Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2016-09-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-22-420/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-09-01
Bylos Nr.
1-22-420/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-68992-2015-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimiras Kurasovas
Kaltinamasis
L. L.
Baudžiamoji byla Nr. 1-22-420/2016Proceso Nr. 1-01-1-68992-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.3; 1.1.9.1; 1.2.4.8.3; 2.3.6.4.6.
ZARASŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 1 d.Zarasai
Zarasų rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui Vladimirui Kurasovui,sekretoriaujant Žydrūnei Naujikienei,dalyvaujant prokurorei Daivai Kajutytei - Šipelienei,gynėjai advokatei R. Č.,nukentėjusiojo įstatyminei atstovei R. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas (duomenys neskelbtini) Zarasų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 4 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 140 str. 3 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. L. sukėlė mažamečiui fizinį skausmą: 2015 m. gruodžio 16 d., apie 20.15 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, paėmė savo mažametį sūnų M. L., gim. (duomenys neskelbtini), už dešinės ausies ir tempdamas ausį, vedė jį į kitą kambarį, pastūmė jį, dėl ko M. L. griūdamas galva atsitrenkė į medinę lovą, tokiais veiksmais nukentėjusiajam M. L. sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis L. L. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2015 m. gruodžio 16 d. po 17 val. paėmė vaikus iš darželio ir grįžo į namus. Namuose, virtuvėje, rado žmonos drauges V. Č. ir D. Ž. bei jos brolį M., kurie gėrė vyną. Jis pasidarė sau arbatos ir išėjo į kitą kambarį. Po kiek laiko žmona pakvietė išgerti brendžio. Jis nuėjo į virtuvę, įsipylė 50 gramų brendžio ir besikalbėdamas gėrė. Vaikai, tai vienas, tai kitas vis atbėgdavo į virtuvę. Juos sudrausmino ir pasakė, kad ten, kur yra suaugę žmonės, vaikai nelįstų ir nesiklausytų, ką suaugę kalbasi. Sūnus M. vis kas 5 minutes ar dažniau ateidavo į virtuvę ir stovėdavo klausydamas, kas ką kalba. Jis iš pradžių nusivedė M. į kambarį, paprašė, kad jis nelandžiotų prie svečių į virtuvę. Po kelių minučių M. vis tiek vėl atėjo į virtuvę. Tada jis, paėmęs M. už dešinės ausies ir nuvedęs į kambarį, pasodino ant lovos. Tuomet atėjo žmona ir jie susibarė. Sodindamas M. gal ir galėjo pastumti. Jis nematė, ar nuo to M. galvą užsigavo į dviaukštės medinės lovos kraštą. Sutinka, kad, paėmęs už ausies ir vesdamas M., galėjo jam sukelti fizinį skausmą. Kai sužinojo, kad iškviesta policija, išvis išėjo iš buto. Jis apsvaigęs ir girtas nesijautė. Dėl padaryto gailisi, atsiprašė žmonos ir vaikų, prižada, kad daugiau tokie atvejai tikrai nebepasikartos.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis mažametis M. L. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jam yra 8 metai. Tą dieną vakare, valandų tiksliai nežino, jis buvo prie kompiuterio ir žiūrėjo, kaip brolis žaidžia. Vėliau nuėjo į virtuvę, ten buvo mama, mamos draugė V. ir tėtis, jie kalbėjosi ir žiūrėjo įrašą, kaip jis ginasi karate diržą. Mama darė valgyti. Iš virtuvės pasiėmė slyvą ir nuėjo į kambarį. Atėjo tėtis, paėmė jam už ausies ir nutempė į kambarį, ten prie lovos liepė daryti atsispaudimus. V. pamatė, kad jį muša tėtis ir, kad R. kviečia policiją. Skaudėjo dešinį smilkinį, nes tėtė pastūmė į medinės lovos kampą, atsitrenkė į lovos kampą. Skaudėjo, verkė. Nieko jam nesakė, atėjo mama ir jį užstojo. Atvažiavo policija, jį pradėjo pykinti. Buvo pas gydytoją. Grįžo namo, atsigulė miegoti, kai atsikėlė, jau nepykino. Tėtė pastūmė vieną kartą, jam galva atsitrenkė į medinės lovos kampą. Ausį dešinę jis užsuko neilgai, jautė skausmą. Buvo išsigandęs. Anksčiau taip tėtė nedarė (b. l. 25-26).

Mažametis liudytojas R. L. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jam yra 11 metų. Tikslios datos nepamena, tai buvo 2015 metais žiema. Tą dieną po mokyklos su broliu M. žaidė kompiuteriu. Pas tėvus atėjo kaimynai: moteris V. ir vyras A., jie buvo virtuvėje. Tėvai rodė virtuvėje, kaip M. ginasi baltą karatė diržą. Girdėjo, kaip tėtė pasakė, kad, jeigu būtų treneris, tai neduotų jam balto diržo. Klausė brolio M., ar nori jis būti karatistu. Tuo metu brolis buvo virtuvėje. Tėtis liepė broliui M. padaryti 50 atsispaudimų, pritūpimų. M. nenorėjo. Jis nubėgo į kambarį. Tėvas nusivijo M.. M. pradėjo verkti, tėtė jį nutempė į jų kambarį, kas buvo vėliau, nežino. Mama nuėjo ginti, kaimynas taip pat. Jis paskambino policijai, bijojo, kad tėvas būtų ką nors padaręs M.. M. sakė, kad tėvas jo galvą spaudė prie lovos. Jis matė, kaip tėvas delnu spaudė M. galvą į medinę lovą. Pas M. buvo raudona dėmė dešinėje smilkinio pusėje, truputį aukščiau smilkinio, jis verkė, nes jam skaudėjo (b. l. 38-39).

Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė R. L. parodė, kad 2015-12-16 apie 17.30 val. pas ją atėjo Č. su broliu M. Č., visi gėrė vyną. Netrukus grįžo vyras iš darbo ir prisijungė prie jų. Dar puodeliui kavos buvo atėjusi D. Ž.. Žiūrėjo karate diržų ginimo video medžiagą. Kartu su M. diržą gynėsi draugė V. Č.. Vyras pradėjo kritikuoti sūnų, kad nepadaro atsispaudimų. Sūnus išėjo į kitą kambarį pas brolius. M. kaip vyras išsivedė vaiką už ausies iš vieno kambario į kitą. Po to išgirdo triukšmą, atbėgo R. ir pasakė, kad gelbėčiau M.. Kai įbėgo į kambarį, sūnus M. stovėjo užsidengęs delnu veidą ir verkė, vyras liepė jam daryti atsispaudimus. Jie susiginčijo, R. iškvietė policiją. Dabar vyras pasikeitė, smurto nenaudoja, atsiprašė ir jos ir vaikų, jie susitaikė, prašė bylą nutraukti.

Liudytoja V. Č. parodė, kad 2015-12-16 apie 17.00 val., ji su broliu M. U. užėjo pas R. L. į namus. Jie virtuvėje gėrė vyną. Apie 18.00 val. grįžo L. L., jis prisijungė prie jų. Dar atėjo D. Ž.. Vaikai tuo metu buvo savo kambaryje, vienas po kito ateidavo į virtuvę kažko pasiimti ir išeidavo. M. L. taip pat ateidavo į virtuvę. Jokio konflikto nebuvo. Rasa parodė telefone nufilmuotą medžiagą apie karate diržų gynimą. Žiūrėjo tą medžiagą, pokalbis prasidėjo apie karate užsiėmimus. L. L. pasikvietė sūnų M. ir paklausė, ar šis nori lankyti karate, ar jam patinka. M. palinksėjo galva. Tuomet L. sūnui M. papriekaištavo, kad šis nieko nemoka ir liepė eiti iš virtuvės. Gal po 10 minučių L. atsistojo ir išėjo iš virtuvės. Po kelių minučių atbėgo R. ir pasakė kad tėtė muša M.. Į vaikų kambarį išbėgo R., ji paskui ją, R. atsistojo vaikų kambaryje tarp M. ir L., liepė neliesti vaiko. R. su L. susistumdė. M., kad M. stovėjo, ranką pridėjęs prie galvos, ir verkė. Sužalojimų jokių ji nematė. M. nieko nesakė. R. papasakojo, kad tėtė liepė daryti M. atsispaudimus, atsilenkimus, pritūpimus. M. pasakė, kad nedarys. Tada, kaip ji suprato iš pasakojimo, L. sudavė ar pastūmė ranka M. galvą ir jis atsitrenkė į dviaukštę lovą. R. iškvietė policiją. Ji pati nematė jokio veiksmo.

Liudytoja D. G.-Z. parodė, kad ji 2015-12-16 po 17 val. užėjo pas R. L.. Tuo metu pas R. buvo V., jos brolis M., L., jie sėdėjo virtuvėje prie stalo ir gėrė vyną. Vaikai buvo kambariuose, retkarčiais jie užeidavo į virtuvę. Pabuvo apie valandą, išgėrusi kavos, išėjo, tuomet jokių konfliktų nebuvo. Apie 20.30 val. iš R. gavo žinutę, kad L. triukšmauja ir pas juos atvažiuoja policija. Atėjusi pas L., rado namuose policijos pareigūnus. M., kad virtuvėje apsiverkę sėdėjo M. L. ir R. L.. R. jai pasakė, kad tėtis skriaudė M. ir jis iškvietė policiją.

2016-12-16 VšĮ Zarasų ligoninės patalpose chirurgas I. M. apžiūrėjo mažametį M. L., apžiūros metu trauminių pakitimų nerasta (b. l. 29-31).

Teismo manymu, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma įrodyta, kad kaltinamasis L. L. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui M. L. ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, todėl jo veika pagal LR BK 140 str. 3 d. kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismo manymu, alkoholio poveikis turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Kaltinamasis kaltu prisipažino, atsiprašė nukentėjusiojo, kitų vaikų, žmonos, susitaikė su jais. Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė prašė baudžiamąją bylą nutraukti. L. L. anksčiau teistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, bausmę atlikęs, padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 2 d., 16 str.), nuoširdžiai gailisi, dirba, teigiamai charakterizuojamas, į priklausomybių ligų ir psichiatrinio kabineto įskaitas neįrašytas. Teismas laiko, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam taikytos įspėjamosios baudžiamosios teisinės priemonės (laikinas sulaikymas, pranešimai apie įtarimą, kardomosios priemonės paskyrimas ir kt.) bei pats bylos procesas yra pakankamos priemonės kaltinamajam ir jis ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų. Teismas nusprendžia atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją byla nutraukti, nes, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra visos būtinos tam sąlygos (BK 38 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad smurtas buvo pavartotas šeimoje, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

L. L. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 – 298, 301 – 302 str.,

nusprendžia:

L. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 140 str. 3 d. atleisti kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius ir bylą nutraukti.

Panaikinti L. L. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., įpareigoti L. L. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir nustatyti, kad šį įpareigojimą jis turi įvykdyti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vladimiras Kurasovas