- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-06
- Bylos Nr.
- 2A-662-605/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03547-2009-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Venckienė (pirm.), Dalė Burdulienė, Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- R., R. V.
- Ieškovas
- L. V.
- Išvadą teikia
- Marijampolės savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,
dalyvaujant atsakovui R. V. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-5328-399/2009 pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui R. V., institucijai teikiančiai išvadą byloje Marijampolės savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. V. prašė (b.l. 2-3) pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimu 2000-01-17 ir Marijampolės rajono apylinkės teismo įsakymu 2007-01-15 nustatyto išlaikymo dydį, padidinti nepilnamečiui sūnui N. V. (gim. 2004-05-28) išlaikymą nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jo pilnametystės ir nustatyti, jog R. V., a/k (duomenys neskelbtini) turi mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį po 400 Lt, nustatant, kad gautas pinigines lėšas vaiko mama L. V., a/k (duomenys neskelbtini) tvarkys uzufrukto teise; pakeisti išlaikymo formą ir dydį nepilnametei dukrai S. V. (gim. 2000-02-03), t.y. padidinti išlaikymą nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukros pilnametystės, bei priteisti iš atsakovo R. V., a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis mokamomis kiekvieną mėnesį po 400 Lt, nustatant, kad gautas pinigines lėšas dukros mama L. V., a/k (duomenys neskelbtini) tvarkys uzufrukto teise.
Ieškovė nurodė, kad su atsakovu išsituokusi. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007-01-15įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-387-570/2007 buvo priteistas išlaikymas sūnui Norbertui, gim. 2004- 05- 28, po 125 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2007-01-08 iki vaiko pilnametystės. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2000-01-17 nutarimu priteistas išlaikymas dukrai Simonai, gim. 2000-02-24, po 1/4 dalį visų rūšių uždarbio /pajamų/, bet ne mažiau 1 minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį, nuo 2001-01-04 iki dukros pilnametystės. Nuo teismo įsakymo priėmimo praėjo daugiau kaip dveji metai, pasikeitė ekonominė situacija šalyje, išaugo vaiko poreikiai dėl amžiaus, pradėjo lankyti ugdymo įstaigą, pasunkėjo ieškovės turtinė padėtis, t.y. iš esmės pasikeitė aplinkybės, sąlygojančios teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Nuo teismo nutarimo priėmimo dienos pradėjo daugiau kaip devyneri metai, dukra per tą laiką išaugo, be to, pasikeitė LR Civilinis kodeksas, o tuo pačiu keitėsi ir išlaikymo formos.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimu (b.l. 53-54) ieškinį patenkino. Pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimu 2000-01-17 ir Marijampolės rajono apylinkės teismo įsakymu 2007-01-15 (civilinė byla Nr. L2-387-570/2007) nustatyto išlaikymo nepilnamečiams vaikams S. V. ir N. V. dydį ir nustatė, kad atsakovas R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) privalo mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams S. V., gimusiai 2000-02-03, ir N. V., gimusiam 2004-05-28, nuo 2009-08-04 periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki pilnametystės. Išlaikymą išimtinai nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti uzufrukto teise valdo (naudoja) motina L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisė iš atsakovo R. V. 300,00 litų ieškovei L. V. turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Priteisė iš atsakovo R. V. 198,00 Lt žyminio mokesčio ir 8,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teismas sprendime nurodė, jog bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra S. V., gimusios 2000-02-03, ir N. V., gimusio 2004-05-28, tėvai. Jų santuoka nutraukta 2002-12-04 (b.l.8-10). Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimu 2000-01-17 yra priteista iš atsakovo dukros Simonos išlaikymui po ¼ dalį visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį (b.l. 7). To paties teismo įsakymu 2007-01-15 yra priteistas išlaikymas iš atsakovo sūnaus Norberto išlaikymui po 125,00 Lt kas mėnesį (b.l. 6). Iš antstolio A. A. pažymos 2009-11-11 Nr. 23/07/1093 matyti, kad atsakovas yra įsiskolinęs 2009-11-01 sūnaus išlaikymui - 4348,00 Lt, dukros išlaikymui – 4146,00 Lt (b.l.41). Nepilnamečiai vaikai gyvena su motina (b.l. 11). Ieškovė dirba ir jos pajamos yra vidutiniškai apie 2100,00 Lt kas mėnesį (b.l. 14) . Nepilnamečiams vaikams valstybės mokama išmoka vaikui po 52,00 Lt. (b.l. 12), gauna išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo (b.l. 27). Ieškovė su banko paskola įsigijo 2009 metais butą, kuris įkeistas bankui, anksčiau nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teise neturėjo (b.l. 15). Ieškovė turi automobilį VW Golf, įgytą 2003 metais, tai yra dar santuokos metu (b.l. 21). Nepilnametė dukra mokosi bendrojo lavinimo mokykloje, sūnus lanko vaikų lopšelį-darželį „Šypsenėlė”, už kurį reikia mokėti vidutiniškai 150,00 Lt kas mėnuo (b.l. 33). Atsakovas laikotarpiu nuo 2008-11-01 iki 2009-11-30 nedirbo, pensijų ar kitų socialinių išmokų negavo (b.l. 34,35). Atsakovas neregistruotas darbo biržoje, yra darbingas, kitų išlaikytinių neturi. Atsakovo vardu yra nuosavybės teise registruota 37/100 dalys buto bei registruotos transporto priemonės (b.l. 17-18,20). Pats atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad pardavė tris automobilius bei gavo apie 10 000,00 litų pajamų, tačiau vaikams išlaikymo neteikė ir tuo metu, kur išleido gautus pinigus paaiškinti negalėjo. Bylos duomenimis nustatyta, kad po teismo sprendimų priėmimo (b.l. 6,7) nepilnamečių vaikų poreikiai padidėjo, kadangi dukra Simona metu mokosi, sūnus Norbertas lanko darželį ir daugiau lėšų reikia skirti jų lavinimui, atsižvelgiant į ekonominę padėtį (kainų didėjimą) daugiau lėšų reikia skirti maistui, rūbams, mokesčiams už komunalines paslaugas. Atsakovas, sutikdamas mokėti vaikų išlaikymui tik po 200,00 Lt kiekvienam, nepateikė jokių įrodymų apie savo ypatingai sunkią turtinę padėtį, priešingai, jis turi turto bei turėjo pajamų, gautų pardavus automobilius, tačiau vaikams išlaikymo ir nustatyto dydžio ankstesniais teismo sprendimais neteikė, susidaręs didelis įsiskolinimas (b.l.41), tai rodo atsakovo abejingumą ir nenorą teikti išlaikymą vaikams. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis yra atidus ir rūpestingas bei aktyviai ieško darbo ir nori prisidėti prie vaikų išlaikymo, atsakovas yra darbingas ir gali dirbti. Ieškovė pareigą kuo geriau užtikrinti vaikų poreikius vykdo, tai yra nuolat dirba, gauna pajamas, kurias skiria sau bei vaikams išlaikyti, gerina vaikų gyvenimo sąlygas, kadangi anksčiau gyveno nuomojamame bute, 2009 metais įsigijo butą nuosavybės teise, tačiau taip pat privalo vykdyti prievolę bankui - grąžinti būsto įsigijimo paskolą. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kiek turi išlaidų pragyvenimui bei kiek turėjo išlaidų mokesčiams už komunalines paslaugas nuomojamame bute ir tai taip pat patvirtina, kad yra reikalinga daugiau lėšų skirti šiems poreikiams užtikrinti negu jų reikėjo nustatant vaikų išlaikymą ankstesniais sprendimais. Atsakovui neįrodžius savo sunkios turtinės padėties, neįrodžius, kad tokioje padėtyje atsidūrė dėl objektyvių priežasčių ir esant šioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos, kad vienam asmeniui išlaikyti yra reikalinga minimali mėnesio alga (800,00 Lt) ir nustatyti mažesnį išlaikymą vaikams negu prašo ieškovė, kuri prašo priteisti kiekvienam vaikui po pusę šios sumos (400,00 Lt) ir ieškovės reikalavimą tenkino, kadangi bylos duomenimis yra nustatyta, kad po teismų sprendimų priėmimo, kuriais priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, padėtis pasikeitė iš esmės, tai yra žymiai padidėjo vaikų poreikiai (LR CK 3.201 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-495/2009).
Šalies argumentai
Atsakovas R. V. apeliaciniu skundu prašo (b.l. 66-67) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimą pakeisti.
Apeliantas nurodo, kad iš esmės neprieštarauja dėl išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo, tačiau nesutinka su jo dydžiu. Apylinkės teismas, priteisdamas tokio dydžio išlaikymą, visiškai neatsižvelgė į turtinę padėtį ir neteisingai ją įvertino, taip pat neatsižvelgė į tai, kad šiuo metu nedirba, nuo 2009-12-14 registruotas darbo biržoje, niekur nedirbo ir iki registravimosi joje. Teismas, konstatavęs trijų automobilių pardavimo už apie 10 000 litų faktą, neatsižvelgė į tai, kad prekyba automobiliais 2009 metais buvo atsakovo verslas, ir kad pelnas, pardavus vieną automobilį sudarė tik po 200 Lt. Už tris automobilius apeliantui pragyvenimui liko tik 600 Lt, kurių jam pačiam neužteko pragyvenimui. Teisme paaiškino, kad pirmiausiai automobilio įsigijimui pinigus skolinosi, kadangi po santuokos nutraukimo su ieškove jam jokio turto neatiteko, liko be pajamų. Teismas neteisingai konstatavo, kad atsakovo vardu nuosavybės teise yra įregistruota 37/100 dalys buto, esančio Marijampolėje, Jaunimo g. 14-19, kadangi jis tokios nuosavybės neturi po to, kai Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-11-19 sprendimu buvo panaikinta dovanojimo sutartis, pagal kurią buvo įgijęs nuosavybę į minėtą turto dalį, ir yra iškeldintas. Be to, teismas neatsižvelgė į atsakovo geranorišką sutikimą mokėti vaikams po 200 litų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jo poreikius. Individualūs vaiko poreikiai, jo, kaip asmenybės, vystymasis lemia ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam ugdant turimus sugebėjimus, pomėgius. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas yra pateisinamas tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Taigi jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė augina du nepilnamečius vaikus: S. V., gim. 2000-02-03 (b.l.9) ir N. V., gim. 2004-05-28 (b.l.10). Ieškovė dirba, gauna apie 2000 Lt darbo užmokestį (b.l.13,14). Taip pat ieškovė gauna 104 Lt išmoką vaikui (b.l.12). Atsakovas nedirba, registruotas darbo biržoje (b.l.57-58), jokių pajamų neturi. Atsakovas taip pat neturi ir nekilnojamojo turto (b.l.53-54). Taigi vertinant įrodymus tiek apie ieškovės, tiek apie atsakovo pajamas, apie vaikų poreikius, atsižvelgiant į dabartinę rinkos krizę ir sunkumus susirandant darbą, darytina išvada, kad iš atsakovo vaikų išlaikymui turėtų būti priteista po 300 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis.
Neatsižvelgiant į tai, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena, jis privalo būti išlaikomas tiek motinos, tiek tėvo. Jei vienam iš tėvų pareiškiamas ieškinys dėl išlaikymo priteisimo, tai priteisiamo išlaikymo dydis turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant ir į kito iš vaiko tėvų gaunamas pajamas. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Vadovaujantis CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, vaikams išlaikyti turėtų būti skirta apie 800 Lt. Taikant proporcingumo principą, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė dirba, kad atsakovas yra bedarbis, į šalių gaunamas pajamas, į vaikų poreikių didėjimą, darytina išvada, kad vaikų išlaikymui iš atsakovo turėtų būti priteista artima pusei minimalios mėnesinės algos išlaikymo suma – 300 Lt kiekvienam. Augant vaikui, didėja išlaidos ne tik ugdant vaiko sugebėjimus ir pomėgius, bet ir maistui, drabužiams ir kita. Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas ir kita (CK 3.201 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 14 punktas). Taikant proporcingumo principą, atsižvelgiant į tai, kad iš esmės padidėjo vaikų poreikiai, darytina išvada, kad vaikų išlaikymui iš atsakovo turėtų būti priteista 300 Lt suma kiekvienam.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimą pakeičia (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimą.
Priteisti iš R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros S. V., gim. 2000-02-03, ir sūnaus N. V., gim. 2004-05-28, išlaikymui po 300 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos – 2009 m. rugpjūčio 4 d. iki vaikų pilnametystės.
Priteistą žyminį mokestį padidinti iki 216 Lt (dviejų šimtų šešiolikos litų).
Priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, padidinti iki 20 Lt (dvidešimt litų).
Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.