- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-08
- Bylos Nr.
- 2S-281-585/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Atsakovas
- UAB „Adonija Baltic“
- Ieškovas
- UAB „Liettechnika“
- Kategorijos
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo UAB „Adonija Baltic“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Liettechnika“ ieškinį atsakovui UAB „Adonija Baltic“ dėl prarasto daikto vertės atlyginimo, delspinigių ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Littechnika“ pateikė ieškinį atsakovui UAB „Adonija Baltic“ dėl prarasto daikto vertės atlyginimo, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Atsakovui UAB „Adonija Baltic“ nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovo atstovui prašant, 2011-01-18 teismas priėmė byloje sprendimą už akių ir ieškinį patenkino.
Šalies argumentai
Atsakovas prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, bei ieškinį tenkinti iš dalies.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime į pareiškimą ir teismo posėdyje nurodė, kad prašo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmesti, kaip nepagrįstą, nes atsakovas praleido dvidešimties dienų terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, nes nuo spendimo už akių priėmimo 2011-01-18 dvidešimties dienų terminas baigėsi 2011-02-07, o atsakovas teismui pareiškimą pateikė tik 2011-02-17, bei net neprašė praleisto termino atnaujinti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-03-03 nutartimi pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė. Teismas, nustatęs, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti 2010-12-29, aplinkybės, kad procesinius dokumentus priėmė ne pats įmonės vadovas, o įmonės projektų vadovas, nelaikė svarbia, kadangi projektų vadovas, būdamas išsilavinusiu, atsakingu, apdairiu ir protingu įmonės valdymo struktūros atstovu, turėjo suprasti priimtų procesinių dokumentų esmę ir pareigą imtis atitinkamų veiksmų. Teismas laikė nepagrįstu ir atsakovo teiginį, kad įmonės vadovas buvo išvykęs į komandiruotę iki 2011-01-10 ir tik po šios datos galėjo susipažinti su procesiniais dokumentais, nes teismui nebuvo pateikti tai patvirtinantys kelionės dokumentai. Konstatavęs, kad atsakovas praleido dvidešimties dienų terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, nes nuo 2011-01-18 sprendimo už akių priėmimo dienos dvidešimties dienų terminas baigėsi 2011-02-07, atsakovas teismui pareiškimą pateikė tik 2011-02-17, neprašė praleisto termino atnaujinti, teismas pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
Šalies argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-03-03 nutartį. Skundą grindžia tuo, kad atsakovas ėmėsi visų įmanomų protingų priemonių, kad būtų kuo operatyviau pateikti reikiami procesiniai dokumentai, o pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, konstatuodamas, kad atsakovas neįvykdė CPK 287 str. 2 d. 3 p. reikalavimų. Be to, skundžiama nutartimi atsakovui buvo apribotas teisminės gynybos prieinamumas bei pažeisti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.
Atsiliepimas
Ieškovas prašo atskirojo skundo netenkinti, atsiliepimą grindžia iš esmės atkartotais atsiliepimo į prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo argumentais. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendimas už akių buvo priimtas 2011-01-18, apeliantas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė teismui 2011-02-17, t.y. tebegaliojant ankstesniam šių procesinių klausimų teisiniam reglamentavimui (dar iki naujos CPK redakcijos įsigaliojimo 2011-10-01), todėl sprendimo už akių priėmimo sąlygos, pagrindai bei pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrįstumas vertinami pagal reikalavimus, galiojusius sprendimo už akių priėmimo ir pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo metu.
Šalies argumentai
Nagrinėjamoje byloje apeliantas (atsakovas) teigdamas, kad ieškinys ir procesiniai dokumentai atsakovui nebuvo įteikti įstatymo nustatyta tvarka, pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Tokia ginčo šalies teisė įtvirtinta CPK 287 str., kuriame nurodyta, kad pareiškime turi būti nurodytos aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį (šiuo atveju atsiliepimo nepateikimo) priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes (CPK 287 str. 2 d). Taigi teismas, nagrinėjantis pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi įvertinti tiek aplinkybes, susijusias su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, tiek su teismo sprendimo už akių pagrįstumu, t.y. spręsti, ar šalis į teismo posėdį neatvyko (nepateikė atsiliepimo) dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir ar pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 str. 4 d.).
Apeliantas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad ieškinys su procesiniais dokumentais buvo įteiktas neįgaliotam atsakovo įmonės darbuotojui, kuris neturėjo teisės nei nuspręsti dėl pasinaudojimo civilinėmis procesinėmis teisėmis, nei neturėjo teisės surašyti ir pasirašyti procesinio dokumento – atsiliepimo, kadangi tik įmonės vadovas turi teisę priimti šiuos sprendimus, todėl procesinių dokumentų įteikimo data turi būti laikoma 2010-01-10, kai įmonės vadovas grįžo iš komandiruotės ir faktiškai gavo procesinius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka. CPK 123 str. numatyta, jog juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, valdymo organams arba raštinės darbuotojui (CPK 123 str. 2 d.). Jeigu procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. (CPK 123 str. 4 d.). Procesinio dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo šio straipsnio 1-4 dalyse nurodytiems asmenims diena. Jeigu procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui. Nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai buvo įteikti atsakovo darbuotojui 2010-12-29 paties atsakovo sutartyje su ieškovu nurodytoje savo buvimo vietoje (b.l.7), todėl pagal minėtas įstatymo nuostatas tai laikytina tinkamu dokumentų įteikimu. Apelianto nurodyti argumentai, kad procesinius dokumentus priėmė ne pats įmonės vadovas, o projektų vadovas, kad įmonės vadovas buvo išvykęs į komandiruotę iki 2011-01-10, prielaidų priešingai išvadai daryti pagrindo nesudaro. Teismas pritaria ieškovo atsiliepime nurodytiems argumentams, kad atsakovo vadovas pagal Akcinių bendrovių įstatymo 10 str. 1 p. atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, todėl turi pareigą skirti jį pavaduojantį asmenį, įgaliotą veikti bendrovės vardu, tame tarpe ir spręsti klausimus dėl procesinių civilinių teisių naudojimosi, nesant bendrovės vadovo.
Taigi, kadangi apeliantas per jam nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovo pareikštą ieškinį nepateikė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą už akių.
Kaip jau minėta anksčiau, siekdamas sprendimo už akių panaikinimo, atsakovas turėtų įrodyti egzistuojant abi CPK 288 str. 4 d. nurodytas sąlygas, išskyrus tuos atvejus, kai teismui pateikiami įrodymai akivaizdžiai patvirtina teismo priimto sprendimo už akių neteisėtumą ir/ar nepagrįstumą. Taigi apeliantui, siekiančiam teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, ypač tais atvejais, kai nustatoma, jog jis negali pateisinti savo procesinio pasyvumo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovo pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti teismo panaikintas nepaisant atsakovo netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovas praleido dvidešimties dienų terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, nes nuo 2011-01-18 sprendimo už akių priėmimo dienos dvidešimties dienų terminas baigėsi 2011-02-07, atsakovas teismui pareiškimą pateikė tik 2011-02-17 ir neprašė praleisto termino atnaujinti, apeliacinės instancijos teismas nevertina atsakovo argumentų ginčijant sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, visapusiškai ištyrė ir teisingai nustatė visas faktines bylos aplinkybes, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d.1 p.).
Pagal CPK 80 str. 3 d. (iki 2011-10-01 gal. įst. red.) nuostatas už prašymą sprendimą peržiūrėti už akių turėjo būti mokamas 50 Lt dydžio žyminis mokestis. Taigi apeliantas už tokio prašymo nagrinėjimą turėjo sumokėti 67 Lt, kadangi, vadovaujantis CPK 82 str., žyminis mokestis indeksuotinas. Apeliantas žyminio mokesčio nesumokėjo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą, šio akivaizdaus pareiškimo trūkumo nepastebėjo ir neįpareigojo apelianto sumokėti 67 Lt žyminį mokestį valstybės naudai. Tokiu atveju šią klaidą ištaiso apeliacinės instancijos teismas, ir, atsižvelgdamas į šios bylos baigtį bei skundo išnagrinėjimo rezultatą (CPK 96 str.), iš apelianto priteisia nesumokėtą žyminį mokestį - 67 Lt (316 str. 3 d., 338 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo prašymas priteisti 200 Lt atstovavimo išlaidas tenkintinas, nes ieškovas turėjo bylinėjimosi išlaidų dėl atsakovo skundo, kuris pripažintas atmestinu.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Adonija Baltic“ (į.k. 302328283) 67 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.
Priteisti iš atsakovo UAB „Adonija Baltic“ ieškovui UAB „Littechnika“ 200 Lt bylinėjimosi išlaidų.