paskirtu bausmiu dydžio A. U. nesiskunde.

Del nurodytu BPK pažeidimu.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka protokolo matyti, kad nukentejusysis L. L. atpažino L. U. ir A. U. kaip ji apiplešusius asmenis, nurodydamas, kad juos atpažista pagal veido bruožus, t.y. nosies, akiu, veido forma ( t.1, b.l. 35-37, 38-41). Iš bylos medžiagos matyti, kad asmens parodymas atpažinti buvo atliekamas po nukentejusiojo L. L. apklausos, kurios metu jis nurode, kad ji sumušusius asmenis atpažintu (t.1, b.l. 58-59), todel Baudžiamojo proceso kodekso 191 ir 192 straipsniu reikalavimai, priešingai nei savo skunduose teigia nuteistieji, nebuvo pažeisti.

Skirdamas L. U. bausme, teismas vadovavosi bendraisiais bausmiu skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str., atsižvelge i padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsni ir pobudi, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltes forma ir ruši, apelianto asmenybe. Teismas nuosprendyje motyvuotai nurode, kad L. U. padare apysunki nusikaltima, yra baustas administracine tvarka, apylinkes inspektoriaus charakterizuojamas neigiamai, dirba, nusikalto bausmes vykdymo atidejimo laikotarpiu, laikomas recidyvistu, o vadovaujantis BK 56 str. nuostatomis, recidyvistui už tycinio nusikaltimo padaryma teismas paprastai skiria laisves atemimo bausme, todel padare pagrista išvada, kad bausmes tikslai bus pasiekti L. U. paskyrus mineta bausmes ruši. Skirdamas bausme, pirmos instancijos teismas atsižvelge ir i tai, jog jis prisipažino padares baudžiamojo istatymo numatyta veika ir nuoširdžiai gailisi, ka pripažino jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Teismas, nustates, kad L. U. nusikaltima padare bendrininku grupeje, pagristai šia aplinkybe pripažino jo atsakomybe sunkinancia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Kadangi nuteistasis nusikalstama veika padare bausmes vykdymo atidejimo laikotarpiu, jam paskirta bausme pagristai subendrinta su Šiauliu miesto apylinkes teismo 2005 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Kolegijos nuomone, nuteistajam L. U. už padaryta nusikaltima paskirta bausme, taip pat galutine subendrinta bausme nera per griežtos, jas švelninti nera pagrindo.

Šiauliu miesto apylinkes teismo 2006 m. spalio 20 d. nuosprendžio rezoliucineje dalyje esancios nuorodos, jog bausmes L. U. subendrintinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 64 str. 1 d. ir 3 d., o A. U. bausmes subendrintinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 63 str. 1 d. ir 4 d., laikytinos rašymo apsirikimu, nes iš mineto nuosprendžio matyti, kad bausmes L. U. subendrintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 ir 3 dalimis, o A. U. bausmes subendrintinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 ir 4 dalimis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistuju L. U. ir A. U. apeliacinius skundus atmesti.