Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2020-03-24 · Civilinė byla Nr. 2YT-346-329/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-24
Bylos Nr.
2YT-346-329/2020
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-03608-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Šeškuvienė
Pareiškėjas
J. K.
Suinteresuotas asmuo
M. K., J. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, sodininkų bendrijai „Sūduonia“, Kalvarijos savivaldybei, sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“
Civilinė byla Nr. 2YT-346-329/2020Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03608-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.5.; 3.1.7.4.; 3.1.7.8.; 3.2.3.1.; 3.2.3.8.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1.; 3.4.5.1.; 3.4.5.2.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 24 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Virginija Šeškuvienė,sekretoriaujant Eglei Valinčienei,nedalyvaujant pareiškėjui J. K. ir jo atstovui advokatui R. B.,

suinteresuotiems asmenims M. K., J. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, sodininkų bendrijai „Sūduonia“ ir Kalvarijos savivaldybei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys M. K., J. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ ir Kalvarijos savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bei šiuo metu mirusi jo sutuoktinė J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) d. mokėjimo pranešimu sumokėję (duomenys neskelbtini) rub., įsigijo daiktines teises į (duomenys neskelbtini)ha ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, kuris jiems buvo leistas įsigyti Marijampolės rajono valdybos (duomenys neskelbtini)d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini)“Dėl leidimo įsigyti ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, patvirtinimo“ (b. l. 33–35).

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad pareiškėjui gyvenant santuokoje su J. K. (duomenys neskelbtini) d. Marijampolės rajono valdybos potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo įsigyti ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, patvirtinimo“ buvo suteikta teisė įsigyti (duomenys neskelbtini) ha ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, sklypo kaina (duomenys neskelbtini) rub. (duomenys neskelbtini) d. mokėjimo pranešimu pareiškėjo sutuoktinė sumokėjo (duomenys neskelbtini) rub., ir tiek pareiškėjas, tiek jo sutuoktinė galvojo, jog sklypas, kurį jie įsigijo gyvendami santuokoje, jau yra jų nuosavybė, todėl į jokias valstybines institucijas daugiau nesikreipė, pirkimo–pardavimo sutartis pas notarą sudaryta nebuvo, sklypas Valstybės įmonėje Registrų centre įregistruotas nebuvo, nors pačiu sklypu sutuoktiniai naudojosi, jį dirbo, augino daržoves, prižiūrėjo jį, mokėjo už jį mokesčius. (duomenys neskelbtini) d. mirus pareiškėjo sutuoktinei, pareiškėjas toliau naudojosi sklypu su vaikais, prižiūrėjo sklypą, mokėjo mokesčius. Nurodė, kad po sutuoktinės mirties į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo jis nesikreipė, nes galvojo, jog turtas savaime pereis jo nuosavybėn be jokių atskirų procedūrų. Šiuo metu pareiškėjas nori parduoti žemės sklypą, tačiau notaras nurodė, jog sklypas nėra įregistruotas Valstybės įmonėje Registrų centras, taip pat nėra atliktos ir paveldėjimo procedūros po pareiškėjo sutuoktinės mirties. Pareiškėjas šiuo metu yra kreipęsis į įmonę, kuri jo prašymu nekilnojamam turtui – sklypui sudarė kadastrinių matavimų bylą. Todėl prašo tenkinti prašymą, kad pareiškėjas galėtų įregistruoti daiktines teises į žemės sklypą ir paskui gauti paveldėjimo teisės liudijimą po sutuoktinės mirties į jos palikimą šiame žemės sklype.

Pareiškėjas ir jo atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b. l. 69).

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, M. K. ir J. B. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai (b. l. 41, 51, 61).

Suinteresuotas asmuo Kalvarijos savivaldybė pateiktame atsiliepime nurodė, kad prašo pareiškėjo J. K. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant jos atstovui (b. l. 45).

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui įrodžius palikimo priėmimo juridinį faktą, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus dėl pareiškimo tenkinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo įstatymų nustatyta tvarka. Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius (duomenys neskelbtini) d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo pareiškėją apie būtinus pateikti dokumentus valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti. Mano, kad pareiškėjo prašymas neatitinka teisės normų, kadangi nėra ginčijamas faktas, kad J. K. buvo suteiktas (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir už žemės sklypą sumokėta (duomenys neskelbtini) rub., tačiau pats pareiškėjas pripažįsta, kad nebuvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo–padavimo sutartis, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą, nes nebūtų dokumento, kuriuo perleidžiamos daiktinės teisės. Nurodo, kad pareiškėjui norimų teisinių pasekmių prašomas nustatyti juridinis faktas nesukels, kadangi pareiškėjas pripažįsta, kad nebuvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo–padavimo ir priimtas J. K. palikimas. Tik paveldėjus J. K. teises ir sumokėtus (duomenys neskelbtini) rub., pareiškėjas galės sudaryti valstybinės žemės pirkimo–padavimo sutartį, kuri bus įregistruota Valstybės įmonėje Registrų centas. Prašo civilinę bylą nagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos atstovui nedalyvaujant. (b. l. 47–48).

Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuoti tinkamai (b. l. 63–68). Byla išnagrinėta pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini) d. (b. l. 5).

Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) d. Marijampolės rajono valdybos potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo įsigyti ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą privatinės nuosavybės teise patvirtinimo“ kopijos matyti, kad J. K. buvo suteikta teisė įsigyti (duomenys neskelbtini) ha ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, sklypo kaina (duomenys neskelbtini) rub., buvo surašytas žemės sklypo įkainojimo aktas (b. l. 9, 11).

(duomenys neskelbtini) d. mokėjimo pranešimas patvirtina, kad už (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypą J. K. sumokėjo (duomenys neskelbtini) rub. į Marijampolės rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos sąskaitą (b. l. 10).

Pareiškėjo sutuoktinė J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) d. (b. l. 4).

Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta bei teisinė registracija neatlikta, kadangi dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo J. K. ar jos teisių paveldėtojai nesikreipė į Nacionalinė žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrių.

Pareiškėjas nurodo, kad nors nebuvo sudaryta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau po pinigų sumokėjimo jis su sutuoktine naudojosi žemės sklypu, jį dirbo, augino daržoves, prižiūrėjo jį, mokėjo už jį mokesčius. Po sutuoktinės mirties pareiškėjas taip pat iki šiol naudojasi sklypu su vaikais, prižiūri sklypą, moka mokesčius. Šiuo metu pareiškėjas nori parduoti žemės sklypą, tačiau notaras nurodė, jog sklypas nėra įregistruotas Valstybės įmonėje Registrų centras. Byloje nėra duomenų, paneigiančių šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes, todėl teismas neturi pagrindo jomis abejoti.

Byloje esanti Kalvarijos savivaldybės sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkės A. M. (duomenys neskelbtini) d. pažyma patvirtina, kad J. K. yra bendrijos narys, naudojasi kolektyvinio sodo sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jam ir jo sutuoktinei J. K. buvo paskirtas Marijampolės rajono valdybos potvarkiu, moka mokesčius, įsiskolinimų neturi (b. l. 16).

Marijampolės rajono valdybos (duomenys neskelbtini) d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo dieną valstybei nuosavybės teise priklausančių ir fizinių asmenų naudojamų žemės sklypų pardavimo tvarką reglamentavo Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ patvirtintos Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.136 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš administracinių aktų, turinčių civilines teisines pasekmes. 1964 m. Civilinio kodekso 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte taip pat buvo atitinkamai nustatyta, kad civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš administracinių aktų.

Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus.

Kadangi nagrinėjamu atveju Marijampolės rajono valdybos (duomenys neskelbtini) d. potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo įsigyti ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, patvirtinimo“ bei jo pagrindu mokėjimas už sklypą buvo atliktas iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, bet yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, todėl pareiškėjo reikalavimui taikytinos CK 1.93 straipsnio 4 dalies normos, nes yra visos būtinos sąlygos: pareiškėjo ir Marijampolės rajono valdybos bendra valia sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, šios sutarties įvykdymas kiek tai liečia apmokėjimą (priimtas potvarkis ir pinigų sumokėjimas už žemės sklypą pagal nustatytą jo vertę) bei neįvykęs sandorio įforminimas dėl pareiškėjo bei jo sutuoktinės nežinojimo, o taip pat ir dėl valstybės institucijų neinformavimo apie sandorio teisinį įforminimą notarine tvarka.

Todėl teismas sprendžia, kad fakto, jog pareiškėjas J. K. ir šiuo metu mirusi jo sutuoktinė J. K. (duomenys neskelbtini) d. mokėjimo pranešimu sumokėję (duomenys neskelbtini) rub., įsigijo daiktines teises į (duomenys neskelbtini) ha ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, kuris jiems buvo leistas įsigyti Marijampolės rajono valdybos (duomenys neskelbtini) d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo įsigyti ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, patvirtinimo“, pareiškėjui turės juridinę reikšmę, nes teismo sprendimo pagrindu leis įregistruoti daiktines teises į žemės sklypą. Todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, pareiškėjo prašomas faktas nustatytinas (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis).

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui norimų teisinių pasekmių prašomas nustatyti juridinis faktas nesukels, kadangi pareiškėjas pripažįsta, jog nebuvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo–padavimo sutartis ir priimtas J. K. palikimas. Mano, kad tik paveldėjus J. K. teises ir sumokėtus (duomenys neskelbtini) rub., pareiškėjas galės sudaryti valstybinės žemės pirkimo–padavimo sutartį, kuri ir bus įregistruota Valstybės įmonėje Registrų centas, ir nurodė, jog (duomenys neskelbtini) d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo pareiškėją apie būtinus pateikti dokumentus sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, remdamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams; sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka; valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų 2004 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1443 ,,Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“, kurios reglamentuoja valstybinės žemės sklypų mėgėjų sodo teritorijoje pardavimo ir nuomos tvarką bei sąlygas, ir kurių 3.1.1 p. numatyta, kad sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę pirkti mėgėjų sodo teritorijoje esančius tuos valstybinės žemės sklypus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka suteikti, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus. Tačiau teismas atmeta kaip nepagrįstus šiuos suinteresuoto asmens motyvus, kadangi pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, kuriuos nurodė suinteresuotas asmuo, pareiškėjas neturi pareigos antrą kartą įsigyti tą patį žemės sklypą, nes už jį valstybei jau yra sumokėti pinigai. Iš esmės sandoris tarp šalių jau yra įvykęs : valstybė, t. y. tuometinė Marijampolės rajono valdyba, leido pareiškėjo sutuoktinei santuokos metu įsigyti ir perdavė žemės sklypą, o pareiškėjo sutuoktinė sumokėjo už gautą žemės sklypą visą sumą, kuri buvo nustatyta pardavėjo, ir tik dėl sandorio šalių abipusio neapdairumo ir nerūpestingumo nebuvo pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis.

Patenkinus pareiškimą, iš pareiškėjo valstybei priteistina 18,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir šiuo metu mirusi jo sutuoktinė J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) d. mokėjimo pranešimu sumokėję (duomenys neskelbtini) rub., įsigijo daiktines teises į (duomenys neskelbtini) ha ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, kuris jiems buvo leistas įsigyti Marijampolės rajono valdybos (duomenys neskelbtini) d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) “Dėl leidimo įsigyti ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, patvirtinimo“.

Juridinis faktas nustatytas daiktinėms teisėms įregistruoti.

Priteisti iš pareiškėjo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 18,15 Eur (aštuoniolika eurų 15 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Virginija Šeškuvienė