- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-18
- Bylos Nr.
- N-575-4591-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 50.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. nutarties I. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnė 2008 m. spalio 22 d. surašė I. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji būdama (duomenys neskelbtini) pirmininke, nevykdė statinio (duomenys neskelbtini) techninės priežiūros, t. y. nevykdė organizacinių ir techninių priemonių statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti statinio esminiai reikalavimai. Nevykdė 2006 m. rugpjūčio 31 d. ir 2007 m. balandžio 2 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus 2008 m. birželio 16 d. rašto reikalavimų, neužtikrino paruošimo šildymo sezonui – neparuošė patalpos šilumos punktui įrengti, neprižiūrėjo pastatų, dėl ko jie tapo blogesnės būklės, pavojingi aplinkai, neatitinkantys statiniams keliamų reikalavimų. Šiais savo veiksmais I. S. padarė pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 189³ straipsnio 1 dalyje.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Energetikos ir statinių skyrius (toliau – ir Institucija) 2008 m. spalio 27 d. nutarimu pripažino, jog I. S. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 40 straipsnio reikalavimus ir Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – STR 1.12.05:2002), t. y. padarė pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta ATPK 189³ straipsnio 1 dalyje, ir už šio pažeidimo padarymą skyrė 1000 Lt baudą.
Šalies argumentai
I. S., nesutikdama su Institucijos priimtu nutarimu, Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti 2008 m. spalio 27 d. nutarimą. Apeliantė nurodo, jog remiantis statybos techninio reglamento STR 1.02:2004 „Statinio projektuotojo, statybos rangovo, projektuotojo, statybos rangovo, projektavimo ar statybos valdytojo, projekto ar statinio ekspertizės rangovo teisės įgijimo tvarkos aprašas. Fizinių asmenų, juridinių asmenų, kitų užsienio organizacijų pateiktų dokumentų, išduotų užsienio valstybėje ir patvirtinančių teisę kilmės šalyje užsiimti statybos techninės veiklos pagrindinėmis sritimis, pripažinimo Lietuvos Respublikoje taisyklės“ (toliau – STR1.02:2004) II skyriaus 5.6 punktu - institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, vedėjo pavaduotoja ir pats vedėjas priimdamas skundžiamą nutarimą, neturėdami atestato, jog gali būti ypatingo statinio ekspertizės atstovais, negali atlikti ekspertizės, todėl visi administracinio teisės pažeidimo protokole konstatuoti vizualiniai nustatymai dėl pastato pagrindinių konstrukcijų deformacijų bei dėl pastato būklės blogėjimo paremti protokolą surašiusio asmens spėlionėmis. Remiantis Statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ (toliau – STR1.06.03:2002) VIII skyriaus 29 punktu, kuris numato, jog statinio projekto ekspertizė atliekama pagal užduotį, kurią ekspertizės užsakovui pateikia viešojo administravimo subjektas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą, tačiau tokia užduotis jai nebuvo pateikta. Nurodo, kad jos nebuvo prašoma pateikti dokumentų, ar buvo įvykdyti Institucijos pateikti reikalavimai, o 2008 m. birželio 16 d. rašte minimas gyvenamasis namas, esantis Vivulskio g. 1, nepriklauso bendrijai. Apeliantė teigia, jog teiginiai dėl namo neparuošimo šildymo sezonui yra neteisingi, kadangi visi pastatai yra šildomi. Pažymi, jog nuo 2004 metų pastatų būklė buvo pagerinta.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 2 d. nutartimi I. S. skundą tenkino iš dalies - 2008 m. spalio 27 d. nutarimą panaikino, bylą grąžino Institucijai nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas nutarime pažymėjo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuotas aiškiai, t. y. kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas pažeidimas, kadangi priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Nurodo, jog pareiškėjai, 2008 m. spalio 22 d. surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, nurodyta, kad ji padarė pažeidimą, numatytą ATPK 189³ straipsnio 1 dalyje, tačiau šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl šios normos pažeidimas turi pasireikšti kituose teisės aktuose įtvirtintų teisės normų pažeidimu. Šie teisės aktai ir atitinkamos jų normos turi būti aiškiai nurodytos administracinio teisės pažeidimo protokole, nes tik taip asmuo gali sužinoti, kuo konkrečiai jis yra kaltinamas.
Teismas taip pat pažymėjo, jog Institucijos nutarime nurodyti teisės aktai, kuriuos pažeidė I. S., nėra detalizuoti, nenurodyti konkretūs pažeidimai, kadangi Statybos įstatymo 40 straipsnis netaikomas butų ir kitų gyvenamųjų patalpų savininkams, o nurodžius, jog buvo pažeisti STR1.12.05:2002 reikalavimai, nebuvo konkretizuota, kokių minėto statybos techninio reglamento reikalavimų nagrinėtinu atveju nesilaikyta.
III.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir savivaldybės administracija) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį ir palikti galioti 2008 m. spalio 27 d. nutarimą. Nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas – ypatingą reikšmę turintis procesinis dokumentas, kuriame yra formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat jame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės bei žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą, taip pat apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Pažymi, jog 2008 m. spalio 22 d. administracinio teisės pažeidimo protokole buvo tiksliai konstatuoti statinio priežiūros pažeidimai, teismas nenustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojai, surašę administracinio teisės pažeidimo protokolą, nebūtų išsiaiškinę būtinųjų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų. Mano, jog teismo nurodyti argumentai dėl netinkamo protokolo surašymo nelaikytini esminiais ir ribojančiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą.
Savivaldybės administracijos atstovas pažymi, jog apie gręsiančią administracinę atsakomybę I. S. buvo informuota, o tai patvirtina byloje pateikti 2006 m. rugpjūčio 31 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. A32-591-(5.7 EUD-1); 2007 m. balandžio 2 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. A32-187(5.7-EUD-1); Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus 2008 m. birželio 16 d. raštas Nr. A51-14030(27.1-ŪK1.).
Apeliantas pažymi, jog I. S. yra viena iš pastato bendrasavininkių ir (duomenys neskelbtini) pirmininkė, todėl darytina pagrįsta išvada, kad ji privalo rūpintis pastato būkle, o to nedarydama atliko veiką, numatytą ATPK 189³ straipsnio 1 dalyje.
Atsižvelgiant į nurodytų patikrinimo aktų turinį laikytina, kad patikrinimo aktuose ir administracinių teisės pažeidimų protokole nustatyti Statybos įstatymo 40 straipsnio 3, 4 ir 5 punktų pažeidimai. Taip pat atkreipia dėmesį, jog I. S., padarydama minėtus pažeidimus, nesilaikė STR 1.12.05:2002 13 punkto reikalavimų, keliamų gyvenamųjų namų naudojimui ir priežiūrai. Pažymi, jog teismo posėdyje pareiškėja buvo pateikusi galiojantį architektės atestatą, todėl laikytina, jog detalus padarytų pažeidimų kvalifikavimas nebuvo būtinas ir pareiškėja žinojo, kokias teisės normas pažeidė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Teismas yra konstatavęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas atlieka keletą funkcijų. Viena svarbiausių yra tai, kad jame formuluojamas kaltinimas asmeniui pažeidus ATPK. Formuluojamas kaltinimas privalo būti aiškus traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui, atitikti faktines bylos aplinkybes bei sudaryti asmeniui galimybes gintis nuo jam reiškiamų kaltinimų (žr. nutartį byloje N3-1455-07).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad nustačius, jog protokolas yra surašytas netinkamai - nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, teismas turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 258).
ATPK 189³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statinių techninės priežiūros taisyklėse numatytų priemonių netaikymas, kai yra pavojinga statinio deformacija ir griūties grėsmė, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų. Akivaizdu, kad ši teisės norma yra blanketinė. Institucija privalėjo identifikuoti, kokias konkrečias teisės normas pažeidė asmuo ir atitinkamai jį kaltinti konkrečių ATPK normų pažeidimu surašytais procesiniais dokumentais.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje esančius dokumentus – nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei nutarime konkrečios teisės normos nėra įvardintos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.