Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2371-294/2017 pagal ieškovės MB „B. P.“ ieškinį atsakovui A. S. dėl iškeldinimo iš buto ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą sumokėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 14 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2371-294/2017, kuriuo iš dalies tenkino MB „Baltic promo“ ieškinį: iškeldino atsakovą A. S. su visu jam priklausančiu turtu iš buto (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; priteisė iš atsakovo A. S. ieškovės MB „Baltic promo“ naudai 1100 Eur nuostolių atlyginimą bei 394,63 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas A. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas prašė iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, o 20 eurų žyminį mokestį, sumokėtą 2017-01-18 už priešieškinį, kurį teismas 2017 m. sausio 25 d. nutartimi atsisakė priimti, prašė užskaityti už paduotą apeliacinį skundą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo A. S. apeliacinį skundą nurodydamas, kad skundas yra pateiktas su trūkumais. Teismas sprendė, kad prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio turi būti motyvuotas, o atsakovo deklaratyvus ir jokiais įrodymais nepagrįstas pareiškimas dėl jo sunkios finansinės padėties nesudaro pagrindo atleisti atsakovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas skundžiama nutartimi nustatė atsakovui terminą iki 2017 m. gegužės 26 d. nutartyje nurodytam apeliacinio skundo trūkumui pašalinti: sumokėti 160 Eur žyminio mokesčio.

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas A. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį ir perduoti apeliacinio skundo priėmimo klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovo gaunamos pajamos neužtikrina net minimalių poreikių, todėl negalėjimas sumokėti žyminį mokestį negali būti kliūtimi ginti pažeistas teises.Atsakovui pateikus sunkią jo finansinę padėtį įrodančius dokumentus, teismas turėtų atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliantas A. S. kartu su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus – VĮ „Regitra“ pažymą apie transporto priemones, VSDFV pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas su atskiruoju skundu pateikė pažymas iš viešųjų registrų, kurių duomenimis teismas gali naudotis (CPK 179 str. 3 d.), todėl pagrindo atsisakyti priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus šiuo atveju nėra (CPK 314 str.).

Dėl nutarties esmės

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas. Žyminis mokestis – tai įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis). Žyminio mokesčio institutu įstatymų leidėjas siekia keleto viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pateikti, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan., be to, užtikrinti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinę, procesinę ar kitokią padėtį, vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Taigi žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas būtų paskutinė priemonė (lot. ultima ratio). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, žyminio mokesčio ar jo dalies sumokėjimo atidėjimo ar atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.CPK 83 str. 3 d. teismui suteikta teisė, atsižvelgus į asmens turtinę padėtį, iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o pagal CPK 84 str. teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Šių nuostatų tikslas - užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susidariusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo dydžio žyminį mokestį.Prašymas atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, o prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Įstatymo leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama vertinant asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas taiko atleidimą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, jei nustato, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam. Be to, svarbu įvertinti sumokėtos bei mokėtinos žyminio mokesčio dalies, nuo kurios prašoma atleisti, proporcingumą.Apeliantas A. S. nurodo, kad jo finansinė padėtis yra sunki, gaunamų pajamų dydis riboja galimybę sumokėti visą už apeliacinį skundą mokėtiną žyminį mokestį ir nurodytoms aplinkybėms patvirtinti atsakovas teismui pateikė VĮ „Regitra“ pažymą, kad jo vardu registruotų transporto priemonių nėra, ir VSDFV Vilniaus skyriaus pažymas, kad su darbo santykiais susijusių pajamų ir valstybinio socialinio draudimo išmokų negauna. Atsakovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie jam priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį registruotiną turtą, banko sąskaitų likučius, t. y. neatskleidė visų duomenų apie savo turtinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas nesinaudoja valstybės garantuojama teisine pagalba, o su advokatu A. Š. yra sudaręs susitarimą dėl teisinės pagalbos, kuriame numatytas honoraras už teikiamą teisinę pagalbą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo pagrindo atleisti ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo nebuvimą.CPK 306 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prie apeliacinio skundo turi būti pateikti duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis. CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už apeliacinio skundo padavimą mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas paduodant ieškinį, o turtiniuose ginčuose šis mokestis skaičiuojamas nuo ginčijamos sumos. Be to, CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai – ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Nagrinėjamu atveju už neturtinį reikalavimą dėl iškeldinimo taikomas CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir mokėtinas žyminis mokestis yra 41 Eur (redakcija, galiojusi iki 2017-07-01), už reikalavimą dėl 1100 Eur nuostolių priteisimo mokėtinas žyminis mokestis yra 33 Eur, todėl už apeliacinį skundą mokėtinas 74 Eur žyminis mokestis. Atsakovas atskirajame skunde nurodė, kad teikdamas nagrinėjamoje byloje priešieškinį sumokėjo 20 Eur dydžio žyminį mokestį, kurio, teismui atsisakius priimti priešieškinį, nesusigrąžino. Bylos duomenimis nustatyta, kad pateikdamas 2017-01-18 priešieškinį atsakovas A. S. sumokėjo 20 Eur žyminį mokestį (mokėjimo data 2017-01-19, mokėtojas Advokato A. Š. kontora, mokėjimo paskirtis nenurodyta, b. l. 51).Teismų informacinės sistemos LITEKO 2017-11-31 duomenimis minėtas mokėjimo nurodymas nepriskirtas jokiai bylai, jo kopiją atsakovas pateikė kartu su apeliaciniu skundu. Apeliantas prašo užskaityti minėtu mokėjimo nurodymu sumokėtus 20 Eur kaip žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą, ir pateikė prašymą nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo jį atleisti. Netenkinus prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, apeliantas turi sumokėti likusią 54 Eur žyminio mokesčio dalį.Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi įpareigodamas apeliantą primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį už apeliacinio skundo padavimą, tinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias reikalavimus apeliaciniam skundui ir taikė jo trūkumų ištaisymo institutą, tačiau neteisingai nurodė už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dydį, todėl skundžiama nutartis keistina, nurodant, kad apeliantas įpareigotinas sumokėti 54 Eur žyminį mokestį. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi nustatytas terminas pašalinti nustatytus apeliacinio skundo trūkumus (sumokėti trūkstamą dalį žyminio mokesčio) yra pasibaigęs, todėl nustatytinas naujas terminas iki 2017 m. lapkričio 10 d. minėtam trūkumui pašalinti.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį pakeisti.

Nustatyti atsakovui A. S. terminą iki 2017 m. lapkričio 10 d. sumokėti 54 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui įrodymus apie šios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą.