Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2012-07-13 · Byla Nr. PK-46-503/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-07-13
Bylos Nr.
PK-46-503/2012
Teisminio proceso Nr.
1-02-3-00017-2011-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Petraitis
Nukentėjusysis
D. V.
Kaltinamasis
B. Z. R.
Baudž. byla Nr.PK-46-503/2012
Proceso Nr. 1-02-3-00017-2011-8
Proc. sprend. kateg. 1.2.8.1.1.(S)VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis,sekretoriaujant H. Chmieliauskienei,dalyvaujant nukentėjusiajai D. V., jos atstovui adv. A. K.,kaltinamajai B. Z. R., jos gynėjui adv. E. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. Z. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., lietuvė, LR pilietė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti(duomenys neskelbtini), neteista, gyv. (duomenys neskelbtini), privataus kaltinimo tvarka kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 154 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji B. Z. R. privataus kaltinimo tvarka buvo kaltinama tuo, kad ji 2010-09-03 pateikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pareiškimą dėl (duomenys neskelbtini) (toliau -(duomenys neskelbtini)) pareigūnų veiksmų, kuriame, be kitų su šiuo Pareiškėjos pareiškimu dėl nusikalstamos veikos padarymo tiesiogiai nesusijusių aplinkybių, nurodė, kad 2010-08-05 D. V. kartu su kitais(duomenys neskelbtini) darbuotojais atvyko į B. Z. R. priklausančią sodybą, esančią. (duomenys neskelbtini), taip pat teigė, neva atvykusios (duomenys neskelbtini), „pasižyminčios ypatingu grubumu <...> pakėlė triukšmą prie mūsų svečių, buvusių sodyboje. Svečiai jas ramino. Kai buvo parodytas leidimas statybai, jos nuvyko pas (duomenys neskelbtini) R. Š., ten pakėlė triukšmą dėl leidimo išdavimo“. Pareiškime B. R., apibūdindama D. V., nurodė: „Ką atstovauja šį grubi chamiškumu pasižyminti valstybės tarnautoja, kuri <...> visiškai neišmano įstatymų?“. Be to, pasak B. R., (duomenys neskelbtini) D. V., turėdama telefoninių pokalbių išklotines, atlikdama tarnybinį patikrinimą ją telefonu tardė, uždavinėjo įvairius klausimus, tokius kaip: „Kodėl ir apie ką tu kalbėjai su Molėtų agentūros inspektoriumi A. M. tokią dieną tiek minučių <...>“. Negana to, Pareiškime nurodoma, neva (duomenys neskelbtini) atstovauja gamtos niokotojus ir tai visiškai nesutampa su jų pareigybėmis, neva dėl tokių pareigūnų veiksmų daroma gėda pačiam aplinkos apsaugos ministrui, todėl tokius pareigūnus reikia gerai papurtyti. Pareiškime yra ir daugiau Pareiškėją, tiek kaip asmenį, tiek kaip valstybės tarnautoją, paniekinančių ir pažeminančių teiginių. Tokiu būdu kaltinamoji B. Z. R. paskleidusi šią tikrovės neatitinkančią informaciją paniekino ir pažemino D. V., pakirto pasitikėjimą ja, t.y. B. Z. R. buvo kaltinama savo veiksmais padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji B. Z. R. teisme kalta padariusi jai inkriminuotą nusikaltimą neprisipažino. Paaiškino, kad kaltinimą grindžiantis 2010-09-03 pareiškimas „(duomenys neskelbtini)“ nėra pasirašytas. Jai nežinoma, kas jį pateikė Aplinkos ministerijai. Šio pareiškimo ji nepasirašė, ir jo 2010-09-03 dieną nepateikė(duomenys neskelbtini). Be to ji jokio tyrimo pagal šį pareiškimą neinicijavo. Jai nežinoma, kas šį pareiškimą 2010-09-07 užregistravo (duomenys neskelbtini) ir kas(duomenys neskelbtini) inicijavo tyrimą pagal šį pareiškimą. Be to pagal byloje esančią rašytinę medžiagą tai nustatyti negalima, nes liudytoja O. B. negalėjo paaiškinti, kas minėtą pareiškimą pakoregavo ir užregistravo(duomenys neskelbtini) kanceliarijoje. Tokių duomenų nepateikė ir Aplinkos ministerija, atsakydama į teismo paklausimus dėl informacijos pateikimo. Be to, ji 2010-09-03 elektroniniu paštu nusiuntė (duomenys neskelbtini) O. B. „Pareiškimą dėl (duomenys neskelbtini) pareigūnų veiksmų“. Ji šį pareiškimą pateikė šiai konkrečiai pareigūnei ir jame jai išsakė savo nuomonę. Šiame pareiškime jokių reikalavimų atlikti tyrimus, įskaitant tyrimą dėl D. V. veiklos, nebuvo suformuota. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2010-09-03 dieną ji elektroniniu paštu nusiuntė(duomenys neskelbtini) O. B. elektroninį laišką, prie kurio buvo prisegtas „WORD“ formato failas, įvardintas „O. B. dėl namelio“. Šiame faile buvo dokumentas, įvardintas „Pareiškimas dėl(duomenys neskelbtini)“. Šiame pareiškime buvo nurodytas adresatas - „(duomenys neskelbtini) Gerb. O. B.“. Šis pareiškimas buvo eilinis elektroninis laiškas, jis nebuvo pasirašytas. Nei pačiame pareiškime, nei elektroniniame laiške, prie kurio buvo prisegtas šis pareiškimas, nebuvo jos prašymo pagal šį pareiškimą pradėti tyrimą dėl Utenos RAAD pareigūnų, įskaitant pareiškėją (nukentėjusiąją), veiksmų. Šiame pareiškime tiesiog yra išdėstyta jos nuomone apie(duomenys neskelbtini) ir jos atskirus pareigūnus. Pagal šį konkretų Pareiškimą joks tyrimas nebuvo atliktas, šis pareiškimas tretiesiems asmenims įteiktas nebuvo. Lyginant jos pareiškimą, pateiktą O. B., ir pareiškimą(duomenys neskelbtini), kuriuo grindžiamas kaltinimas, matyti, kad pareiškime, kuris pateiktas Aplinkos ministerijai, yra pakeistas adresatas, t.y. vietoj adresato „(duomenys neskelbtini). O. B.“ užrašyta „(duomenys neskelbtini)“, taip pat teksto paraščių ir paties teksto dydis pakeistas. Paredaguotas pareiškimas (duomenys neskelbtini) buvo užregistruotas 2010-09-07. Paredaguotas pareiškimas nėra pasirašytas. Kaip jau nurodė, jai nėra žinoma, kas pareiškimą paredagavo ir užregistravo. (duomenys neskelbtini) Tas faktas, kad ji O. B. nusiuntė elektroniniu paštu pareiškimą, negali būti kvalifikuojamas kaip šmeižimas, nes jos veiksmuose nėra ir subjektyviosios pusės požymio - tiesioginės tyčios apšmeižti pareiškėją (nukentėjusiąją). Kaip jau minėjo, pareiškimas buvo adresuotas šiai konkrečiai pareigūnei ir ji neturėjo tikslo apšmeižti pareiškėją, o tik pateikė savo nuomonę apie(duomenys neskelbtini) ir atskirus jos pareigūnus, įskaitant pareiškėją. Ji jokio tyrimo neprašė atlikti. Ji nesuvokė ir negalėjo suvokti, kad šis pareiškimas bus vėliau pakoreguotas ir užregistruotas(duomenys neskelbtini) kanceliarijoje bei vėliau pagal jį bus pradėtas tyrimas. Juo labiau ji nesuvokė ir negalėjo suvokti, kad pareiškimo tyrimo metu informacija galėtų būti paskleista tretiesiems asmenis, kurie nėra susiję su šio skundo tyrimu. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad šio pareiškimo turinys buvo paskleistas tretiesiems asmenis, kurie nėra susiję su šio skundo tyrimu. Be to, netgi jei teismas padarytų išvadą, kad pareiškimo tekste apie pareiškėją yra paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, vis tiek šio pareiškimo pateikimas negali būti kvalifikuojamas kaip šmeižimas, nes nelaikoma žinių paskleidimu, kai informacija pareiškimo forma pranešta institucijai, kuriai pagal veiklos pobūdį priskirtas atitinkamų klausimų sprendimas. O šiuo atveju pareiškimas, pagal kurį buvo pradėtas tyrimas, buvo pateiktas(duomenys neskelbtini), kuriai pagal veiklos pobūdį priskirtinas pareiškime pateiktos informacijos tyrimas, ką, be kita ko, įrodo ir tas faktas, kad (duomenys neskelbtini) persiuntė pareiškimą tirti savo struktūriniam padaliniui -(duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškimas ir jo turinys buvo paskleistas tretiesiems asmenimis, nesusijusiems su šio pareiškimo tyrimu. Kadangi ji nepadarė BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsakė, jog iki jos išsiųsto minėtai pareigūnei pareiškimo ji yra vieną skundą šiai pareigūnei parašiusi dėl (duomenys neskelbtini) prie ežero. Beje, dėl kurio ir po pareigūnės O. B. atlikto tyrimo išsirutuliojo šie reikalai (veiksmas). Ji neištrynė iš kompiuterio ką išsiuntė O. B., dėl to viską pateikė į bylą. Siųsdama tokį laišką O. B. tikėjosi, kad pajudės reikalai dėl Kubiliaus vykdomos statybos. Nes tiek(duomenys neskelbtini), tiek(duomenys neskelbtini), tiek(duomenys neskelbtini) turėtų atstovauti bendrą ir tą patį reikalą. Tačiau iki tol visos trys institucijos turėjo savo atskirą nuomonę tuo pačiu klausimą. Be to, parašė ir dėl to, nes jos namiškiai pasiskundė ir pareiškė, papasakojo, kas vyksta. Juolab, kad po V. apsilankymo sodyboje ji turėjo vykti pas motiną, kuriai dėl V. su kitais aplinkos apsaugos pareigūnais apsilankymo pablogėjo sveikata. Kadangi su jos artimaisiais buvo taip elgiamasi, tai ji parašė poniai O. B.. Be to, ji parašė O. B. nors ir nežinojo V., tačiau apie ją, jos nekultūringą elgesį jai pasakė artimieji ir pašaliniai asmenys, buvę tuo metu jos sodyboje. Dėl to ko ji tikėjosi, atsakė, kad kai prasidėjo Kubiliaus reikalai, pati O. B. jai ne kartą paskambino ir visą laiką domėjosi, kaip vyksta tas reikalas. Gi paskambino todėl, kad buvo (duomenys neskelbtini) išvada dėl K. statybų, o tas reikalas nejudėjo iš vietos. Be to ji prieš tai dieną su O. B. buvo kalbėjusi. O. B. pasakė, kad išeina į posėdį, ir kad jai surašyti ir atsiųsti elektroniniu paštu, o ji pasižiūrės kas ten. Ji ir parašė. Be to, jos namelis stovėjo 6 metus, ir niekam nerūpėjo. Tik kai užjudino K., ji pasidarė priešas. Tai susiję su byla. Taip pat atsakė, kad po rašto O. B. ji jokių veiksmų neatliko, tik tai mamą gydė. Neatsimena, kad būtų gavusi atsakymą iš ministerijos dėl jos rašyto pareiškimo O. B.. Tačiau gerai neatsimena, nes buvo raštų ne vienas. Taip pat atsakė, kad tai kas buvo parašyta jos pareiškime O. B. ji girdėjo iš artimųjų (mamos, vyro, D., A., B. ir G.) ir pareigūnų. Tačiau ji nebuvo pas Šavelį. Jai paskambino pareigūnai iš karto po jų apsilankymo pas Šavelį. Atsakė, kad jai V. paskambino ir kad jos kalbėjosi dėl privalomojo nurodymo, dėl pareigūno M.. Tačiau toks paskambinimas jai trukdė dirbti. Be to buvo rašomi į jos darbovietę visokiausi kreipimaisi. Siunčiama informacija įvairioms institucijoms. Tačiau ji buvo apsilankiusi Molėtų raj. aplinkos apsaugos agentūroje. Ji parašė paaiškinimą, o jai paaiškino, kad jokių pretenzijų neturi. Jai surašytas privalomas nurodymas įvykdytas. Tai įregistruota registracijos knygoje. Tačiau vienas pareigūnas rašo taip, o kitas pareigūnas rašo kitaip. Ji išvadą, „ką atstovauja ta grubi....“ parašiusi dėl necenzūrinių žodžių, kurie buvo pasakyti jos mamai, vyrui, ir M. Panevėžyje. Tačiau kada jai pasakė tuos žodžius neprisimena. Bet jiems V. pasakė, „eikit visi ...“ Panevėžyje, kai buvo teismas. Tačiau neatsimena ar tai buvo prieš pareiškimą O. B., ar vėliau. Bet atsimena tikrai, kai V. žėrė į akis, atsistojusi gatvėje. O prieš tai, jos mamai šitaip kalbėti. Yra kažkokios etikos taisyklės. Ar aplamai pareigūnas taip gali atėjęs pas žmones kalbėti ir su žmonėmis kalbėti. Dėl privalomo nurodymo, V. veiksmų atsakė, kad 2004 metais (duomenys neskelbtini) P. jai išdavė sąlygas, parinko vietą namelio statybai, būtent toje pačioje vietoje. Ji turėjo dalį dokumentų, tačiau jai trūko dviejų parašų. Kai ji K. apskundė prasidėjo puolimas prieš ją. Nežiūrinti to, kad jų kaime stovi dar trys tokie pat vagonėliai. Niekas jiems nekelia jokių pretenzijų, išskyrus jai vienai. Be to jai buvo surašytas privalomas nurodymas. Ji paklausė ką turėtų padaryti, kad būtų teisėta. Jai buvo nurodyta, ką turi padaryti. O susirinkti, gauti kultūros paveldo pareigūno parašą, savivaldybės administracijos atstovo parašą. Ji juos gavo. Dėl pataisymo baltai, tai Š. pasirašė 23 dieną pareiškimą. Tačiau jie negalėjo įregistruoti į knygą, o registravo pirmadienį. O pirmadienį buvo kažkas įregistruota, tada jie užbraukė, pataisė datą ir įregistravo pirmadienį. Tai visa esmė. Dėl to, kad V. neišmano įstatymų, yra grubi, paaiškino, atsakė, kad, kaip liudijo B., ji daug kartų kreipėsi dėl K. statybų ir jai buvo vienas atsakymas, kad niekas nepažeista, niekas nepadaryta. Kai ministerija patikrino šį faktą, išvadoje buvo parašyta, kad visi jos minėti faktai pasitvirtino. Tai kaip ji eilinis žmogus turiu suprasti šitą reikalą. Viena institucija (ministerija) aiškina vienaip, o kita, pavadi šiai, tą patį klausimą (faktą) aiškina kitaip. Dėl grubumo atsakė, kad dėl tai nusprendė išsakyti po necenzūrinių žodžių jos artimiesiems ir jai. Taip pat atsakė, kad privalomąjį nurodymo surašyti buvo paskirtas pareigūnas M., nes kiti tai padaryti nenorėjo. Ji neskaitė atsakymo iš A., nes prižiūrėjo savo mamą, kuri labai sirgo. Atsakymą skaitė jos vyras. Taip pat atsakė, kad ji nesitikėjo tokių veiksmų, kad bus pareiškimas išsiųstas pareigūnas tyrimui, išvadai padaryti. Šiuo atveju ji pareiškė tik savo nuomonę, nes buvo įdomu kas vyksta. Parašė, kad yra puolama, nes 6 metus tas vagonėlis stovėjo. Be to, kodėl pareigūnai tai 6 metus nematė. Jai kyla klausimas, ar per šiuos metus kiti įstatymai buvo. Juolab, kad tuo metu pareigūno M. nebuvo, o buvo V.. Ji turi teisę išreikšti savo nuomonę. Taip pat atsakė, kad jos minėtą pareiškimą O. B. išsiuntė iš savo darbo kompiuterio. Jos pateiktą šio pareiškimo variantą jai davė įmonės kompiuterio specialistas. Daugiau duomenų, jog būtent tokį dokumentą ji išsiuntė O. B. neturi. Kas pataisė pareiškimo adresatą, šriftą, paraštes, kokiomis aplinkybėmis buvo išsiųstas, registruotas kaltinimą grindžiantis pareiškimas nežino.

Nukentėjusioji D. V. teisme paaiškino (parodė), jog nepamena kada, tačiau kai tyrė skundą ir reikėjo apklausti B. Z. R., ji yra bendravusi su B. Z. R. telefonu. Po to jos buvo susitikę teisme. Be to dėl ankstesnio B. Z. R. skundo yra parašyta pareiškime, kuriuo ji grindžia kaltinimą, o būtent, kad ji labai negražiai elgėsi, šaukė. Tačiau tuo metu kabinete buvo žmonių, kurie tai girdėjo. O girdėjo, nes ji įjungė garsiakalbį. Be to buvę kabinete asmenys priešingai girdėjo, kad ją B.Z. R. apšaukė žodžiais „ko čia skambini, ...“. Taip pat paaiškino, kad jie keturi departamento pareigūnai, buvo, tyrė būtent B.Z. R. skundą dėl K. neteisėtos statybos prie ežero, netoliese B. Z. R. sodybos. Jie keturiese važiavo netoliese Gilužio ežero. Tuo metu turėjo informacijos, kad B.Z. R. neteisėtai pastačiusi vagonėlį prie šio ežero, jog jai buvo duotas (duomenys neskelbtini) pareigūno privalomas nurodymas, kurio jinai nevykdo. Todėl jie keturiese užvažiavo pasižiūrėti į vietą. Pamatė, kad stovi vagonėlis. Po to jie užvažiavo į B. Z. R. sodybą. Jie tam teisę ir pareigą turėjo pagal Aplinkos apsaugos įstatymą. Sodyboje B.Z. R. nebuvo, o R. su broliu plaukiojo ežere, tačiau netrukus šie atplaukė į krantą ir atėjo. Jie šiems prisistatė, parodė tarnybinius pažymėjimus. Po to jie pasakė, ar jie gali kalbėti dėl to vagonėlio ir kodėl nevykdomas pavedimas (privalomas nurodymas). R. jiems pasakė, kad jisai turi visus dokumentus. Jie paprašė, kad jisai juos parodytų. Tuo metu jie (pareigūnai) elgėsi taktiškai, normaliai. Ji bendravo su R. apie 30 metrų nuo namų, prie staliuko. Po to R. atnešė dokumentus, kuriuos iš tolo parodė, pasakydamas, jog tai šie leidimai ir panašiai. Jie (pareigūnai) pastebėjo, kad dokumente yra kažkaip baltai data užtušuota. Dėl to jie R. paklausė. Šis jiems atsakė, kad važiuokit, jei norit į savivaldybę, savivaldybėje yra dokumentai. Tuo metu R. jiems tų dokumentų iš arti neparodė, nedavė. Po to jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pasitikslinti ar tikrai yra leidimas, reikiami dokumentai namelio statybai. Nes jie visko nežinojo. Nuvažiavę į minėtą administraciją, bendravo su Š.. Šiam jie paaiškino, kad yra kol kas neteisėtai pastatytas namelis, dėl tai neįvykdytas pavedimas. Su Š. jie bendravo labai normaliai. Dėl to yra Š. atsakymas. Be to, šis jo atsakymas prieštarauja B. Z. R. A. apsaugos ministerijai parašytame pareiškime nurodytom aplinkybėm, kad jie šaukė, kad auklėjo Šavelį, ir visiems kitiems parašytiems žodžiams. To nebuvo. Be to, B.Z. R. tuo metu pas Šavelį nebuvo. Taip pat paaiškino, kad sodyboje jie (pareigūnai) vėl gi elgėsi normaliai, jokio triukšmo nekėlė, jiems niekas nesakė nusiraminti. Po ko jie normaliai atsisveikinę išvažiavo. Tai patvirtina ir tai, kad R. teisme nepatvirtino, jog jie elgėsi nepagarbiai, ar pan. Patikino, jog kai jie bendravo su R. ir jo broliu aplinkui kitų asmenų nebuvo, nebent šie kur tai buvo pasislėpę. Be to, įsitikinusi, kad gynybos liudytojai tuo metu jų nematė. Taip pat paaiškino, kad būdami pas Š., jie jam pasakė, kad vis tik tai neįvykdytas pavedimas (privalomas nurodymas). Be to dėl šio (duomenys neskelbtini) rašė B.Z. R. į Kauną, ją kvietėsi, netgi kreipėsi į policiją. Tačiau policija atseit nerado B.Z. R.. Pavedimas iki šios dienos nėra įvykdytas. Be to, šiuo metu(duomenys neskelbtini) vyksta ginčas dėl nelegalaus vagonėlio statybos, jo priverstinio nugriovimo. Be to, kai jie buvo pas Šavelį, jie nieko nereikalavo, o tik šį informavo. Po ko jie grįžo į tarnybą ir jokių veiksmų daugiau nesiėmė. Be to jie neskambino B.Z. R., su ja nebendravo, jokių jai raštų nerašė. Po to, kiek jai žinoma, (duomenys neskelbtini) ėmėsi veiksmų - parašė, kad vis tik tai ten negali stovėti vagonėlis. Taip pat paaiškino, kad ji apie pareiškimą, kuriuo grindžia kaltinimą, sužinojo, kada šį atsiuntė (duomenys neskelbtini) su visomis vizomis. Šis B.Z. R. pareiškimas, mano, kad buvo parašytas, gavus iš savivaldybės raštą (pranešimą). Be to, jie pareigūnai pas R. sodyboje lankėsi, jei neklysta 2010 m. rugpjūčio 5 dieną, tai minėtas pareiškimas buvo gautas lygtai rugsėjo mėnesį. Patikslino, kad Šavelio atsakymas dėl leidimo statybai sustabdymo buvo parašytas 2010-09-21 d. Tai reiškiasi jinai dar savivaldybės rašto negalėjo būti gavusi. Be to pagal Š. atsakymą, pokalbio su pareigūnais metu B.Z. R. nebuvo, ji pas jį ir vėliau nebuvo atvykusi, dėl pokalbio turinio detalių pateikimo . jis informacijos neturi. Taigi ji jokių daugiau aktyvių veiksmų neatliko, o tiktai informavo. Atsakė, kad pareiškimą, kuriuo grindžia kaltinimą, jiems persiuntė(duomenys neskelbtini). Pagal nustatytą tvarką Aplinkos ministerija persiunčia(duomenys neskelbtini). Ši persiunčia visus skundus tyrimui į atitinkamus regioninius(duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), gavęs šį skundą, pradėjo tyrimą. Direktorius jiems, kurie buvo R. sodyboje, neparodęs B. Z. R. pareiškimo, pavedė parašyti paaiškinimus. Ji su kitais pareigūnais parašė. Jai dėl to buvo labai nemalonu. Nes departamentas nėra didelis, be to apie tai žinojo aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai. Be to aplinkos apsaugos sistemos darbuotojai vieni apie kitus sužino. Todėl buvo kalbos. Be to darbuotojai, pareigūnai jos klausė ką čia padarėte, ką čia pridirbote. Dėl to ji išgyveno ir buvo nuvežta į gydymo įstaigą, todėl, kad labai susinervavo, labai sutriko kraujotaka. Išgyveno ir dėl to, kad ant B.Z. R. pareiškimo buvo pavardės K., Š., Ž., jog buvo šiame pareiškime parašyta, kad jie susipažinę. Juo labiau, kad ji su šiais pareigūnais bendravo, jie žinojo, kad ji dirbo gerai. Ir staiga toks kaltinimas, kad šitaip ji pasielgė. Po pasiaiškinimo parašymo direktorius jai davė paskaityti B.Z. R. pareiškimą. Taigi dėl šmeižikiškų teiginių, kad ji, „ pasižymėdama ypatingu grubumo, pakėlė triukšmą prie R. svečių, svečiai ją ramino, pas Š.“ ir kitų netiesa, nes to nebuvo. Be to dėl teiginių „patys tinkamai neatlieka savo darbą“, „daro viską, kad leidimas būtų panaikintas“, tai ji nieko nedarė, kad būtų panaikintas leidimas. Be to, dėl teiginio „prašome apginti nuo sąmoningai kerštingų, tyčinių, nepagrįstų persekiojimų“, tai taip pat netiesa, nes ji B.Z. R. nepersekiojo. Priešingai dėl neteisybės, Rudokienės skundų, padidinto dėmesio jos darbui, persekiojimų darbe ji išėjo iš vedėjos pareigų. Be to, ir dėlto, kad nebenešė sveikata nuo visų nesąmonių, nuo persekiojimo. Dėl pareiškimo teiginio, „Ką atstovauja ši grubi, chamiškumu pasižyminti valstybės tarnautoja, kuri kaip parašyta jūsų išvadoje tiriant K. bylą visiškai neišmano įstatymų“, tai jokioje byloje esančioje išvadoje dėl jos darbo nėra nė vieno blogo žodžio parašyta apie V.. Juolab, kad ji net nedalyvavo ankstesnių B.Z. R. skundų tyrime. Todėl, kodėl apie ją buvo parašyta, jog ji „grubiu chamiškumu pasižyminti“. Todėl šie žodžiai šmeižikiški. Be to, kai ji nuvažiavo pas gydytoją, tai pasitvirtino, jog B.Z. R. gydytoja, todėl akivaizdu, kad jai (Vildžiūnienei) buvo dar skaudžiau, kad taip elgesi žmogus, kuriam keliami didesni reikalavimai, kadangi jinai yra gydytoja. Taigi B.Z. R. neturėtų taip su žmonėmis elgtis. Be to teiginys „už tarnybinių pareigų atlikimą jie bus nubausti arba atleisti iš darbo“, tai perskaičius tai, pagalvoji, kad čionai gali būt visko. Taip pat atsakė, kad šmeižtas yra tai, kad ji pasižymėjo grubumu, kėlė triukšmą, nes labai mandagiai buvo bendrauta. Be to ten konkrečiai jokių svečių nebuvo, o ji kalbėjo tik tai su jos sutuoktiniu Rudoku ir jo broliu. Be to, šmeižtas, kad ją svečiai ramino, tačiau iš tikrųjų to nebuvo. Be to, jie (pareigūnai) prisistatė, paklausė dalykiškai. O į tai R. popieriumi pamosavo, atsakė, jog turi leidimą, o jeigu norit, važiuokit į savivaldybę, internete vienu žodžiu leidimas yra. O iš tikrųjų tokių leidimų savivaldybės internete nėra. Kadangi aiškiai statybai leidimo nematė, todėl vyko pas Š.. Ten triukšmo nekėlė. Š. tik tai informavo. Tai patvirtina ir Š. atsakymas. Ji buvo apšmeižta. Patikslino, kad teiginys „ką atstovauja ši grubi, chamiškumu pasižyminti valstybės tarnautoja, kuri visiškai neišmano įstatymų“ ją apšmeižė. Be to ją apšmeižė visi B.Z. R. pareiškime nurodyti teiginiai. Taip pat atsakė, kad ji jokio motyvuoto veiksmo, provokacijos, kad sulauktų tokią B.Z. R. reakciją, neatliko. Civilinį ieškinį byloje palaiko. Jai B. Z. R. nusikalstama veika padaryta neturtinė žala, nes po jos pareiškimo, tik jo tyrimui prasidėjus, jai sutriko sveikata, kraujotaka. Dėl ko pastoviai gėrė nervus raminančius vaistus. Be to, ir dėl to, kad bylinėjasi. Be to, dėl minėto pareiškimo ji išgyveno didelį stresą. Nuo to laiko labai blogai jaučiasi, nepasistiki savimi. Be to tai pakirto jos reputaciją, nes kiti ja nepasitiki. Prašo priteisti 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Liudytoja K. M. teisme paaiškino, kad kaltinamosios nepažįsta, o ji D. V. dirba kartu(duomenys neskelbtini). Departamentas yra gavęs daug R. skundų. Taip pat buvo gavę šios pilietės skundą persiųstą iš ministerijos dėl D. V. veiksmų. Tiksliau dėl pareigūnų veiksmų. Be to iš ministerijos buvo gautas 2010 metų rugpjūčio mėnesio pačioje pradžioje karštąja linija skundas dėl N. kaime L. K. priklausiančiame žemės sklype galima padarytų aplinkosaugos pažeidimų. Tai gal būt dėl netinkamai tvarkomų statybinių atliekų, stumdomos teritorijos. Šitas raštas buvo nukreiptas(duomenys neskelbtini), kadangi būtent ta agentūra ir kontroliavo tą teritoriją. Be to šio rašto atsakymo kontrolė buvo pavesta D. V.. Rugpjūčio 5 dieną, ji, D. V., L. J., R. K. kartu nuvyko (duomenys neskelbtini) į. Čia jie žiūrėjo dokumentus. Po ko L. J. liko(duomenys neskelbtini), o ji, D. V., R. K. ir K. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą prie (duomenys neskelbtini) ežero. Jie apžiūrėjo visą teritoriją. Grįždami, pravažiuodami pro(duomenys neskelbtini) kaimą, pamatė prie pat ežero pastatytą vagonėlį, kuris buvo tinkamas poilsiauti. Be to buvo pradėtas daryti pamatas iš blokelių. Jie žinojo, kad dėl šio namelio buvo surašytas privalomasis nurodymas, kuris turėjo būti įvykdytas iki liepos 23 dienos. O jie, kaip minėjo, važiavo rugpjūčio 5 dieną. Jie tiesiog sustojo pasižiūrėti, kodėl jisai dar nepašalintas iš tos vietos. Nes būtent (duomenys neskelbtini) buvo duotas privalomasis nurodymas, kad šį pašalinti iš tos vietos. Be to, šio sklypo savininkė buvo nubausta, kad šis stovi draudžiamoje vietoje. Taigi, jie sustojo pasižiūrėti. O iš šio vagonėlio išėjo nepažįstama moteris, kaip suprato poilsiautoja. Jie šios paklausė, kur gali rasti savininkę, kad nori pasikalbėti, kodėl dar neįvykdytas privalomasis nurodymas. Ši pasakė, kad yra savininkas, kuris netoli žvejoja. Kadangi visai netoli, jie užėjo ant lieptelio. Pamatė, kad su valtimi žvejoja du vyrai. Jie paprašė, kad jie priplauktų, priplaukė. Vienas iš jų prisistatė, kad yra R., kad jis R. vyras, kuriai buvo duotas privalomasis nurodymas. Be to, kad jis čia irgi yra šeimininkas. Prisistatę, pasiteiravo, kodėl neįvykdytas privalomas nurodymas. O šis pakėlęs balsą „šoko“ ant jų, kokie jie žmonės, kad turi žinoti, kad išsiėmę leidimą. Tada jie šio paprašė, kad leidimą parodytų. Po ko su Rudoku ir kitu vyru, kuris Rudoką ramino, nuėjo kartu į sodybą. Tačiau su jais R. nebuvo. Įėjo į sodybos kiemą. R. šaukė, pareikalavo jų pažymėjimų, dar kartą susirašė jų pavardes ir pagrasino, kad juos apskųs. Po ko R. nuėjo į namo vidų. Atsinešė segtuve sudėtą projektą. Šį sviedė ant stalo, prie kurio V. tuo metu sėdėjo. Be to R. pasakė, „žiūrėkit viską turiu“. Po to V. pradėjo vartyti dokumentus, o R. ištisai šaukė. Jie pamatė, kad korektoriumi yra dokumentuose taisymai. Po ko R. pastvėrė projektą (dokumentus). Kadangi iki galo nepavyko išsiaiškinti, todėl jie padėkojo ir nutarė, kad jiems geriau vykti į(duomenys neskelbtini). Tai jie ir padarė. Atsakė, kad jie tuo metu nepasižymėjo grubumu, svečiai jų ne ramino. Ji apie R. pareiškimą dėl V. ir jų veiksmų sužinojo rugsėjo mėnesį, kai gavo iš(duomenys neskelbtini) skundą ir kai departamento vadovas turėjo parengti atsakymą dėl departamento darbuotojų veiksmų. Jokio triukšmo pas Š. kabinete nebuvo, jie maloniai šnekėjosi. Ji asmeniškai negirdėjo, kad V. kalbėtų telefonu su R.. V. kaip tarnautoja labai patyrusi, turinti kelių dešimčių metų teisinį darbo stažą. V. labai pasižymi teisės aktų, kurių srityje jie dirba, geru žinojimu, apskritai geru darbu, dėl jos darbo jai jokių abejonių nekilo. Pas Š. K. nesivežė, jie pasiėmė J., nes ji yra projektų derinimo specialistė, todėl pasiėmė ją. K. liko agentūroje. Jai teko važiuoti pagal vieną skundą į vietą, dėl K., vienintelį kartą 2009 metais. (duomenys neskelbtini) tyrė jų veiksmus pagal R. skundus. (duomenys neskelbtini) nustatė, jog jie galimai netinkamai tyrė R. skundus. Tai jokių pasekmių nesukėlė. Buvo pavesta atlikti tyrimą institucijos vadovui, bet jis nerado jų veiksmuose jokių pažeidimų. Nepamena ar dalyvavo šių skundų tyrime D. V.. Jai žinomas R. pareiškimas ministerijai dėl jų veiksmų, 2010 metų rugsėjį, kai (duomenys neskelbtini) informavo, kad buvo sustabdymas leidimas R. namelio statybai. Po ko buvo apklausiamas departamento vadovas ir jie (pareigūnai). Be to pareiškime buvo paminėta ir ji. Tiriant R. pareiškimą (duomenys neskelbtini) buvo užklaustas (duomenys neskelbtini) Š., apklausti jie (pareigūnai). Jų buvo paklausta, kodėl niekas R. nebaudė ir neapklausinėjo iki rugpjūčio 5 dienos. Be to buvo paprašyta medžiagos iš (duomenys neskelbtini). Paaiškėjo, kaip galima buvo kažką kelti, jei privalomojo nurodymo terminas buvo duotas iki liepos 23 dienos. Logiška, kad ankščiau ten niekas nevyko ir niekas nežiūrėjo. Be to, į R. pareiškimo tyrimo eigą buvo įtraukti tretieji asmenys, kurie nebuvo (duomenys neskelbtini) apsaugos departamento asmenys, o būtent Š.. R. pareiškimas buvo gautas faksu. Šį referentė užregistravo ir perdavė vadovybei. Po ko jie buvo apklausti. Be to R. pareiškimas buvo išsiųstas dar(duomenys neskelbtini), kadangi pareiškime buvo keliami klausiami, kad R. tą namelį statėsi teisėtai. Be to, R. pareiškime buvo parašyta, kad (duomenys neskelbtini) pareigūnai nereaguoja į jos pranešimus dėl įstatymo pažeidimo dėl brokoneriavimo. Buvo užklausta agentūra, kad pateiktų visus duomenis, kiek šios pilietės pateikta pranešimų apie pažeidimus. Tačiau buvo gauta informacija, kad jokių iš jos pranešimų, jokios informacijos negauta. Dėl R. pareiškimo, po jo tyrimo Vildžiūnienė nebuvo pažeminta pareigose. Tačiau kai gavo R. pareiškimą ji verkė, verkė atėjusi į kabinetą ir D., nes tai buvo išgalvoti dalykai, baisu. Be to, dėl netiesos turi aiškintis vadovybei ir aukštesnei vadovybei. Be to, dėl R. pareiškimo V. buvo kraujotaka sutrikusi, nes kai ši jai paskambino, ir kai ji pas ją nuėjo, tai pamatė, kad virdulys buvo išpiltas, V. buvo negera pasidarę. Matyt ši virdulio nebe nulaikė. Jai neteko girdėti, kad V. kalbėtų su R., jai trukdytų dirbti, uždavinėtų klausimus.

Liudytoja L. J. teisme paaiškino, kad pažįsta tik V., o kaltinamąją pirmą kartą pamatė teismo salėje. Ji (L. J.) dirba(duomenys neskelbtini), poveikio aplinkai vertinti skyriaus vedėja. Jai žinoma tik tiek, kiek iš projektinės dokumentacijos. Ji prie (duomenys neskelbtini) tą dieną nebuvo. Ji žino, kad(duomenys neskelbtini) buvo gautas skundas, kuriame nurodyta nemažai faktų ir tuo pačiu apkaltinta V., kad jinai nekorektiškai elgėsi įvertindama situaciją. Atsakė, kad pas (duomenys neskelbtini) Š. ji buvo. O pas šį buvo tą pačią dieną, vasarą, kai buvo nuvažiavę pasiaiškinti aplinkybių, susijusių dėl leidimo statyti vagonėlį, ar pagalbinio pastato statybai išdavimo, ar įvertinti pagalbinio pastato statybą. Pas šį nuvažiavo ji, K., V., Malaiškaitė, K.. Tačiau dėl K. tiksliai neatsimena. Pas Š., pas kurį daugiau asmenų nebuvo, buvo dalykiškai išsiaiškintos aplinkybės dėl projektinės dokumentacijos, dėl reikiamų derinimų. Ji nuvyko pas Š. po to, kai jai, grįžę iš vietos, pareigūnai pristatė klausimą, t.y. kad jiems buvo parodyta ne viskas, kad parodyta projektinė dokumentacija sukėlė įtarimų, o būtent, ar iš tikrųjų buvo išduotas leidimas vagonėlio statybai. Kaip suprato pareigūnams neužteko laiko ir kilo abejonių projekto tikrumui, todėl ir buvo nuvažiuota į(duomenys neskelbtini) išsiaiškinti visų aplinkybių. Be to, reikiamas originalus egzempliorius buvo(duomenys neskelbtini). Pas Š. jie aiškinosi, ar iš tikrųjų projektas teisėtas ir suderintas. Jie Š. išsakė savo pastebėjimus, nuomonę. Kiek jai žinoma Molėtų rajono savivaldybės administracija atšaukė pritarimą namelio statybos projektui. O tai padaryta buvo nepraėjus daug laiko, gal mėnesio bėgyje. Kiek žino po projekto atšaukimo, iš R. buvo (duomenys neskelbtini) gautas skundas. Ji skunde minima nebuvo. Atsakė, kad V. reikli, tačiau negrubi, o apie jos chamiškumą nieko pasakyti negali. Be to, jos nuomone V. kompetentinga dėl įstatymo žinojimo. Be to, jai nėra tekę girdėti V. pokalbio telefonu su M.. Taip pat atsakė, kad V. labai išgyveno dėl tų skundų, nes vienaip ir kitaip buvo aptarinėjama. Po to, ji sirgdavo, gal skundai turėjo įtakos. R. skundo padavimo metu K. dirbo (duomenys neskelbtini) vieno iš departamento direktoriumi, kuo Ž. dirbo tiksliai pasakyti negali, tačiau gal (duomenys neskelbtini). Š. (duomenys neskelbtini). Jie visi iš aukščiau stovinčių institucijų. Be to, bendradarbiavimas su savivaldybėmis, tai įprastas dalykas. Jų departamentas turi prievolę nustatytą statybų įstatymais ir poįstatyminiais aktais tikrinti projektus ir pareikšti savo išvadas dėl projektų. Leidimus statybai, galutinius sprendimus dėl atitikimo įstatymo reikalavimams priima savivaldybės administracija ir jos įgaliotas asmuo - vyriausias architektas. Todėl tą dieną jie būtent važiavo ir kreipėsi pirmiausiai į architektą ir teritorijų planavimo tarnybos pareigūną B.. Kadangi šis atostogavo ir juos informavo, kad jį pavaduoja administracijos direktorius Š., todėl jie kreipėsi į jį. Be to ji turi inspektoriaus statusą, gali imtis veiksmų išaiškinti galimą Aplinkos apsaugos įstatymo pažeidimą. Jai neteko girdėti, kad V. kalbėtų su R., jai trukdytų dirbti, uždavinėtų klausimus.

Liudytojas R. K. teisme paaiškino, kad pažįsta R. ir V.. Jį su V. sieja darbo reikalai, nes jis dirba (duomenys neskelbtini), kuri pavaldi (duomenys neskelbtini). Tačiau jis tiesiogiai nepavaldus V.. R. 2009, gal 2010 metais jis matęs kelis kartus (duomenys neskelbtini). Žino, kad su jos vagonėliu buvo kažkokios problemos, o kolega tai tyrė, ir jisai ją baudė. Atsakė, kad jis prie to vagonėlio buvo nuvykęs. Jis kai pradėjo dirbti prasidėjo ginčai dėl ežero kitoje pusėje statybų teisėtumo, o vėliau ginčai dėl vagonėlio. Tą dieną važiavo jis, V., K. M. ir G. K., o važiavo dėl neteisėtų statybų. Kartu žinojo, kad yra neteisėtai pastatytas vagonėlis dėl kurio buvo ginčai ir buvo duotas privalomas nurodymas jį pašalinti. Važiavo pro šoną pažiūrėti ar tas vagonėlis dar yra. Kadangi jie pro šį pravažiavo, todėl jie jį matė. Atvykę prie vagonėlio pamatė, kad jis buvo toje pačioje vietoje. Šiame vagonėlyje buvo kažkokia moteriškė. Ši pasakė, kad šeimininkas išplaukęs, bet paskui pamatė, kad jie pakrantėje. Po to šis su broliu, ar šiaip pažįstamu, atėjo. Jie jų paklausė kodėl vagonėlis nenukeltas. R. pasakė, kad turi projektinę dokumentaciją, kad projektas jo statybai patvirtintas. Jie paprašė jo parodyti leidimą. Šis atsakė, kad jie patys savivaldybės administracijoje gali jį pamatyti. Tačiau R. atnešė projektą, kai jie pareigūnai, R. su vyriškiu buvo sodyboje. Jie pasižiūrėjo į projektą, o R. tuo metu buvo ganėtinai grubus, sakė, jog skųsis, užsirašė jų visų pavardes, sakė, kad jiems bus blogai. Jie projekto daug nevartė, nežiūrėjo, gal tik projekto numerį užsirašė. Po ko jie (pareigūnai) atsisveikino ir išvažiavo. Jie grįžo į (duomenys neskelbtini) dėl to projekto teisėtumo, nes buvo nurodymas jį nukelti, todėl jiems kilo klausimas, kas padarė projektinę dokumentaciją. Po pietų, D. V., J., M. ir jis, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jie nuėjo į statybos, ar architektūros skyrių pasiklausti dėl to projekto. Paskui jiems kažkuri savivaldybės administracijos darbuotoja atnešė prašytą projektą. Kadangi jisai buvo pasirašytas administracijos direktoriaus, tai jie nuėjo pas šį pasiklausinėti kokia situacija, ar teisėtas tas projektas, ar jis toks gali būti. Atsakė, kad tuo metu administracijoje vyr. architekto nebuvo, nes jiems pasakė, jog šis, ar atostogose, ar kur tai kitur.Taigi jie nuėjo pas Š.. Pas šį daugiau pašalinių asmenų nebuvo. Su juo jie korektiškai, dalykiškai kalbėjosi apie projektą, kas suderino, kas liepė. Jiems keista buvo, kad jis ant šio projekto buvo pasirašęs, ir šio įvaizdis pasirodė, kad jisai nelabai suprantantis ant ko pasirašė. Po to Š. jiems pasakė, jog pasitikslins, po ko jie visi grįžo į agentūrą. Jis jokios bylos dėl vagonėlio neturėjo, tačiau žino, jog ginčai dėl jo buvo, kad R. buvo . (duomenys neskelbtini) Taip pat atsakė, kad buvo kalbos tarp darbuotojų departamente, savam kolektyve, kad V. prisikalbėjo, prisirėkavo, apšmeižė kažką, apšaukė, elgėsi ne taip kaip valstybės tarnautoja. Tačiau iš dalies buvo labai keistos tos kalbos. Jam skundų neteko matyti, asmeniškai nebuvo pavesta ką tai spręsti. Kiek žino V. buvo keista, kad galėjo toks skundas atsirasti, nes jie tuo metu elgėsi tiktai kaip priklauso. Jo su V. draugiški, kolektyviški santykiai. Kai reikia jis jos paprašo pagalbos, o ji jam visada padeda. Jam neteko girdėti, kad V. kalbėtų su R.. Jo galva, V. kompetetingai atlieka jai pavestą darbą.

Liudytojas R. R. teisme paaiškino, kad jis B. Z. R. vyras. Viskas vyko 2010 m. rugpjūčio 5 d. Pas juos buvo atvykę svečiai: R. A., R. D., B. B.. Tuo metu jo uošvienė T. E. ir iš kaimo atėjusi jos draugė buvo name. Kai atvyko pareigūnai prie vagonėlio buvo jo brolio žmona. Jo ten tuo metu nebuvo. Jis buvo su broliu ežere. Po to jie nuėjo į sodybos kiemą. Sodyboje buvo uošvienė E., B. ir Z.. Jos buvo namo virtuvėje prie stalo, namo durys buvo atvirtos. O jie, kadangi stalas buvo kieme, buvo lauke. Pareigūnai atėjo keturiese, trys moterys ir vienas vyras. Šie nepasakė kokiu tikslu. V. padavė darbo pažymėjimą, o kiti tylėjo, kol jis nepareikalavo. Buvo V., M., K.. Jis lauke prie stalo buvo su V., o jo brolis buvo šalia. Jis pareigūnams (V.) paaiškino, kad jų šeima turi šiam nameliui leidimą. Atsakė, kad jo sutuoktinė tuo metu buvo Kaune. Jis pareigūnams parodė suderinimą raštu, kadangi daromas buvo supaprastintas brėžinys. Be to parodė, jog dokumentas pasirašytas ir su data. Vagonėlis stovėjo šalia ežero, iki ežero buvo 25 metrai. Be to žmona tvarkė visus dokumentus, nes ji savininkė. Pareigūnai pasižiūrėjo dokumentus, jis su jais šnekėjosi, o kai uošvienė išėjo į laiką, po to jie atsistojo ir pasakė uošvienei. Tačiau jų pokalbyje uošvienė nedalyvavo. Patikslino, kad V. kalbėjo įsakmiai, kaip neišauklėta. Be to V. kažką išeidama pasakė uošvienei, V. uošvienę kažkur pasiuntė. O pasiuntė ant trijų raidžių. Taip pat atsakė, kad be uošvienės dvi viešnios buvo name. Jos girdėjo kaip pareigūnai kieme rėkavo. Patikslino, kad uošvienė buvo prie namo, o brolis kartu sėdėjo ir žiūrėjo kaip jie bendrauja. Tuo metu nei M., nei K., nei K.nekalbėjo, kalbėjo tiktai V.. Tiksliai pareigūnų pokalbio pasakyti negali, tačiau nevaldomo konflikto nebuvo. Jis tiktai girdėjo kad pasakė uošvienė, kad kažką ji sugėdino, o Vildžiūnienė pasiuntė ją. Po to, jis viską pasakė žmonai. Po to įvykio jam neteko bendrauti su Vildžiūniene. Tačiau jie buvo kreipęsi su skundu į O. B., kontrolės skyriaus vedėją. Jinai sudarė komisiją, po ko išvada 25 lapuose. Tačiau dėl nelegalaus namo V. parašų nebuvo padėjusi. Be to, kai ji buvo vedėja, buvo du neblogus raštus parašiusi. Jis žino, jog sutuoktinė darbo kompiuteriu pasiuntė elektroninį laišką B.. Šį laišką jis matęs. Tačiau kaltinimą grindžiančio pareiškimo sutuoktinė nesiuntė, nes šis adresuotas (duomenys neskelbtini), jame pakeistas šriftas.

Liudytoja E. T. teisme paaiškino, kad ji B. Z. R. mama. Jos sėdėjo trise kambaryje B., Z. ir ji. Atvažiavo pareigūnai, vienas vyras ir trys moterys. Ji išbėgo į kiemą. Jai pasakė, kad nori R.. Į tai ji atsakė, kad nėra. Ji pasakė, kad R. žvejoja. Po ko pareigūnai visi nuėjo prie ežero. Pasikvietė R.. Grįžo, ir ką jie kalbėjo, ji viską girdėjo. Jai atsibodo klausyti, todėl ji pasakė, kad jūs (pareigūnai) ką šnekat viskas neteisingai, kad jie besarmačiai. Taip pat ji pasakė, kad yra projektas, viskas suderinta. Tuo labiau, kad ji anksčiau dirbo projektavimo institute inžiniere. Todėl taisykles žino. Tačiau, rodydama į V., ši jai pasakė „eik tu ...“. Tai girdėjo B., Z., nes jos sėdėjo kambaryje ir viskas girdėjosi. Vagonėlio savininkė tuo metu buvo R..

Liudytoja Z. G. teisme paaiškino, kad tai buvo užpernai vasarą, rugpjūčio 5 d. kuomet ji pas R. buvo nuėjusi. Pas juos tuo metu buvo dar viešnia iš Kauno. Tuo metu ji su R. mama L. kalbėjosi. Po to ji liko su B., Z. kambaryje, o L. išėjo į kiemą. Ji ką lauke žmonės kalbėjo girdėjo, nes durys, langas buvo atviri. Kai R. atėjo nuo ežero, tai kalbėjo apie statybas, kažką aiškinosi dėl vagonėlio. L. sėdėjo ant suoliuko. Paskui jiems išeinant, kaip būna, kad žmonės pasiteirauja ar pasako ką galvoja, L. pasakė ko ten aiškinatės, viskas aišku, padaryta, yra dokumentai. L. buvo mokyta. Be to, jie kitiems pastabas pasakė, ko kabinatės, kad viskas tvarkoje. Po to, rodo į V., pasiuntė L. ant trijų raidžių. Tai ji tikrai girdėjo. Be to tuo metu ji matė V.. Ji nežinojo, jog į R. sodybos kiemą buvo atėję pareigūnai. Ji apie jokius dokumentus nieko nežino, jokių dokumentų iš arti nematė. Tačiau R. bendravo, dokumentus vartė. Tuo metu L. sėdėjo ant suoliuko pašalį.

Liudytoja B. B. teisme paaiškino, kad ji Rudokų kaimynė ir pas juos 2010 rugpjūčio pradžioje tikrai buvo. Tą dieną jos buvo trise troboje, ji, Z. ir T.. Apie pusiaudienį atėjo keliuku nuo žvyrkelio civiliai apsirengę trys moterys ir vyras. T. išėjo pasitikti. Šie jai pasakė, kad ieško R. Z.. Po to šie paprašė R., šį susirado paežerėje. Po to visi atėjo į kiemą. Jie prie namo diskutavo dėl namelio (vagonėlio) buvusio prie ežero. Be to buvo pokalbis, žiūrimi R. atnešti dokumentai. Tuo metu daugiau šnekėjo viena moteriškė iš buvusių vyresnių. Ji (B.) tuo metu buvo gryčioje, jos lauke buvusių pokalbis nedomino. Tačiau lauke buvę kalbėjosi apie 20 minučių. Tuo metu T. sėdėjo ant suoliuko ir klausėsi. Tačiau po pakalbėjusių gal ji pasakė, kad jie besarmačiai, ko ieško, yra dokumentai. Tačiau po to paskutinė beišeinanti moteriškė T. pasakė, eik tu ant trijų raidžių.

Liudytojas A. M. teisme paaiškino, kad pažįsta tiek kaltinamąją, tiek nukentėjusiąją. Jis dirbo specialistu (duomenys neskelbtini). Jo pagrindinė valdžia buvo . (duomenys neskelbtini). Kai jis dirbo buvo R. skundai, kad jos ežero kitoje pusėje iškirstas miškas. Be to paskutinis atvejis buvo aptarinėjamas (duomenys neskelbtini), kai buvo nuvažiavę abi juristės, K. ir K.. Kiek žino buvo aiškintasi vagonėlio pastatymo teisėtumas. Jis girdėjęs konfliktą iš darbuotojų. Tačiau jis rašto (B. Z. R. pareiškimo) nematė. Šis buvo atsiųstas į (duomenys neskelbtini). Atsakė, kad jam yra tekę bendrauti su V.. Su ja dėl jo darbo buvo daug konfliktinių situacijų. Ji jį ne vieną kartą buvo iškeikusi. Ji buvo pasipiktinusi, kad ją pavadino korumpuota. Be to ji jį išvadino psichiškai nesveiku. Sakė, kad kreipsis į institucijas, kad jam atimtų ginklą. Jis dėl jos turėjo nemalonumų. Ir ankščiau buvo dalykų, kai buvo dangstomi pažeidėjai, iškirtę medžius, supylę gruntą, iškasę tranšėjas. Tačiau jie neįžvelgė jokio pažeidimo, nors pažeidimai buvo. Be to, išeinant iš Panevėžio teismo, buvo padarytas negražus atsisveikinimo gestas. Ne vienas darbuotojas yra turėjęs konfliktinių situacijų. O būtent P., (duomenys neskelbtini) ir kiti asmenys. Atsakė, kad pasiuntė juos toliau, o taip šnekėti negražu. D. V. kompetencijos atsakė, kad buvo surašęs asmeniui, kuris miške pylė šiukšles, privalomą nurodymą. Šis nurodymas turėjo didžiulį atgarsį, nes šio žmona gyveno (duomenys neskelbtini). Gerbiama D. V. jo privalomą nurodymą panaikino, pasakiusi ar matei, kad jis išpylė toje vietoje šiukšles, ir ar šviežios, ir pan. (duomenys neskelbtini) yra išvardinta visa istorija. Be to, jis iš V. teisinės pagalbos negavo. Taip pat atsakė, kad jis nebuvo komisijoje, kuri sprendė V. kompetencijos klausimą. Be to, dėl vagonėlio tai vedėjas buvo parašęs, kad su Aplinkos apsauga suderinta. Po to sužinojo pas Š., kad išduotas leidimas anuliuotas. Tačiau leidimo anuliavimas turėjo būti atliktas teisiniu būdu. Kodėl V. buvo pažeminta pareigose jis nežino. Be to, su jo atleidimu buvo susijusi V.. Dėl jo atleidimo, pasak K., vien jurisčių veikloje viskas.

Liudytoja O. B. teismui paaiškino, kad dėl rašto, tai viskas vyko senai. Ji dirba (duomenys neskelbtini). Tai vyko 2010 metų pabaigoje, todėl ji negali tiksliai pasakyti, kad buvo skundas adresuotas jai. Pas juos gaunama daug skundu, kurie gaunami ir elektroniniu paštu, ir faksu, ir telefonu. Atsakė, kad neprisimena B.Z. R. adresuoto ministerijai skundo. Tačiau pagal rekvizitus, šis skundas ministerijoje užregistruotas. Pagal tvarką, jei jie gauna elektrininiu būdu skundą, tai jį paverčia popieriniu variantu. Be to, ant šio pareiškimo (skundo) niekur nėra jos parašo. Be to, ji neturi teisės dėti ant gauto elektroniniu paštu dokumento parašo, jeigu ir būtų gavusi. Taip pat atsakė, kad neatsimena, negali pasakyti tvirtai, kad ji iš B.Z. R. gavo ministerijai adresuotą pareiškimą. Neatsimena, nes praėjo daug laiko. Be to, jeigu ji būtų gavusi, tai būtų pagal ministerijoje nustatytą tvarką pareiškimą nunešusi į ministerijos kanceliariją, kuri registruoja ir pateikia ministerijos vadovybei, kad uždėtų vizą, nukreiptų pagal kompetenciją kam nagrinėti. Be to, jai parodytas dokumentas, kuris adresuotas ministerijai, registruotas ministerijos kanceliarijoje. Be to pagal jame esančias vizas, šis buvo nukreiptas pareigūnams ištirti skunde nurodytas aplinkybes. Juolab, kad ministerijoje dirbo K. ir Ž.. Tai reiškia, kad šiems buvo pavesta ištirti. Daugiau nieko apie jai parodytą dokumentą pasakyti negali. Teisėjui parodžius atpažinti O. B. elektoriniu paštu galimai siųsto, jos gauto pareiškimo versiją (1 tomas bylos lapas 104-107), O. B. atsakė, kad šiame dokumente nurodytas jos elektroninis paštas. Matyt gavo, jei yra ištrauktas elektroninis paštas. Tačiau ji neatsimena, nes tai buvo 2010 -ų metų 9-tas mėnuo. Taip pat atsakė, kad ji neprisimena, kad tikrai jį gavo. Patikino, kad iš jai parodytų dviejų dokumentų ji nei vieno neprisimena. Taip pat atsakė, kad pagal šiuos skundus ji neatliko jokių tyrimų. Tačiau ji atliko tyrimus pagal kitus R. skundus. Buvo ministro įsakymu sudaryta komisija. Po ko ši tyrė aplinkybes dėl aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų (duomenys neskelbtini). O būtent Kubiliaus, kuris pastatė namą miško žemėje. Ji šį skundą ištyrė, vadovavo tai komisijai. Taip pat taškė, kad iki šios dienos nebus išsaugotas jai B. Z. R. galimai išsiųstas elektroninis laiškas (pareiškiamas), nes senas laikotarpis, be to ji kiekvieną dieną iština elektroninį paštą. Taip pat atsakė, kad su Rudokienę ji bendravusi telefonu. Jinai jai skambino, kadangi buvo skundų. Kalbėjosi apie aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus, (duomenys neskelbtini) pareigūnus, kadangi buvo daug skundų, kiek atsimena (duomenys neskelbtini) gal keturi skundai buvo. Šiuos tyrė pareigūnai, nenustatė pažeidimų. Po to B.Z. R. kreipėsi į ministeriją. Patikino, kad ji nežino B. Z. R. skundo, adresuoto ministerijai, turinio. Tačiau ji prieš atvykdama į teismą pasidomėjo dėl ko vyksta teisme byla. O pasidomėjo paskambindama į departamentą ir paskambindama R.. Ji gi jeigu dalyvavo kur tai, tai negali atvykti iš niekur nieko, nepasidomėjusi. Jos pareiga yra pasidomėti. Taip pat atsakė, kad elektroniniu paštu gavę kokį tai laišką, pranešimą, jie neturi teisės koreguoti jį (jo tekstą), pataisyti adresatą, šriftą. Taip pat atsakė, kad D. V. kaip (duomenys neskelbtini) tarnautoją žino. O ją apibūdinti kaip tarnautoją, jos charakterio savybes, tai subtilus klausimas. Tačiau jai tekę girdėti, kad yra buvę kažkokių skundų. Gal ne vienas. Tačiau ji gerai apie tai nežino. Dėl D. V. kompetencijos, nieko neatsakė. Patikslino, kad V. yra tiesiogiai pavaldi (duomenys neskelbtini), o ne ministerijai. Ministerijoje yra sudaroma valstybės tarnautojų vertinimo, arba periodinė vertinimo komisija. Bet ši vertina pačios ministerijos tarnautojus, o ne departamentų. Be to ministerijos komisija vertina departamento direktorius. Bet dėl kompetencijos, tai R. buvo skundas dėl galimų aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų (duomenys neskelbtini). Keturis skundus tyrė (duomenys neskelbtini). Šis nei vienu atveju nenustatė, kad statinys yra miško žemėje, kad sunaikinti kraštovaizdžio kompleksai, kad padaryti pažeidimai. O, kai R. kreipėsi į ministeriją, tai jos nurodyti pažeidimai pasitvirtino. Tai daug ką pasako. Be to, kiek pamena skundus adresuotus departamentui, tyrė M., ir miškų kontrolės skyriaus vedėjas. Ir kiek pamena, tačiau visiškai nėra įsitikinusi, kad buvo ir V. nukreipta ištirti skundą. Tai, jos galva, kelia abejonių pareigūnų kompetencija, tai viena. Antra, galima kaltinti pareigūnus ir neveikimu. Tai yra šiurkštus valstybės tarnybos įstatymo pažeidimas. Be to buvo skirtos daug kam nuobaudos už netinkamą tarnybinių pareigų atlikimą. Be to, atsakė, kad po keturių B.Z. R. skundų dėl Kubiliaus sklypo, tai negali pasakyti, jog prasidėjo (duomenys neskelbtini) puolimas prieš B.Z. R.. Kad taip pasakyti, reikia turėti svarius įrodymus. Bet B.Z. R. skundų tyrimas duoda pagrindą įtarti, kad galėjo būti toks dalykas. Be to ji neturi įrodymų, ir todėl negali jų padėti ant stalo, po ko tai tvirtai patvirtinti. Bet skundų tyrimas ir departamento atstovavimas teismuose duoda pagrindo įtarti, kad galėtų būti taip.

Kaltinimą nukentėjusioji grindė Lietuvos Respublikos apsaugos ministerijai adresuotu „Pareiškimu dėl (duomenys neskelbtini) pareigūnų veiksmų“ (t.1, b. l. 7-9), kuriame nurodyti ją šmeižiantys kaltinamosios teiginiai; Aplinkos apsaugos agentūros raštu „Dėl B.Z. R. 2010-09-03 pareiškimo (t. 1, b. l. 10), kuriame nurodyta (duomenys neskelbtini) atlikti veiksmus (pateikti dokumentus ir kt.); (duomenys neskelbtini) raštu (t. 1, b. l. 11), kuriuo (duomenys neskelbtini) R. Š. paprašyta informacijos; (duomenys neskelbtini) atsakymų į minėtą prašymą (t. 1, b. l. 12), o būtent kad jis dėl (duomenys neskelbtini) pareigūnų veiksmų pretenzijų neturi, sprendimą sustabdyti „leidimą“ statybai Nr. P6-167 priėmė administracijos direktorius dėl projekto korekcijos, po pokalbio su pareigūnais atsiradus papildomai informacijai; (duomenys neskelbtini) raštu (t.1, b.l. 13-16), kuriuo (duomenys neskelbtini) atsakyta, kad iš esmės B. Z. R. skunde teiginiai nepasitvirtino; (duomenys neskelbtini) raštu B.Z. R. (t. 1, b. l. 17), kad negali teigti, kad (duomenys neskelbtini) pareigūnų veiksmai, susiję su jos 2010-09-03 pareiškime paminėtomis aplinkybėmis, prieštarauja (duomenys neskelbtini) valstybinės kontrolės įstatymo ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių reikalavimams; valstybės tarnautojų 2005 m. tarnybinės veiklos vertinimo lapu (t. 1, b. l. 18, 19), kad D. V. tarnybinė veikla įvertinta - labai gerai; (duomenys neskelbtini) raštu (t.1, b. l. 55), jog D. V. veikla nuo 2005 m. buvo du kartus įvertinta labai gerai, tris kartus gerai, kad jai buvo suteikta trečia klasė, ji buvo perkelta į aukštesnės kategorijos pareigas, jai tarnybinių nuobaudų nebuvo paskirta, o buvo įteikti du padėkos raštai, kad ji nuo 2010 m. spalio 1 d. iš teisės ir personalo skyriaus vedėjos pareigų buvo perkelta į vyriausiojo specialisto pareigas, jai pačiai prašant; (duomenys neskelbtini) 2004 m. išvada dėl (duomenys neskelbtini) D. V. 2004 m. tarnybinės veiklos vertinimo (t.1, b. l. 56), kad D. V. įvertinta – labai gerai; (duomenys neskelbtini) Karjeros valstybės tarnautojų vertinimo komisijos 2004 m. išvada (t. 1, b. l. 57), kad D. V. įvertinta – labai gerai; (duomenys neskelbtini) 2004 m. įsakymu (t. 1, b.l. 58), kad D. V. perkelta iš A lygio 9 kategorijos (duomenys neskelbtini) pareigų į A lygio, 11 kategorijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjos pareigas; karjeros valstybės tarnautojų vertinimo komisijos 2006-01-18 išvada (t.1, b. l. 61), kad D. V. įvertinta – labai gerai; (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2006 m. įsakymu (t. 1, b.l. 62), kad D. V. suteiktas A lygis. 11 kategorija, trečia klasė; (duomenys neskelbtini) 2006 m. Valstybės tarnautojo veiklos vertinimo išvada (t.1, b. l. 63, 64), kad D. V. veikla įvertinta – labai gerai; (duomenys neskelbtini) Karjeros valstybės tarnautojų vertinimo komisijos 2007-01-22 išvada (t. 1, b. l. 65), kad D. V. įvertinta – labai gerai; (duomenys neskelbtini) 2007-01-29 įsakymu (t. 1, b.l. 66), kad D. V. perkelta iš A lygio 11 kategorijos (duomenys neskelbtini) pareigų į A lygio, 13 kategorijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjos pareigas; (duomenys neskelbtini) 2007 m. motyvuotu pasiūlymu (t. 1, b. l. 67) per neeilinį valstybės tarnautojų vertinimą suteikti D. V. trečią kvalifikacinę kategoriją; Karjeros valstybės tarnautojų vertinimo komisijos 2007-10-04 išvada (t. 1, b. l. 68), kad D. V. suteikti 3 kvalifikacinę klasę; (duomenys neskelbtini) 2007-10-10 įsakymu (t. 1, b.l. 69), kad D. V., (duomenys neskelbtini), suteikta A lygis, 13 kategorija, trečia kvalifikacinė klasė; D. V. 2008-12-12 tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo išvada (t. 1, b. l. 70, 71), jog jos veikla įvertinta gerai; (duomenys neskelbtini) 2010-09-22 įsakymu (t. 1, b.l. 72), kad, vadovaujantis įstatymu, bei atsižvelgus į D. V. prašymą, D. V. iš A lygio, 13 kategorijos (duomenys neskelbtini) pareigų nuo 2010-10-01 perkelta į A lygio, 8 kategorijos (duomenys neskelbtini) pareigas; D. V. 2010-12-14 tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo išvada (t. 1, b. l. 70, 71), jog jos veikla įvertinta gerai; D. V. 2009 m. padėka (t. 1, b. l. 181); D. V. padėkos raštu (t. 1, b. l. 182).

Įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, teismas sprendžia, kad B. Z. R. dėl aukščiau nurodyto kaltinimo pagal BK 154 straipsnio 1 dalį išteisintina, neįrodžius, jog ji padarė veiką, turinčią šio nusikaltimo požymių.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 2 dalyje ir 5 dalyje yra įtvirtintos nuostatos, jog tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, ir juos įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr.40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 1.1 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teisėtas, kai priimtas, surašytas prisilaikant baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, o pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, veikos sudėties, asmens kaltumo ir kitų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ir teisingai įvertintais įrodymais. Be to, šio nutarimo 3.1.8 punkte yra išaiškinta, kad nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Teismų praktika, 2003, Nr.19). Lietuvos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalimi bei BPK 44 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka. Baudžiamajame procese yra laikomasi principo, jog visos abejonės, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti, vertinamos kaltinamojo naudai.

Motyvuojamoji dalis

BK 154 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Teismų praktikoje aiškinama, kad garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas, orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Taigi šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo orumą. Objektyviosios pusės požymis – paskleidimas – tai tikrovės neatitinkančios informacijos (žinios), galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Galimi įvairūs informacijos perdavimo būdai: žodinis, rašytinis, panaudojant spaudą, kitas visuomenės informavimo priemones. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia melagingus prasimanymus. Jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės.

Žemesnės instancijos teismas

Taigi baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, perdavusiam BK 154 straipsnyje nurodyto pobūdžio žinias. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, paskleidusiam tikrovės neatitinkančią informaciją, t.y. perdavusiam žinias. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, savybes, veiksmus, įvykius, kurių egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis įtvirtina asmens saviraiškos laisvę, t.y. teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas. Tiek Konvencijoje, tiek Konstitucijoje nustatyta, kad tam tikrais atvejais saviraiškos laisvė gali būti apribota. Tokie apribojimai galimi tais atvejais, kai jie įtvirtinti įstatyme ir yra būtini demokratinėje visuomenėje, siekiant tam tikrų tikslų – apsaugoti žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką. Griežčiausia saviraiškos laisvės apribojimo forma – baudžiamoji atsakomybė už netinkamą jos įgyvendinimą, kuria siekiama apginti kitas dėl tokio įgyvendinimo pažeidžiamas žmogaus teises bei viešuosius interesus.

Kaltinamoji B. Z. R. iš esmės teigė, kad ji negali atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą dėl šmeižimo, nes ji (duomenys neskelbtini) jokiu būdu neperdavė „Pareiškimą dėl (duomenys neskelbtini)“. Be to ji po šiuo pareiškimu nepasirašiusi. Tačiau ji po pokalbio telefonu su (duomenys neskelbtini) O. B. šiai iš savo darbo kompiuterio išsiuntė „Pareiškimą dėl (duomenys neskelbtini) pareigūnų veiksmų“. Atkreipė dėmesį į tai, kad ministerijoje užregistruotas pareiškimas skiriasi nuo jos išsiųsto pareiškimo O. B. pagal adresatą, paraštes ir teksto dydį. Šis jos teiginys neįtikinantis, nes iš teisme apklaustos O. B. paaiškinimų akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) „karštąja linija“ gauti skundai griežtai registruojami nustatyta tvarka. Pagal adresuotame (duomenys neskelbtini) pareiškime esamus spaudus, vizas akivaizdu, jog šį pareiškimą (duomenys neskelbtini) gavo. Sulyginus (duomenys neskelbtini) gauto Pareiškimo ir B. Z. R. adresuoto ministerijai pareiškimo turinius (juose nurodytų aplinkybių nuoseklumą, išsamumą) akivaizdu, jog jie nesiskiria. B. Z. R. teisme atsakė, jog ji parašė ir išsiuntė O. B. minėtą pareiškimą. Pagal tai teismas neabejotinai sprendžia, jog būtent B. Z. R. išsiuntė, perdavė kaltinimą grindžiantį (duomenys neskelbtini) „Pareiškimą dėl (duomenys neskelbtini)“, kurį nustatyta tvarka (duomenys neskelbtini) darbuotojai užregistravo ir pateikė atsakingiems ministerijos valstybės tarnautojams priimti reikiamus sprendimus. Be to, tokią išvadą teismas padarė ir dėl to, kad B. Z. R. nepateikė teismui patikimų duomenų, jog ji pačios parašytą pareiškimą išsiuntė, perdavė būtent O. B.. Jos pateiktas į bylą duomuo, kuriuo ji grindžia tai, kad išsiuntė būtent O. B. elektroninį laišką „dėl namelio“ (b.l. 104), neįtikinantis, nes jis nepatvirtintas jokiais nenuginčijamais elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos fiksavimo, kaupinimo duomenimis. Juo labiau, kad pagal teismo paklausimą (duomenys neskelbtini) atsakingas valstybės tarnautojas teismui raštu atsakė, kad nustatyta tvarka B.Z. R. pareiškimas adresuotas O. B. (duomenys neskelbtini) neužregistruotas. Be to, O. B. teisme nepatvirtino, kad gavo jai adresuotą B.Z. R. pareiškimą. B. Z. R. teiginys, jog ji nepasirašiusi po kaltinimą grindžiančiu pareiškimu teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmės neturi. Pakanka fakto, jog byloje nustatyta tai, kad B.Z. R. parašė ir išsiuntė kaltinimą grindžiantį pareiškimą (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusioji D. V. kaltina B. Z. R., jog ši jos parašytu, išsiųstu (duomenys neskelbtini) pareiškimu, jame nurodytais teiginiais, jog „2010-08-05 D. V. kartu su kitais (duomenys neskelbtini) darbuotojais atvyko į B. Z. R. priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini)., taip pat teigė, neva atvykusios (duomenys neskelbtini) juristės, „pasižyminčios ypatingu grubumu <...> pakėlė triukšmą prie mūsų svečių, buvusių sodyboje. Svečiai jas ramino. Kai buvo parodytas leidimas statybai, jos nuvyko pas (duomenys neskelbtini) R. Š., ten pakėlė triukšmą dėl leidimo išdavimo“. Pareiškime B. R., apibūdindama D. V., nurodė: „Ką atstovauja šį grubi chamiškumu pasižyminti valstybės tarnautoja, kuri <...> visiškai neišmano įstatymų?“. Be to, pasak B. R., (duomenys neskelbtini) D. V., turėdama telefoninių pokalbių išklotines, atlikdama tarnybinį patikrinimą ją telefonu tardė, uždavinėjo įvairius klausimus, tokius kaip: „Kodėl ir apie ką tu kalbėjai su Molėtų agentūros inspektoriumi A. M. tokią dieną tiek minučių <...>“. Negana to, Pareiškime nurodoma, neva (duomenys neskelbtini) atstovauja gamtos niokotojus ir tai visiškai nesutampa su jų pareigybėmis, neva dėl tokių pareigūnų veiksmų daroma gėda pačiam aplinkos apsaugos ministrui, todėl tokius pareigūnus reikia gerai papurtyti“, ją D. V. apšmeižė, nes šie teiginiai neatitinka tikrovės, jie tapo žinomi tretiesiems asmenims, dėl ko ji buvo paniekinta ir pažeminta bei buvo pakirstas pasitikėjimas ja.

Pagal Aplinkos ministerijoje užregistruotame B.Z. R. pareiškime esančias vizas, teisme nukentėjusiosios D. V., liudytojų K. M., L. J., R. K. teisme duotus paaiškinimus, byloje esančią rašytinę medžiagą (atsakymus į minėtą pareiškimą) akivaizdu, kad Aplinkos ministerijoje užregistruotas minėtas B. Z. R. pareiškimas tapo žinomas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atsakingiems darbuotojams. Tokiu būdu B.Z. R. teiginys, kad minėto pareiškimo turinys netapo žinomu tretiesiems asmenims paneigtas. Tačiau byloje nėra duomenų, kad minėto pareiškimo turinys tapo žinomas tretiesiems, nesusijusiems su šio pareiškimo tyrimu, asmenims.

Kaltinamoji B.Z. R. neigia, jog Aplinkos ministerijoje užregistruotu pareiškimu paskleistos žinios, gali būti vertinamos kaip nukentėjusiąją D. V. šmeižiančios. Ji tik išsakiusi savo nuomonę apie (duomenys neskelbtini), kaip pavaldžios Aplinkos ministerijai, institucijos veiklą. Be to, minėtame pareiškime nėra jos prašymo atlikti tyrimą ir patikrinti jame nurodytas aplinkybes.

Pagal teisme nukentėjusiosios D. V., liudytojų K. M., L. J., R. K., R. R. teisme duotus paaiškinimus patikimai nustatyta, kad 2010-08-05 D. V. kartu su kitais (duomenys neskelbtini) darbuotojais atvyko į B. Z. R. priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Šioje sodyboje D. V. ir R. R. bendravo dėl prie ežero pastatyto namelio teisėtumo. R. R. D. V. pateikė dokumentus (leidimą statybai ir kt.) dėl namelio. D. V. kilo abejonės dėl R. R. pateiktų dokumentų patikimumo, teisėtumo. R. R. nepatiko D. V. bendravimas. Be to, pagal liudytojų E. T., Z. G., B. B. teisme duotus paaiškinimus į E. T. išsakytas aplinkos apsaugos pareigūnams pastabas, nuomonę, D. V. nepagarbiai replikavo. Po ko D. V. su pareigūnais K. M., L. J., R. K. nuvyko į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) R. Š.. Su šiuo bendravo dėl minėtam nameliui išduoto leidimo teisėtumo, įvertinus tai, kad pagal ankstesnį aplinkos apsaugos pareigūno privalomąjį nurodymą B. Z. R. šis turėjo būti nugriautas, o iki šiol šis privalomas nurodymas neįvykdytas. Pagal byloje esančią rašytinę medžiagą, po D. V. ir minėtų pareigūnų pokalbio su R. Š. buvo priimtas sprendimas sustabdyti „leidimą“ statybai Nr. (duomenys neskelbtini), kurį priėmė administracijos direktorius dėl projekto korekcijos, po pokalbio su pareigūnais atsiradus papildomai informacijai. Pagal tai akivaizdu, kad B. Z. R. sužinojo aukščiau nurodytas aplinkybes. Pagal byloje surinktus duomenis B.Z. R., įvertinusi tai, kad jos parašyti keturi ankstesni skundai (duomenys neskelbtini) nepasiteisino, tačiau visgi parašytas Aplinkos ministerijai skundas dėl tų pačių klausimų (A. K. padarytų aplinkos apsaugos pažeidimų) pasitvirtino išsiuntė (duomenys neskelbtini) pareiškimą. Šiame pareiškime ji nurodė, kad dėl to, kad apskundė A. K. neteisėtus veiksmus ji nuolat puolama (duomenys neskelbtini) pareigūnų. Po ko išdėstė, jos galva, ką šie, ji pagal jų reikalavimus padarę. Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad B. Z. pareiškime nurodytas teiginys, jog atvykusios (duomenys neskelbtini), „pasižyminčios ypatingu grubumu, D. V.“ <...> pakėlė triukšmą prie jų svečių, buvusių sodyboje. Svečiai jas ramino. Kai buvo parodytas leidimas statybai, jos nuvyko pas (duomenys neskelbtini) R. Š., ten pakėlė triukšmą dėl leidimo išdavimo“ yra tik jos išsakyta nuomonė, pastabos, atkreipimas Aplinkos ministerijos atsakingų darbuotojų dėmesį į tai, kas pagal jos turimus faktus (duomenys neskelbtini) vyksta. Juolab, kad pagal byloje apklaustų liudytojų E. T., Z. G., B. B. teisme duotus paaiškinimus yra priežastis abejoti, jog D. V. pas Rudokus sodyboje elgėsi tinkamai pagal valstybės tarnybos tarnautojui (pareigūnui) keliamus etikos reikalavimus. Taigi nėra patikimų duomenų, jog B. Z. R. šiuos teiginius prasimanė, priešingai ji išgirdo, sužinojo iš kitų asmenų šias aplinkybes ir dėl to išsakė savo nuomonę. Pareiškime nurodytas teiginys, jog „... ten pakėlė triukšmą ...“ akivaizdu, jog nėra sąmoningai šmeižikiškas, o tik pavartotas, kaip dažnai asmenų buityje vartojamas.

Pagal aukščiau nustatytas aplinkybes bei aukščiau nurodytus argumentus teismas sprendžia, kad B. Z. R. nurodyti pareiškime teiginiai, „Ką atstovauja šį grubi chamiškumu pasižyminti valstybės tarnautoja, kuri, kaip parašyta Jūsų išvadoje tiriant Kubiliaus bylą, visiškai neišmano įstatymų?“; jog D. V. ją tardė, „turėdama telefoninių pokalbių išklotines. Kodėl ir apie ką tu kalbėjai su (duomenys neskelbtini) A. M. tokią dieną tiek minučių <...>“, jog „ ... (duomenys neskelbtini) atstovauja gamtos niokotojus ir tai visiškai nesutampa su jų pareigybėmis <...> dėl šitokių pareigūnų veiksmų daroma gėda pačiam aplinkos apsaugos ministrui <...> jam reikia gerai papurtyti tokius pareigūnus ... “, yra tik jis išsakyta nuomonė, - vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes.

Teismas įvertinęs byloje surinktus duomenis sprendžia, kad B. Z. R. minėtu pareiškimu neperžengė Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos įtvirtinto asmens saviraiškos laisvės apribojimo.

Į bylą nukentėjusiosios D. V. pateikti kaltinimą grindžiantys įrodymai neginčytinai nepatvirtina, jog ją minėtu pareiškimu B. Z. R. apšmeižė.

Įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, teismas sprendžia, kad neįrodyta, jog B. Z. R. padarė veiką, turinčią BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius.

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusioji D. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Byloje nenustatyta, jog B. Z. R. nusikalstama veika padarė D. V. neturtinės žalos, todėl ieškinys netenkinamas.

Dėl proceso išlaidų.

Nukentėjusioji D. V., realizuodama teisę pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamą atstovą, pakvietė dalyvauti (ją atstovauti) procese advokatą. D. V. prašo teismo priteisti proceso (bylinėjimosi) išlaidas. Teismas, tik kaltinamąjį pripažinęs kaltu padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, gali pripažinti nukentėjusio asmens turėtas už advokato pagalbą išlaidas proceso išlaidomis ir jas, ar jų dalį priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 105 straipsnio 6 dalis). Todėl prašymas netenkinamas.

Kaltinamoji B. Z. R., realizuodama teisę pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamą atstovą, pakvietė dalyvauti (ją atstovauti) procese advokatą. B. Z. R. teismui pateikė dokumentą, jog už advokato pagalbą byloje sumokėjo 5300,00 Lt (t. 1, b. l. 100). Prašo priteisti šias proceso išlaidas jos naudai.

BPK 105 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas, išteisindamas kaltinamąjį baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Pagal bylos medžiagą procesas B.Z. R. atžvilgiu privataus kaltinimo byloje buvo pradėtas išskirtinai pagal D. V. pareiškimą. Todėl atitinkamai kaltinamoji turėjo gintis nuo jai pareikšto kaltinimo pagal vieną BK specialiosios dalies straipsnį ir dėl to patyrė išlaidų, mokėdama už gynėjo advokatų paslaugas. Šiuo nuosprendžiu konstatuota, kad D. V. kaltinimas pareikštas B. Z. R. nepasitvirtino visa apimtimi. Tačiau teismas nemano, kad iš D. V. turi būti išieškotos visos B. Z. R. patirtos išlaidos. Teismas, įvertinęs tai, kad byloje nėra duomenų, jog B. Z. R. gynėjas byloje rinko įrodymus, sprendžia, jog B.Z. R. sumokėtas honoraras advokatui neproporcingai didelis. Įvertinęs tai, teismas sprendžia, kad B.Z. R. naudai iš privačios kaltintojos D. V. išieškotinos proceso išlaidos turi būti mažinamos proporcija 1/2, imant domėn, jog ši suma yra proporcinga pareikšto kaltinimo sunkumui ir apimčiai (ji buvo kaltinama vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu), bylos sudėtingumui ir proceso trukmei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297, 301-305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendė:

B. Z. R. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį išteisinti, nenustačius, kad ji padarė veiką, turinčią šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Netenkinti nukentėjusiosios D. V. pareikšto civilinio ieškinio B. Z. R. dėl 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Netenkinti nukentėjusiosios D. V. prašymo išieškoti iš B. Z. R. išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

B. Z. R. prašymą išieškoti iš D. V. išlaidas advokato pagalbai apmokėti patenkinti iš dalies. Iš D. V. B. Z. R. naudai išieškoti 2650 Lt (du tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt litų) proceso išlaidų. Kitoje dalyje prašymo netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėjas Valdas Petraitis