- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-14
- Bylos Nr.
- 2YT-15710-944/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09240-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Barškietytė
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- K. T., N. T., L. Š., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims N. T., L. Š. (G.), K. T., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad ji priėmė palikimą po brolio A. T. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti paveldėjimo pagal įstatymą tikslu. Nurodė, kad po brolio mirties liko žemės sklypas, kuriuo ji rūpinosi ir prižiūrėjo. Daugiau asmenų pretenduojančių į po brolio mirties likusį turtą nėra.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, atsiliepimu nurodo, kad ji neturi duomenų paneigiančių pareiškime nurodytas aplinkybes, todėl, pareiškėjai įrodžius nurodytas aplinkybes, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškimui.
Daugiau atsiliepimų per teismo nustatytą terminą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. T. mirė (duomenys neskelbtinI) (b. l. 8). Po jo mirties paveldėjimo byla nėra užvesta (b. l. 9). Pareiškėja yra mirusiojo sesuo (b. l. 23–24). Mirusiojo vardu registruotas žemės sklypas. Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad palikimą priėmė faktiniu valdymu.
Teismas nurodo, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo kilnojamuosius daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, kilnojamųjų daiktų paėmimo aplinkybes ir pan. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia ir palikimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartimi Nr. 3K-3-285/2011).
Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad realus palikėjo turtas, kurį galima buvo faktiškai pradėti valdyti, juo rūpintis kaip savu, buvo žemės sklypas ir jos asmeniniai daiktai, todėl sprendžiant, ar buvo palikimas priimtas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, turi būti vertinamos aplinkybės susijusios su šio palikėjo turto paėmimu, valdymu ir rūpinimusi. Pareiškėja duodama paaiškinimus nurodė, kad po brolio mirties nuvyko į jo gyvenamąjį būstą, ten rado duomenis apie įsiskonimą, kurį apmokėjo, taip pat po brolio mirties ji vienintelė prižiūrėjo žemės sklypą. Byloje pateikti P. K. ir J. O. raštai (b. l. 36–37), patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes. Minėti asmenys nurodė, kad pareiškėja rūpinosi savo broliu prižiūrėjo jo buitį, po mirties toliau prižiūrėjo sodybą, periodiškai atvažiuoja. Suinteresuoti asmenys, L. Š. ir N. T. prašė nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, taip pat nurodė, kad sutinka su pareiškimu, pretenzijų neturi. Teismo posėdžio metu mirusiojo brolis suinteresuotas asmuo K. T. sutiko su pareiškimu, nurodė, kad viskuo rūpinosi sesuo, pretenzijų neturi.
Įvertinus šiuos duomenis pripažintina, kad pareiškime išdėstytos aplinkybės, duoti paaiškinimai, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po pareiškėjos brolio mirties jo sesuo perėmė ir pradėjo valdyti velionio turtą, t. y. faktiškai priėmė A. T. palikimą. Duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į mirusiojo turtą, nėra.
Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė (CPK 178 straipsnis), kad išreiškė valią priimti turtą atsiradusį po savo brolio mirties, pradėdama šį turtą faktiškai valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas (CK 5.51 straipsnis, CPK 444 straipsnio 8 punktas).
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinio teises į paveldimą turtą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 268 str., 270 str., 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po brolio A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties – (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.