- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-07
- Bylos Nr.
- M1-33-829/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Masevičiūtė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Advokatai
- Loreta Daukšienė
- Kategorijos
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pučinskaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, kaltinamojo A. K. gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, ekspertei V. M., kaltinamajam A. K. nedalyvaujant,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicininio poveikio priemonių taikymo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neteistam, teismo 2012-06-21 nutartimi A. K. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, nustačius, jog jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p., būdamas nepakaltinamas; teismo 2013-12-18 nutartimi A. K. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, kaltinamam padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. 2013-08-16 apie 2 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, padegė E. J. priklausantį ūkinį pastatą, padarydamas nukentėjusiajai E. J. 40 000 Lt dydžio turtinę žalą
Motyvuojamoji dalis
Tai, kad šią įstatymo uždraustą veiką padarė A. K., patvirtina teismo posėdžio metu ištirti įrodymai:
Iš nukentėjusiosios E. J. pagarsintų parodymų matyti, kad po konflikto su kaltinamuoju A. K., šis išeidamas iš jos kiemo pagrasino sakydamas „šią naktį degsit“. Tos pačios dienos naktį užsidegė jai priklausantis ūkinis pastatas. Dėl šio pastato sunaikinimo ji reiškia 40 000 Lt dydžio civilinį ieškinį (b. l. 11-12, 13, 15).
Liudytojas K. J. parodė, kad matė kaip kaltinamasis A. K. pradėjo agresyviai su rankoje turėtu akmeniu mojuoti prieš mamą, todėl šiam per langą sušuko, kad nulips žemyn. Išbėgdamas iš kiemo A. K. pasakė, kad „šiąnakt degsit“. Naktį apie 3 val. prabudo ir per miegus išgirdo, kad kažkas poška. Nulipęs žemyn pamatė, kad dega ūkinis pastatas, kuriame nebuvo elektros.
Liudytoja S. L. parodė analogiškai liudytojui K. J., papildomai nurodydama, kad eidama į nukentėjusiosios kiemą matė A. K. pas save kieme stovintį. Taip pat girdėjo šį sakant „Kaip gražiai dega. Oi, kaip gražiai dega, man pasisekė labai greitai užkurti. Net nebuvo sunku“.
Įvykio vietos apžiūros protokole ir foto nuotraukose, akte dėl kilusio gaisro yra užfiksuota įvykio vieta – E. J. priklausantis ūkinis pastatas adresu (duomenys neskelbtini), gaisro padariniai bei priežastis – įneštas ugnies šaltinis (padegimas) (b.l. 3, 4-7, 8-10).
Tai, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo momentu A. K. buvo nepakaltinamas, patvirtina byloje esantis teismo psichiatrinės-psichologinės kompleksinės ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio išvadoje nurodoma, kad A. K. nusikaltimo padarymo metu negalėjo teisingai suprasti savo atliekamų veiksmų pavojingumo, pobūdžio, prasmės, nes sirgo paranoidine šizofrenija. Kadangi kaltinamasis ir šiuo metu šia liga serga, negali būti apklausiamas ir negali duoti objektyvių parodymų ikiteisminio tyrimo metu, teisme. Kadangi A. K. dėl savo psichinės būsenos yra pavojingas visuomenei, vengia ambulatorinio priverstinio gydymo, todėl jam siūloma taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį gydymą specializuotoje psichiatrijos ligoninėje Rokiškyje bendro stebėjimo sąlygomis. ambulatorinį priverstinį gydymą pagal gyvenamąją vietą Šakių Psichikos sveikatos centre (b. l. 48-51).
Iš ekspertės V. M. parodymų matyti, kad ekspertizės išvadą palaiko. Įvertinus visus duomenis nustatyta, kad A. K. mąstymas buvo nenuoseklus, rezonieriškas. Jautėsi pakilus tonas. Jis visą laiką kalbėjo apie tai, koks jis ir išsakė didybės kliedesius. Jis neigę kaltę dėl gaisro. Kadangi A. K. turi progresuojančią psichikos ligą – paranoidinę šizofreniją, visas susirgimas pagrįstas tuo, kad visas asmens elgesys išplaukia iš jo psichozės. Kadangi jis nesigydo, psichozė užsitęsia, liga yra įgavusi pastoviai progresuojančią eigą. Vystosi visų sričių psichikos defektai. Kalbėjimas garsiai su savimi, neadekvačios emocijos, viskas ką pasakojo kaimynai, kas buvo parašyta ligos istorijose, viskas būdinga šiai ligai. Nuo 2003 m. A. K. pasidarė agresyvus namiškių atžvilgiu, o ypatingai mamos atžvilgiu. 2012 m. A. K. buvo sumušęs savo mamą ir teismas jam jau buvo skyręs priverstinį ambulatorinį gydymą, kurio jis nesilaikė ir nepriėmė. Jis tik du kartus buvo apsilankęs pas psichiatrą, todėl komisija nusprendė, kad reikia sugriežtinti režimą. Priverstinas gydymas dar nenutrūkęs, todėl siūlo stacionarinę priežiūrą bendro stebėjimo sąlygomis.
Iš teismo 2013-12-18 nutartimi A. K. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.
Ištirtų įrodymų pagrindu galima konstatuoti, kad A. K., būdamas nepakaltinamas padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, turinčią požymius baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d., kadangi padegė E. J. priklausantį ūkinį pastatą.
Atsižvelgiant į tai, kad A. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d., kuri laikoma nusikaltimu, jos padarymo metu dėl savo psichikos sutrikimo negalėjo suvokti ir valdyti savo veiksmų, savo veika padarė didelę žalą nukentėjusiajai, savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo neigia, ambulatorinio gydymo vengė bei padarė dar vieną pavojingą nusikaltimą, dėl to jam anksčiau paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis buvo pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, šiuo metu serga psichikos sutrikimu, todėl laikytinas pavojingu visuomenei. Atsižvelgiant į komisijos rekomendacijas, teismas konstatuoja, kad A. K. būtina taikyti priverčiamąją medicinos priemonę ir sprendžia, kad šiuo metu pagal A. K. ligos pobūdį tinkamiausia iš įstatyme numatytų yra stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis (Lietuvos Respublikos BPK 403 str. 2 d. 2 p).
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. J. pareiškė 40 000 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 113 str. 1 d., 2 d., teismas, nustatydamas žalą ir priimdamas sprendimą dėl jos atlyginimo, taiko atitinkamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, kai kyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja.
Lietuvos Respublikos CK 6.268 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.268 str. 4 d. nuostatomis, numatančiomis, jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu. Kadangi A. K. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė negalėdamas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, todėl jis nėra tinkamas atsakovas. E. J. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu, paliekant civiliniam ieškovui teisę pareikšti ieškinį tinkamam atsakovui civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 403 str., teismas
nusprendžia:
A. K., kuris būdamas nepakaltinamas padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d., taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichiatrijos ligoninėje Rokiškyje.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą. Nutartį turi teisę apskųsti proceso dalyviai, taip pat A. K. šeimos nariai ar artimieji giminaičiai.