Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei D. M., atsakovams A. M., G. J., išvadą duodančios institucijos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei M. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovams A. M. ir G. J., išvadą duodančiai institucijai byloje Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas A. M. su pareikštu ieškinio reikalavimu dėl tėvystės nuginčijimo sutiko, prašė priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Patvirtino, kad nuo 2002 metų su ieškove negyveno ir jis negali būti vaiko tėvu.

A. G. J. ieškinį pripažino iš dalies, nurodydamas, kad po atliktos DNR ekspertizės įsitikino ir pripažįsta savo tėvystę. Sūnumi jis rūpinosi ir rūpinasi, perka rūbus, bendrauja. Neprieštarauja, kad sūnus gyventų su motina. Nesutinka su reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo, nes šiuo metu dėl sunkios materialinės padėties jis negali teikti vaikui išlaikymą.

Išvadą duodančios institucijos atstovė M. M. patvirtino duotą išvadą byloje ir nurodė, kad pareikštas ieškinys yra pagrįstas ir turėtų būti tenkinamas, nes jis užtikrina vaiko teisę žinoti savo tėvą ir gauti reikiamo dydžio išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl tėvystės nuginčijimo

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad, siekdamos užtikrinti teisinį šeimos teisinių santykių tikrumą ir saugumą, valstybės pagrįstai taiko bendrąją prezumpciją, pagal kurią vedęs vyras yra laikomas sutuoktinės vaikų tėvu, o šios prezumpcijos paneigimas galimas tik esant rimtam pagrindui. CK 3.140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisinė tėvystės prezumpcija, kad vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi. Byloje pateikti įrodymai, kad 2006 m. liepos 9 d. gimusio M. M. tėvais jo gimimo liudijime nurodyti A. M. ir D. M. ( 7 b.l.). Pagal į bylą pateiktą ištuokos liudijimą nustatyta, kad D. M. ir A. M. santuoka nutraukta 2006 m. liepos 13 d. (8 b.l.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad į teismą dėl 2006 m. liepos 9 d. gimusio vaiko tėvystės nuginčijimo ieškovė kreipėsi 2015-12-10, praleidusi CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyto sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties terminą.

Tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, teismas siekia, kad vaikas žinotų savo tikrąją kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK3.161 straipsnio 2 dalis). CK3.149 – 3.153 straipsniuose nustatyta tvarka leidžiama nuginčyti vaiko gimimo įraše nurodytus tėvo duomenis, jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo. Siekiant apsaugoti prioritetines vaiko teises ir interesus, atsižvelgiant į tai, jog A. M. niekada tėvystės nepripažino, vaiku nesirūpino, neišlaikė, su juo nebendravo, vaikas jo kaip tėvo nepažinojo, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis), praleistas ieškinio senaties terminas yra atnaujintinas, kas šiuo atveju atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ( CK 1.5 straipsnis).

LR CK 3.150 str. 1 d. numatyta, kad nuginčyti tėvystę galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Civilinės metrikacijos vaiko gimimo įrašas ir santuokos nutraukimo įrašas patvirtina, ieškovės ir atsakovo A. M. santuokos nutraukimą praėjus penkioms dienoms po vaiko gimimo. Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus duotą išvadą byloje, kitus teismo posėdyje surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas laiko įrodytu, kad A. M. negali būti ir nėra M. M., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas (CPK 178, 185 straipsniai), todėl pareikštą reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo laiko pagrįstu ir įrodytu (CK 3.148 straipsnis, 3.149 straipsnis, 3.150 straipsnis, CK 3.152 straipsnio 1 dalis).

Dėl tėvystės nustatymo

Ieškovė prašė, nuginčijus tėvystę, atsakovą G. J. pripažinti M. M. tėvu. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai - civilinėje byloje esantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas Nr. ES 123/2016(01), kuris patvirtina, kad atsakovas G. J. yra M. M. tėvas su 99,999999994 % tikimybe (66-69 b.l.). Šios išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Atsakovas tėvystės ir ekspertizės akto išvados neginčijo. Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų tėvystės faktui nustatyti CK 3.148 straipsnio prasme ir atsakovas G. J. pripažintinas vaiko biologiniu tėvu (CK 3.146 str. 1 d.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir jei jis būtų gimęs santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalis). Tai yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Įstatymas įtvirtina nuostatą, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė vaiko išlaikymui reikalingą 100 Eur sumą ir prašė ją priteisti. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė atsisakė reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo motyvuodama, kad nenori gadinti santykių su vaiko tėvu. Teismas tokio ieškinio reikalavimo atsisakymo klausimą išsprendė 2016 m. spalio 12 d. nutartimi ir jo nepriėmė. Atsakovas nesutiko su reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo, nurodydamas, jog sutinka pasirūpinti vaiku, kai turės tam reikalingų lėšų. Teikti išlaikymą nuolat jis neturi galimybės ir su tuo nesutinka. Pažymėtina, kad išlaikymas vaikui turi būti teikiamas reguliariai bei nuolat, kad būtų užtikrinti būtinieji kasdieniniai vaiko poreikiai. Atsisakymas teikti išlaikymą negali būti pateisinamas lėšų neturėjimu, jei tai nesusiję su tėvų sveikata. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovės turtinę padėtį : jos gaunamos pajamos yra minimalios, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, viena augina du nepilnamečius vaikus, gyvena savivaldybės skirtame socialiniame būste (9, 10, 11-12, 61,62 b.l.). Atsakovas nepateikė teismui duomenų apie savo gaunamas pajamas bei turtinę padėtį. Pažymėtina, jog esant ginčui dėl tėvų turtinės padėties, pareiga teikti įrodymus tenka kiekvienai šaliai (LR CPK 178 str.). Ieškovė nepateikė įrodymų, detalizuojančių išlaidas reikalingas vaiko išlaikymui, tačiau net ir nesant įrodymų apie išlaidas, akivaizdu, kad vaikui reikalingas kasdieninis maitinimasis, būtina pirkti, drabužius, asmens higienos ir mokslo reikmenis. Pagal ieškovės pateiktą jos banko sąskaitos išrašą nustatyta, kad 2014-12-11 G. J. yra pervedęs jai į sąskaitą 30 Eur, 2014-11-14 papildė sąskaitą 50 Eur, 2015 metais du kartus po 10 Eur (13-17 b.l.). Nėra neginčijamų įrodymų, kad šios nedidelės pervestos sumos skirtos vaiko išlaikymui, nes atsakovas tokių aplinkybių nenurodė. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis teikia išlaikymą sūnui ir neįrodinėjo, kad vaikui reikalinga mažesnė, nei ieškovės nurodyta išlaikymo suma. Apibendrindamas ištirtus įrodymus byloje, teismas daro pagrįstą išvadą, jog 100 Eur suma, reikalinga per mėnesį vienuolikos metų vaiko išlaikymui, atitinka protingumo principą ir leidžia užtikrinti būtinus jo poreikius. Atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą, Vaiko teisių apsaugos skyriaus duotą išvadą, reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkina visiškai iš vaiko tėvo priteisdamas 100 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis, 3.194 straipsnis). Išlaikymas priteisiamas nuo pareiškimo padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3. 3.200 str.).

Nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Ieškovė skirtina nepilnamečio sūnaus materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė 2015-09-11 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra visiškai atleista nuo visų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (22 b. l.). Byloje pateikti įrodymai, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 142,78 Eur (95 b.l.). Atsakovas A. M. pateikė įrodymus, kad jo turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 150 Eur išlaidos už atsiliepimo į ieškinį surašymą (38 b.l.). Šias išlaidas prašė priteisti iš atsakovės, nes jo manymu dėl ieškovės kaltės yra įtrauktas į bylinėjimosi procesą. Atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį byloje, įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, teismas A. M. turėtas bylinėjimosi išlaidas mažina iki 100 Eur ir jas kartu su kitomis bylinėjimosi išlaidomis valstybei (žyminiu mokesčiu, procesinių dokumentų siuntimo išlaidomis) priteisia iš atsakovo G. J. (CPK 79 str., 92 str., 93 str.1d., 96 str.1d., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra M. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Pripažinti G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvu M. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui M. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2015-12-10 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Skirti D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam M. M. mokamo materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur bylinėjimosi išlaidas A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 118 Eur žyminį mokestį, 29,34 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokų kodai 5660) ir 142,78 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas (įmokos kodas 5630) valstybei.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo pavesti skubiam vykdymui.

Įsiteisėjusį sprendimą per tris darbo dienas išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.