- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-02
- Bylos Nr.
- 2S-1129-109/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-03002-2009-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Aušra Baubienė, Raimondas Buzelis
- Pareiškėjas
- E. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Advokatai
- Aurelijus Gruodis
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolės Linos Ugnės Dzikienės atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-133-540/2010 pagal pareiškėjo E. S. skundą dėl antstolės Linos Ugnės Dzikienės veiksmų, suinteresuotas asmuo – Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. S. 2010 m. sausio 18 d. kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą su skundu (b. l. 26-30), kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu antstolės Linos Ugnės Dzikienės 2009-09-24 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdomojoje byloje Nr. 0050/09/01158; pripažinti negaliojančiu antstolės Linos Ugnės Dzikienės 2009-10-14 siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0050/09/01158; pripažinti negaliojančiu antstolės Linos Ugnės Dzikienės 2009-12-01 patikslintą 2009-10-14 siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0050/09/01158; pripažinti negaliojančiu antstolės Linos Ugnės Dzikienės 2009-11-27 patvarkymą areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą vykdomojoje byloje Nr. 0050/09/01158, adresuotą AB SEB bankas; pripažinti negaliojančiu antstolės Linos Ugnės Dzikienės 2009-11-27 patvarkymą areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą vykdomojoje byloje Nr. 0050/09/01158, adresuotą AB „Parex bankas“; pripažinti negaliojančiu antstolės Linos Ugnės Dzikienės 2009-11-27 patvarkymą areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą vykdomojoje byloje Nr. 0050/09/01158, adresuotą AB bankas Nordea; pripažinti negaliojančiu antstolės Linos Ugnės Dzikienės 2009-11-27 patvarkymą areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą vykdomojoje byloje Nr. 0050/09/01158, adresuotą AB DnB Nord bankas; pripažinti negaliojančiu antstolės Linos Ugnės Dzikienės 2009-11-27 patvarkymą areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą vykdomojoje byloje Nr. 0050/09/01158, adresuotą AB bankas SNORAS; priteisti iš antstolės Linos Ugnės Dzikienės 2 434,35 Lt; 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas pareiškėjo naudai. Nurodė, kad 2009-11-30 pasitikrinęs savo sąskaitas sužinojo, kad pagal antstolės pavedimus buvo nurašytos įvairios pinigų sumos. Jo atstovui nuvykus į antstolės kontorą, šis sužinojo, kad 2009-09-17 Kauno apskrities VMI priėmė sprendimą išieškoti 19 820,42 Lt mokestinę nepriemoką iš turto. Šis sprendimas antstolės kontoroje gautas 2009-09-24. Antstolė 2009-09-14 priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, tačiau šis patvarkymas nebuvo įteiktas pareiškėjui. 2009-09-30 Kauno apskrities VMI priėmė sprendimą pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, ir nusprendė išieškoti iš pareiškėjo 15 793,32 Lt. Šį patvarkymą antstolė gavo 2009-10-08. Kauno apskrities VMI 2009-10-02 informavo antstolę, kad pareiškėjas 2009-10-01 duomenimis pagal 2009-09-30 sprendimą skolos valstybės biudžetui neturi. Antstolė 2009-10-14 priėmė siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas, kuriuo nurodė, kad įvykdė Kauno apskrities VMI pateiktą vykdomąjį dokumentą dėl 19 820,42 Lt skolos ir pasiūlė pareiškėjui sumokėti 2 434,35 Lt vykdymo išlaidas. Šio siūlymo pareiškėjas taip pat negavo. 2009-11-27 antstolė priėmė patvarkymus iš keturių bankų areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, areštuodama 2 434,35 Lt sumą. Antstolė 2009-12-02 įteikė pareiškėjo atstovui 2009-12-01 patikslintą siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas, sumokant 2 713,35 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi (b. l. 60-65) pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų patenkino pilnai ir priteisė iš antstolės Linos Ugnės Dzikienės 17,06 Lt pašto išlaidų valstybei. Dėl termino skundui paduoti teismas pasisakė, kad pareiškėjo atstovas 2009-12-01 susipažino su vykdomąja byla, o skundą teismui išsiuntė 2009-12-21, todėl teismas laikė, kad 20 dienų apskundimo terminas nėra praleistas. Teismas iš byloje esančių duomenų, šalių paaiškinimų ir teisės aktų analizės nustatė, kad vykdomasis dokumentas - sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto - priimtas 2009-09-17, antstolei pateiktas vykdyti 2009-09-24, t. y. po septynių dienų nuo sprendimo priėmimo, taigi Kauno apskrities VMI, pateikdama sprendimą vykdyti, nesilaikė Mokesčių administravimo įstatymo 89 str. 1 d. 1 p. nustatytos tvarkos, t. y. neišsiuntė raginimo ir nesuteikė pareiškėjui įstatyme numatyto 20 dienų termino geruoju įvykdyti sprendimą. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad antstolė nepatikrino, ar suėjo 20 dienų terminas, skirtas skolininkui jo mokestinei nepriemokai geruoju sumokėti, kuriam pasibaigus mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką. To nepadariusi antstolė pažeidė CPK 651 straipsnio 2 dalies tvarką. Jeigu, nepatikrinęs ar nėra vykdomajam dokumentui vykdyti kliūčių, priimto vykdomojo dokumento pagrindu antstolis atliko vykdymo veiksmus, kurie, kaip išaiškėja vėliau, negalėjo būti atlikti ir antstoliui tai buvo žinoma arba turėjo būti žinoma, tai tokie vykdymo veiksmai laikytini atliktais nesant teisinio pagrindo ir negali sukelti jais siekiamų teisinių pasekmių. Teismas nurodė, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, turintis teisinį išsilavinimą, todėl turi vadovautis ne tik bendromis sprendimų vykdymą reglamentuojančiomis teisės normomis, tačiau, vykdydamas sprendimus, teisės normas turi vertinti kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų paskirtį ir sąsajas su specialiais teisės aktais, šiuo atveju Mokesčių administravimo įstatymu. Todėl antstolė turėjo aiškintis aplinkybes dėl termino įvykdyti geruoju sprendimą pasibaigimo. Kadangi antstolė L. U. Dzikienė neturėjo teisės priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, todėl, vadovaujantis bendruoju teisės principu ex in juria non oritur jus (iš neteisės negali atsirasti teisė) ir paskesni skundžiami antstolės veiksmai negali būti laikomi teisėtais. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad iš pareiškėjo sąskaitų nuskaityti pinigai yra laikomi antstolės L. U. Dzikienės depozitinėje sąskaitoje, tačiau šios lėšos nėra perėjusios antstolės nuosavybėn, todėl antstolę įpareigojo grąžinti neteisėtai areštuotus 2434,35 Lt pareiškėjui į sąskaitas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolė Lina Ugnė Dzikienė (b. l. 66-71) prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2010-04-06 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, skundą atmesti. Apeliantė nurodo, kad pareiškėjas praleido 20 dienų terminą skundui paduoti, kadangi skundas pateiktas 2010-01-13, atnaujinti praleistą terminą neprašoma. Antstolė nurodo, kad Mokesčių administravimo įstatyme nustatytus terminus kontroliuoja mokesčių administratorius. Ir tik jam priėmus sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo, šį sprendimą vykdo antstoliai. Antstolė, gavusi vykdomąjį dokumentą vykdyti patikrino, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti. Akivaizdžių kliūčių nebuvo. Buvo skambinta ir mokesčių administratoriui pasiteirauti, ar iki sprendimo pateikimo vykdyti buvo atlikti visi būtini veiksmai. Nors buvo patikinta, kad visi būtini veiksmai atlikti, šiuo atveju savo darbo neatliko būtent mokesčių administratorius, ne antstolis. Mokesčių administravimo įstatyme nenumatyta, kokie priedai pateikiant sprendimą vykdyti turi būti pateikiami. Todėl antstolis neturi galimybės, o be to ir įgaliojimų tikrinti mokesčių administratoriaus darbą. Antstolis negali būti kaltas dėl to, kad toks sprendimas iš viso neturėjo būti pateikiamas vykdymui. Apeliantė nurodo, kad būtų buvę teisingiausia, jei teismas būtų sustabdęs civilinę bylą iki bus išnagrinėtas skundas administraciniame teisme dėl sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto panaikinimo, kadangi šį sprendimą panaikinus, butų įrodyta mokesčių administratoriaus kaltė. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai sutapatino Mokesčių administravimo 81 straipsnio 2 dalį, ir 105 straipsnio 1 dalies 4 punktą su 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kadangi 105 straipsnyje reglamentuota mokesčių administratoriaus teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką, o 106 straipsnyje - mokesčių administratoriaus teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką įgyvendinimas ir būdai, kurių vienas ir yra pateikimas antstoliui vykdyti. Pateiktas sprendimas yra nenuginčytas ir galiojantis, todėl privalėjo būti vykdomas. Be to apeliantė nurodo, kad teismas neanalizavo paties pareiškėjo E. S. veiksmų, kuris nevykdė savo pareigos bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi. Apeliantė ginčija sprendimą ir dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi priteistos išlaidos advokato pagalbai atlyginti yra nepagrįstai didelės, neatitinkančios rekomendacijoje nustatytų dydžių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas E. S. prašo palikti Kauno rajono apylinkės teismo 2010-04-06 nutartį nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos motyvus:
1. Dėl skundo padavimo termino. Nepagrįstas antstolės teiginys, jog skundas pateiktas 2010-01-13, t. y. praleidus skundo apskundimo terminą. Pareiškėjas apie tai, jog yra vykdomas išieškojimas iš jo sąskaitų sužinojo 2009 m. lapkričio 30 d. ir nedelsiant ėmėsi priemonių - sudarė sutartį su advokatu, kuris iškarto nuvyko susipažinti su vykdomąja byla. Pareiškėjos atstovui apie konkrečius skųstus antstolės veiksmus tapo žinoma 2010 m. gruodžio 1 d., kai pareiškėjo atstovas susipažino su vykdomąja byla. Tuo būdu skundas dėl antstolio veiksmų turėjo būti paduotas iki 2010 m. gruodžio 21 d. Byloje esantis vokas rodo, kad ieškinys teismui dėl antstolio veiksmų ir trečiojo asmens sprendimų išsiųstas paštu teismui 2009 m. gruodžio 21 d. Teismas, gavęs ieškinį, nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, kurie buvo pašalinti paduodant teismui patikslintą skundą. CPK 115 straipsnio 3 dalis numato, jog jei per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinti, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Dėl šių priežasčių laikytina, jog skundas teismui dėl antstolio veiksmų paduotas 2009 m. gruodžio 21d. nepraleidus 20 dienų termino antstolio veiksmams apskųsti.
2. Dėl antstolio veiksmų. Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, antstolis gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta, jog turi būti patikrinta, ar nėra kitokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Šiuo atveju, antstolis gavęs Kauno apskrities VMI sprendimą išieškoti lėšas ne ginčo tvarka turėjo patikrinti, ar suėjęs terminas išieškoti atitinkamas lėšas. Tačiau to nepadarė. Antstolė nepagrįstai vadovaujasi CPK 646 straipsnio 4 dalimi aiškindama, kokie dokumentai turi būti pridėti prie vykdomojo rašto, kadangi atitinkame straipsnyje reglamentuojamas vykdomojo rašto išdavimas pagal teismo priimtą sprendimą. Šiuo atveju, prie sprendimo išieškoti lėšas turėjo būti pridėti dokumentai, iš kurių antstolei būtų aišku, ar reikia siųsti raginimą įvykdyti sprendimą geruoju pagal CPK 655 straipsnį. Kauno apskrities VMI pripažino faktą, jog sprendimas išieškoti lėšas buvo priimtas pažeidžiant teisės aktus, todėl atitinkami argumentai, jog sprendimas buvo priimtas teisėtai yra atmestinas. Pareiškėjas buvo padavęs skundą Kauno apygardos administraciniam teismui dėl Kauno apskrities VMI sprendimų, kurių pagrindu buvo pradėti neteisėti antstolės veiksmai, panaikinimo. Kauno apskrities VMI pati panaikino visus skundžiamus sprendimus, dėl ko pareiškėjas atsisakė nuo skundo ir tuo pagrindu Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 29 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą Nr. 1-262-406/10.
3. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas pagrįstai ir tinkamai iš antstolės priteisė atitinkamas bylinėjimosi lėšas. Šios lėšos tikrai yra ne per didelės. O ta aplinkybė, jog antstolė pageidautų, jog visi skundus paduodantis asmenys nesinaudotų advokato pagalba, yra atmestini, kadangi teisę naudotis advokato pagalba tiesiogiai numato CPK.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Patikrinusi atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Pagal CPK vykdymo procesas gali būti pradėtas ne tik teismui priėmus sprendimą, bet ir – įstatymų nustatytais atvejais nesant teismo sprendimo – įstatymuose nurodytų valstybės institucijų (pareigūnų) sprendimų pagrindu. Tokių vykdomųjų dokumentų vykdymo procesas sietinas su minėtų dokumentų operatyviu vykdymu siekiant užkirsti kelią vykdymo proceso vilkinimui. Vykdymo procesas, pradėtas tiek teismo sprendimo, tiek vykdomųjų dokumentų – valstybės institucijų (pareigūnų) sprendimų – pagrindu, yra įgyvendinamas pagal tas pačias CPK nustatytas taisykles ir tuos pačius principus.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas privalo griežtai laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Atsižvelgiant į tai, vykdymo proceso teisėtumui užtikrinti turi būti įtvirtinta veiksminga teisminė vykdymo proceso kontrolė, kurią vykdydamas teismas galėtų spręsti visus vykdymo procese kylančius klausimus (ginčus). Pagrindinis tikslas – užtikrinti vykdymo proceso teisėtumą, veiksmingumą, operatyvumą, asmens pažeistų teisių gynimą.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl antstolio veiksmų, kuriais nustatytas skolininkui mokėtinų vykdymo išlaidų dydis, teisėtumo. Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais. Antstolis, be kitų, gali priimti patvarkymus dėl atskirų vykdymo veiksmų, kurie dar jokių pasekmių vykdymo proceso šalims nesukelia, o yra tik organizacinio pobūdžio. Tokie organizaciniai veiksmai taip pat turi atitikti CPK normas, bet jų nepakankamai tikslus laikymasis nesudaro pagrindo konstatuoti antstolio veiksmų neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio mėn. 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2007).
Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolei 2009-09-24 pateiktas vykdyti 2009 m. rugsėjo 17 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko sprendimas išieškoti 19 820,42 Lt mokestinę nepriemoką iš E. S. turto Nr. 14-19-23705 (vykd. b. l. 1). Antstolė 2009-09-24 priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą nurodydama, kad nenustatė akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (vykd. b. l. 3). 2009-10-02 antstolės kontoroje gautas Kauno apskr. VMI pranešimas apie tai, kad E. S. skolos biudžetui neturi (vykd. b. l. 12). 2009-10-08 antstolė gavo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko sprendimą Nr. 14-20-24900 pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš E. S. turto, kuriame nurodoma, kad išieškotina suma yra 15 793,32 Lt (vykd. b. l. 13). 2009-10-14 antstolė sudarė vykdymo išlaidų paskaičiavimą (vykd. b. l. 14), 2009-10-14 surašė siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas (vykd. b. l. 15), šie dokumentai E. S. įteikti nebuvo, siųstas vokas grįžo neįteiktas (vykd. b. l. 16). 2009-10-14 antstolė priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo (vykd. b. l. 19), 2009-11-27 priėmė patvarkymus areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (vykd. b. l. 21, 24, 29, 34, 38), 2009-12-01 surašė vykdymo išlaidų paskaičiavimą (vykd. b. l. 40), 2009-12-01 surašė patikslintą siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas (vykd. b. l. 41), su šiuo dokumentu susipažino E. S. atstovas advokatas Aurelijus Gruodis 2009-12-02. 2010-03-01 antstolė gavo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2010 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 14-23-42504 pripažinti netekusiu galios 2009-09-30 sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (vykd. b. l. 51).
Dėl skundo padavimo termino
Apeliantė nurodo, kad E. S. teismui skundą pateikė praleidęs CPK 512 straipsnyje nustatytą 20 dienų terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti. Pirmosios instancijos teismas, iš vykdomosios bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjo E. S. atstovas advokatas Aurelijus Gruodis su vykdomąja byla susipažino 2009-12-01, 2009-12-05 gavo visas prašomų dokumentų kopijas. Šių aplinkybių neginčija ir antstolė, skunde tai pripažindama. Tačiau antstolė terminą skaičiuoja ne nuo pradinio ieškinio padavimo dienos, o nuo patikslinimo dienos. T. y. terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2009 m. gruodžio 1 d., kurią advokatas A. Gruodis susipažino su vykdomąja byla, todėl jis baigėsi 2010 m. gruodžio 21 d. Ieškinys dėl antstolio veiksmų apylinkės teisme gautas 2009-12-23, kaip matyti iš byloje esančio voko (b. l. 22), procesinis dokumentas teismui išsiųstas 2009-12-21, taigi – nepraleidus apskundimo termino, numatyto CPK 512 straipsnyje. Teismas, gavęs E. S. ieškinį, 2009-12-28 nutartimi (b. l. 23) nustatė 14 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti, kurie buvo pašalinti paduodant teismui patikslintą skundą (b. l. 25, gautas teisme 2010-01-15, išsiųstas 2010-01-13). Atsižvelgiant į tai, kad CPK 115 straipsnio 3 dalis numato, jog per teismo nustatytą terminą trūkumus pašalinus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną, atmestinas apeliantės argumentas dėl skundo padavimo termino praleidimo.
Dėl antstolės veiksmų
Dėl kiekvieno pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis privalo įsitikinti, ar nėra objektyvių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, to nepadaręs antstolis pažeistų CPK 651 straipsnio 2 dalies tvarką. T. y. jis privalo užtikrinti vykdymo teisėtumą. Jeigu, nepatikrinęs vykdomajam dokumentui vykdyti esamų kliūčių, priimto vykdomojo dokumento pagrindu antstolis atliko vykdymo veiksmus, kurie, kaip išaiškėja vėliau, negalėjo būti atlikti ir antstoliui tai buvo žinoma arba turėjo būti žinoma, tai tokie vykdymo veiksmai laikytini atliktais nesant teisinio pagrindo ir negali sukelti jais siekiamų pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario mėn. 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009). CPK 651 straipsnio 2 dalis išdėsto aplinkybes, kurias antstolis turi patikrinti prieš priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti, šis aplinkybių sąrašas nėra baigtinis. Ginčo atveju antstolė, gavusi iš Kauno apskrities VMI sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo nepatikrino, ar išieškotojas teisės aktų nustatyta tvarka įgijo teisę į priverstinį išieškojimą. Antstolis nepatikrino, ar suėjęs Mokesčių administravimo įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje nurodytas 20 dienų terminas, skirtas skolininkui jo mokestinei nepriemokai geruoju sumokėti, kuriam pasibaigus mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką (Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai atmestinas apelianto argumentas, kad antstolė neprivalėjo tikrinti, ar šis terminas pasibaigęs. Antstolė turėjo galimybę ir prievolę aiškintis aplinkybes dėl šio termino pasibaigimo, nes tik jas nustačius, išnyksta kliūtis vykdomajam dokumentui pradėti vykdyti CPK 651 straipsnio 2 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009). Antstolė šios pareigos neįvykdė, tuo pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės nuostatas. Tos aplinkybės, kad išieškotojas Kauno apskrities VMI, kreipdamasi į antstolę, nenurodė priverstinio vykdymo pradžios ir nepridėjo tai patvirtinančių įrodymų, neturi reikšmės. Antstolis vis tiek turi pareigą pagal CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punktą išsiaiškinti, nuo kada atsirado išieškotojui teisė į priverstinį išieškojimą.
Atsižvelgiant į tai spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino pareiškėjo reikalavimą, todėl ir šioje dalyje atskirojo skundo argumentai atmestini.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliantė nurodo, kad priteistos išlaidos advokato pagalbai atlyginti yra nepagrįstai didelės. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas E. S. savo atstovui už skundo surašymą ir atstovavimą Kauno rajono apylinkės teisme sumokėjo 1 210 Lt (2010 m. kovo 26 d. PVM sąskaita faktūra serija ADD Nr. 0000010 b. l. 53). Šias bylinėjimosi išlaidas pareiškėjas prašė priteisti. Kauno rajono apylinkės teismas ginčijama nutartimi skundą patenkino ir vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šias išlaidas priteisė iš antstolės.
Spręsdamas dėl atstovavimo išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes:
1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus;
2) bylos sudėtingumą;
3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.
Advokatas PVM sąskaitoje-faktūroje nurodęs, kad 1 210 Lt suma mokama už jo paslaugas, t. y. už skundo surašymą ir atstovavimą bylą nagrinėjant teisme (b. l. 53). Atsižvelgiant į Rekomendacijų nurodymus, rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį surašymą (8.2. punktas). Todėl laikytina, kad šis punktas apima ir skundo dėl antstolio veiksmų parengimą, kuris yra tolygus ieškinio pareiškimui ir sudaro trijų minimalių mėnesinių algų dydžio koeficientą, t. y. 3 x 800 Lt (2 400 Lt). Atstovavimo teisme valanda pagal rekomendacijų 8.18 punktą sudaro 0,15 minimalių mėnesinių algų dydžio koeficientą, t. y. 120 Lt, kadangi byla buvo išnagrinėta pirmame teismo posėdyje. Taigi, šioje byloje maksimalus priteistinas advokato atlyginimas sudaro 2 520 Lt, todėl pirmosios instancijos teismo priteistas 1 210 Lt dydžio atlygis už teisinę pagalbą atitinka ir Rekomendacijoje numatytą dydį, ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei advokato laiko ir sąnaudas teikiant teisinę pagalbą šioje byloje.
Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, nesudarantys įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako ir išsamiai nenagrinėja.
Dėl virš nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis yra pagrįsta, todėl atskirasis skundas atmestinas (CPK 327 straipsnio 1 punktas, 338, 339 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.