Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Loreta BajorinienėBaudž. byla Nr. 1A-877-174/2013Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00709-2011-5Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.; 1.2.14.5.2.; 2.1.7.4.; 1.1.8.1.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuTARTis

2013 m. lapkričio 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Ž. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį ir nuteista:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Ūkio banko lizingas“) – laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant atlyginti dalį – 1 500 Lt – nusikaltimu padarytos turtinės žalos UAB „Ūkio banko lizingas“;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės BIGBANK AS filialui) – laisvės apribojimu septyniems mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „SMS credit.lt“) – laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, įpareigojant atlyginti dalį – 800 Lt – nusikaltimu padarytos turtinės žalos UAB „4finance“;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Snoro lizingas“) – laisvės apribojimu devyniems mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Ferratum“) – laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių, įpareigojant atlyginti dalį – 350 Lt – nusikaltimu padarytos turtinės žalos UAB „Ferratum“;

pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Bobutės paskola“) – laisvės apribojimu trims mėnesiams, įpareigojant atlyginti dalį – 350 Lt – nusikaltimu padarytos turtinės žalos UAB „Bobutės paskola“.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir paskira galutinė bausmė laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant per vienerius metus ir šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti dalį nusikaltimais padarytos turtinės žalos: UAB „Ūkio banko lizingas“ – 1 500 Lt; UAB „4finance“ – 800 Lt; UAB „Ferratum“ – 350 Lt; UAB „Bobutės paskola“ – 350 Lt.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiu priteista iš Ž. S. UAB „Ūkio banko lizingas“ – 3 046,16 Lt, UAB „Ferratum“ – 690 Lt, UAB „4finance“ – 1 627 Lt, UAB „Bobutės paskola“ – 762,50 Lt nusikaltimais padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiu nutrauktas išieškojimas iš V. S. antstolio Romualdo Aleksandro Genučio vykdomojoje byloje Nr. 0039/11/00592/1 dėl skolos išieškojimo UAB „Ūkio banko lizingas“ pagal 2011-06-17 Kauno 6-ojo notarų biuro notarės J. R. išduotą vykdomąjį įrašą, antstolės Astos Pliuškevičienės vykdomojoje byloje dėl skolos išieškojimo UAB „Bobutės paskola“ pagal 2011-02-01 Tauragės rajono apylinkės teismo įsakymą, antstolės Astos Pliuškevičienės vykdomojoje byloje dėl skolos išieškojimo UAB „4finance“ (UAB „SMScredit.lt“) pagal 2012-04-02 Vilniaus 22-ojo notarų biuro notarės J. S. išduotą vykdomąjį įrašą, įpareigojant antstolius grąžinti V. S. dėl šių išieškojimų depozitinėse sąskaitose saugomus išieškotus pinigus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. S. nuteista už tai, kad ji 2010 m. sausio 20 d. Tauragės centriniame pašte, esančiame Tauragėje, S. Dariaus ir S. Girėno g. 16, pasinaudodama V. S. psichine negalia, piktnaudžiaudama jo pasitikėjimu, apgaule įkalbėjo V. S. savo vardu sudaryti su UAB „Ūkio banko lizingas“ vartojimo kredito sutartį, pagal kurią V. S. buvo suteiktas 2 000 litų kreditas 3 metų terminui, ir perduoti jai 2 000 litų sumą. Ž. S., pažadėjusi grąžinti bankui V. S. vardu paimtą kreditą ir sumokėti palūkanas, kredito įmokų nemokėjo, paskolos negrąžino, taip apgaulės būdu savo naudai užvaldė svetimą turtą ir išvengė turtinės prievolės UAB „Ūkio banko lizingas“ už 2 000 litų.

Be to, Ž. S. 2010 m. balandžio 21 d. prekybos centre „Maxima“, esančiame Marijampolės m., Bažnyčios g. 38, pasinaudodama V. S. psichine negalia, piktnaudžiaudama jo pasitikėjimu, apgaule įkalbėjo V. S. savo vardu sudaryti su BIGBANK AS filialu vartojimo kredito sutartį, pagal kurią V. S. buvo suteiktas 3 000 litų kreditas 50 mėnesių terminui, ir perduoti jai 3 000 litų sumą. Ž. S., pažadėjusi grąžinti bankui V. S. vardu paimtą kreditą ir sumokėti palūkanas, kredito įmokų nemokėjo, paskolos negrąžino, taip apgaulės būdu savo naudai užvaldė svetimą turtą ir išvengė turtinės prievolės BIGBANK AS filialui už 3 000 litų.

Be to, Ž. S. 2010 m. gegužės 16 d. V. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodama V. S. psichine negalia, piktnaudžiaudama jo pasitikėjimu, apgaule įkalbėjo V. S. leisti jo vardu sudaryti su UAB „SMScredit.lt“ internetinės paskolos sutartį pagal kurią V. S. buvo suteiktas 500 litų kreditas 30 dienų terminui. Ž. S., pažadėjusi grąžinti bendrovei V. S. vardu paimtą kreditą ir sumokėti palūkanas, kredito įmokų nemokėjo, paskolos negrąžino, taip apgaulės būdu savo naudai užvaldė svetimą turtą ir išvengė turtinės prievolės UAB „SMScredit.lt“ už 500 litų.

Be to, Ž. S. 2010 m. birželio 2 d. V. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodama V. S. psichine negalia, piktnaudžiaudama jo pasitikėjimu, apgaule įkalbėjo V. S. leisti jo vardu sudaryti su UAB „SNORO lizingas“ paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartį, pagal kurią V. S. buvo suteiktas 2 400 litų kreditas 36 mėnesių terminui. Ž. S., pažadėjusi grąžinti bankui V. S. vardu paimtą kreditą ir sumokėti palūkanas, kredito įmokų nemokėjo, paskolos negrąžino, taip apgaulės būdu savo naudai užvaldė svetimą turtą ir išvengė turtinės prievolės UAB „SNORO lizingas“ už 2 400 litų.

Be to, Ž. S. 2010 m. rugsėjo 24 d. V. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodama V. S. psichine negalia, piktnaudžiaudama jo pasitikėjimu, apgaule įkalbėjo V. S. leisti jo vardu sudaryti su UAB „Ferratum“ internetinės paskolos sutartį, pagal kurią V. S. buvo suteiktas 400 litų kreditas 30 dienų terminui. Ž. S., pažadėjusi grąžinti bendrovei V. S. vardu paimtą kreditą ir sumokėti palūkanas, kredito įmokų nemokėjo, paskolos negrąžino, taip apgaulės būdu savo naudai užvaldė svetimą turtą ir išvengė turtinės prievolės UAB „Ferratum“ už 400 litų.

Be to, Ž. S. 2010 m. spalio 19 d. V. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodama V. S. psichine negalia, piktnaudžiaudama jo pasitikėjimu, apgaule įkalbėjo V. S. leisti jo vardu sudaryti su UAB „Bobutės paskola“ internetinės paskolos sutartį, pagal kurią V. S. buvo suteiktas 250 litų kreditas 30 dienų terminui. Ž. S., pažadėjusi grąžinti bendrovei V. S. vardu paimtą kreditą ir sumokėti palūkanas, kredito įmokų nemokėjo, paskolos negrąžino, taip apgaulės būdu savo naudai užvaldė svetimą turtą ir išvengė turtinės prievolės UAB „Bobutės paskola“ už 250 litų.

Atsikirtimais į apeliacinį skundą nukentėjusysis V. S. ir civilinis ieškovas UAB Ūkio banko lizingas prašo palikti nepakeistą Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nuosprendį ir nuteistosios Ž. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistosios Ž. S. gynėjas advokatas J. K. prašo nuteistosios Ž. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusysis bei jo atstovė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajai Ž. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, pagrįstai Ž. S. pripažino kalta padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Vien tai, kad nuteistoji nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodama byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindama, nėra pagrindas tenkinti jos apeliacinį skundą. Apeliantė deklaratyviai teigia, kad jos kaltės dėl sukčiavimo nepatvirtina byloje surinkti įrodymai, nes išvadą apie tai patikimai patvirtina byloje surinktų įrodymų visetas, kurį sudaro nukentėjusiojo V. S., liudytojų V. S., J. V., J. E., G. G. parodymai, kreditų sutartys, sąskaitų išrašai, kreditorių pažymos bei kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, patvirtinantys neteisėtus Ž. S. veiksmus. Apeliacinio skundo argumentai teismo išvadų dėl apeliantės kaltės nepaneigia.

Nuteistosios prašymas panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nuosprendį, kuriuo ji pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (5 epizodai) ir 182 straipsnio 3 dalį, ir ją išteisinti, nes, Ž. S. teigimu, ji neįgalaus nukentėjusiojo V. S. neapgavo, t. y. neįkalbėjo V. S. savo vardu sudaryti kredito sutartis su kreditus teikiančiomis bendrovėmis ir pinigų iš jo negavo, neprašė V. S. leisti jo vardu sudaryti paskolų sutartis su jas teikiančiomis bendrovėmis, jo kompiuteriu niekada nesinaudojo, nes nemoka juo naudotis, ir pati V. S. vardu kredito sutarčių nesudarė, V. S. išduotų kreditų nepasisavino, pinigų iš jo kortelės neėmė, atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė, kad Ž. S. kaltė dėl sukčiavimo yra įrodyta.

Sukčiavimo atvejais teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį turi nustatyti du šios nusikalstamos veikos būtinus elementus: apgaulę ir svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimą arba turtinės prievolės išvengimą ar jos panaikinimą.

Apeliantė neigia savo kaltę dėl sukčiavimo, tačiau, priešingai nuteistosios tvirtinimui, byloje surinkti duomenys kaip tik patvirtina, jog Ž. S. už sukčiavimą yra nuteista pagrįstai.

Byloje yra nustatytas akivaizdus faktas, jog nukentėjusysis V. S. yra neįgalus. Apeliantė teigia, jog nukentėjusysis V. S. nėra neveiksnus, tvirtina, kad visus kreditus jis pasiėmė sau, savo iniciatyva, jis pats internetu ir telefonu užsisakė greituosius kreditus, tačiau Ž. S. versiją, kad ji V. S. neapgavo, t. y. neįkalbėjo jo savo vardu sudaryti kredito sutartis bei leisti jo vardu sudaryti paskolų sutartis, jo vardu paskolų sutarčių nesudarė ir gautų kreditų nepasisavino, pirmosios instancijos teismas motyvuotai paneigė byloje surinktų įrodymų visuma.

Nagrinėjamoje byloje, remiantis neįgaliojo pažymėjimu, nustatyta, jog nukentėjusysis V. S. yra iš dalies darbingumas, jam neterminuotai nustatytas 35 procentų darbingumas (t. 1, b. l. 13), o iš Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro medicininio pažymėjimo nustatyta, kad V. S. yra psichiatrinėje įskaitoje, jam nustatyta diagnozė – lengvas protinis atsilikimas (t. 1, b. l. 14). Taigi V. S. protinė negalia yra nustatyta, jokių papildomų tyrimų (ekspertizių) šiam faktui patvirtinti šiuo atveju nereikia. Būtent Ž. S., žinodama apie gerai pažįstamo V. S. protinę negalią, ja pasinaudojo ir įkalbėjo neįgalų V. S. savo vardu sudaryti kredito sutartis su UAB „Ūkio banko lizingas“, BIGBANK AS filialu, leisti jo vardu sudaryti paskolų sutartis su UAB „SMScredit.lt“, UAB „Snoro lizingas”, UAB „Ferratum”, UAB „Bobutės paskola“ ir pasisavino jo vardu gautus kreditus. Nukentėjusysis, įkalbėtas Ž. S., pasirašė sutartis su UAB „Ūkio banko lizingas“, BIGBANK AS filialu, UAB “Snoro lizingas” bei leido Ž. S. jo vardu sudaryti sutartis su UAB „SMScredit.lt“, UAB “Ferratum”, UAB “Bobutės paskola”, nesuvokdamas šių sandorių pasekmių, t. y. jog jo vardu sudarytos sutartys jį įpareigoja periodiškai mokėti įmokas ir grąžinti kreditus bendrovėms. Jis tikėjosi, kad įmokas už paimtus kreditus mokės Ž. S., nes pastaroji jam garantavo, kad ji pati mokės kredito įmokas.

Ž. S. vaidmuo užvaldant svetimą turtą pasireiškė tuo, kad ji įkalbėjo neįgalų V. S. savo vardu sudaryti kredito sutartis ir leisti jai, Ž. S., jo vardu sudaryti paskolų sutartis internetu bei telefonu, ir šias sutartis jo vardu, V. S. leidus, sudarė bei pasisavino jo vardu išduotus kreditus. Taigi pagrįsta apylinkės teismo išvada, jog neįgaliu V. S. buvo pasinaudota tam, kad būtų galima užvaldyti jo vardu paimtus kreditus. Be V. S., kuris pažinojo Ž. S., pastaroji tokių apgaulingų veiksmų nebūtų galėjusi atlikti, nes, remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad Ž. S. ir jos sutuoktinis G. S. 2008–2010 metais buvo paėmę daug kreditų ir turėjo nemaža įsiskolinimų kredito bendrovėms. Be to, remiantis Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Tauragės rajono apylinkės teismas 2013-02-13 sprendimu, kuris įsiteisėjo 2013 m. birželio 17 d., civilinėje byloje patenkino J. V. ir V. S. priešieškinį Tauragės kredito unijai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais – pripažino, jog laidavimo sandoriai Nr. 10-00079 ir Nr. 10-00080 buvo sudaryti dėl atsakovų V. S. ir J. V. suklydimo dėl esminio sandorio dalyko, t. y. dėl sandorio turinio. Teismas padarė išvadą, kad įvertinus paskolos įmokų ir palūkanų dydį bei V. S. ir J. V. pajamas laidavimo sutarčių sudarymo dieną, suprasdami laidavimo sutarties esmę, atsakovai tikrai nebūtų sutikę laiduoti už Ž. S.. Įvertinęs duomenis apie V. S. ir J. V. sveikatos būklę bei kitus duomenis, teismas padarė išvadą, kad jiems negali būti taikomi normaliai atidaus ir protingo žmogaus kriterijai ir jie nesuprato laidavimo esmės, o toks suklydimas yra esminis. Šie duomenys, priešingai apeliantės tvirtinimui, patvirtina, kad V. S. pasirašė bei leido Ž. S. jo vardu sudaryti sutartis su kredito bendrovėmis, dėl protinės negalios nesuvokdamas šių sandorių pasekmių, o Ž. S., siekdama gauti kreditų, žinodama, kad dėl turimų įsiskolinimų kredito bendrovėms pati savo vardu negali sudaryti sutarčių ir gauti kreditų, iš anksto žinodama, kad išvengs turtinės prievolės atsiskaityti už paimtus kreditus, apgaule, pasinaudodama neįgaliu V. S., kurį gerai pažinojo ir žinojo apie jo protinę negalią, piktnaudžiaudama jo pasitikėjimu, įkalbėjo pastarąjį savo vardu sudaryti kredito sutartis bei leisti jai jo vardu sudaryti greitųjų kreditų sutartis, nutylėdama esmines piniginių lėšų savininkų UAB „Ūkio banko lizingas“, BIGBANK AS filialo, UAB „SMScredit.lt“, UAB „Snoro lizingas“, UAB „Ferratum“, UAB „Bobutės paskola“ apsisprendimui suteikti kreditus neįgaliam V. S. aplinkybes, nors aiškiai suprato, kad nukentėjusysis kreditų sutartis sudaro, jas pasirašo bei leidžia jo vardu sudaryti kreditų sutartis dėl protinės negalios nesuvokdamas šių sandorių pasekmių.

Byloje yra nustatytas ir antras sukčiavimo elementas – svetimo turto užvaldymas bei turtinės prievolės išvengimas. Aplinkybę, kad V. S. vardu gautus kreditus pasiėmė ne V. S., o Ž. S., patvirtina ne tik nukentėjusiojo V. S., bet ir kaip liudytojų apklaustų V. S., J. V., J. E., G. G. parodymai, remiantis jais nustatyta, kad Ž. S. įkalbėjo neįgalų V. S. savo vardu sudaryti kredito sutartis su UAB „Ūkio banko lizingas“, BIGBANK AS filialu, įkalbėjo V. S. leisti jo vardu sudaryti paskolų sutartis su UAB „SMScredit.lt“, UAB „Snoro lizingas“, UAB „Ferratum“, UAB „Bobutės paskola“ ir pasisavino šių bendrovių V. S. išduotus kreditus, nors žadėjo grąžinti kredito įstaigoms V. S. vardu paimtus kreditus ir sumokėti palūkanas, tačiau kredito įmokų nemokėjo, paskolų negrąžino, taip apgaulės būdu savo naudai užvaldė svetimą turtą ir išvengė turtinės prievolės.

Nors Ž. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad jai inkriminuotų nusikaltimų nepadarė ir negalėjo padaryti, nes ji pati yra neįgali, tačiau nuteistosios versiją, kad ji neprašė V. S. paimti kreditų ir pinigų iš jo negavo, niekada nesinaudojo jo kompiuteriu ir nemoka juo naudotis, kad visus kreditus V. S. pasiėmė sau, savo iniciatyva, kad jis pats internetu ir telefonu užsisakė greituosius kreditus, paneigia ne tik nukentėjusiojo V. S., bet ir liudytojų J. V., V. G., G. G., J. E., D. V. nuoseklūs parodymai. Liudytoja J. V. parodė, kad V. S. ėmė paskolas ne sau, o Ž. S., pastarosios įkalbėtas ir įtikintas, kad ji pati mokės kredito įmokas. Nurodė, kad V. S. leido Ž. S. savo vardu paimti kreditus internetu bei telefonu, pastarajai garantuojant, kad kreditus mokės ji pati. Teigė, kad V. S. nemoka savarankiškai naudotis internetu, elektronine bankininkyste, nemoka pasiimti pinigų iš savo sąskaitos. Greituosius kreditus internetu ir telefonu iš V. S. kompiuterio ir telefono užsakė Ž. S.. Jai buvo perduoti visi gauti kreditai, sutartys, tačiau paskolų nemokėjo. Kaip liudytoja apklausta D. V. teisme patvirtino, kad 2010-01-20 Tauragės centriniame pašte, atstovaudama Ūkio banko lizingui, su V. S. sudarė vartojimo kredito sutartį ir tą pačią dieną jam grynaisiais išmokėjo 2 000 Lt. Liudytoja V. G. parodė, jog matė, kaip 2010 m. Ž. S., būdama V. S. namuose, naudojosi jo kompiuteriu, ėmė paskolas, skambino telefonu kreditoriams. Ši liudytoja patvirtino, kad visus kreditus V. S. vardu užsakė būtent Ž. S., nes V. S. nemoka to padaryti. Liudytojas J. E. taip pat patvirtino matęs, kaip Ž. S. V. S. namuose naudojosi jo kompiuteriu, bei patvirtino, kad V. S. nesugeba naudotis elektronine bankininkyste, užsakyti kreditų. Liudytoja G. G. parodė, kad 2010 m. pas kaimyną V. S. labai dažnai lankėsi Ž. S. kartu su sutuoktiniu G. S.. Netikėti minėtų liudytojų parodymais, priešingai apeliantės tvirtinimui, nėra pagrindo, nes jų parodymai yra nuoseklūs, sutampa su nukentėjusiojo parodymais, todėl teismas pagrįstai jais rėmėsi. Be to, pati Ž. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino žinojusi, kaip ir kur yra išduodami kreditai, mokėjo naudotis internetine bankininkyste, užsisakyti greituosius kreditus internetu bei telefonu, tai patvirtino ir kaip liudytojas apklaustas jos sutuoktinis G. S.. Nuteistosios Ž. S. apeliacinio skundo argumentus, kad ji dėl neįgalumo be kito žmogaus pagalbos negali pasiimti pinigų iš bankomato, todėl ir V. S. išduotų kreditų nepasisavino, paneigia byloje nustatytos aplinkybės apie tai, kad daugumą pervestų į V. S. sąskaitą kreditų jai atidavė tiek pats nukentėjusysis V. S., tiek jo sugyventinė J. V.. Kita vertus, pati apeliantė nurodė, kad pinigus iš bankomato jai padeda pasiimti sutuoktinis, todėl Ž. S. be pagrindo neigia savo kaltę dėl V. S. vardu išduotų kreditų pasisavinimo. Šie apeliantės Ž. S. skundo argumentai vertintini kaip pastarosios gynybos versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad Ž. S. šioje byloje dėl kaltinimo sukčiavimu nuteista pagrįstai.

Nuteistoji Ž. S. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas jai paskyrė neteisingą bausmę, tačiau nenurodė nė vieno argumento, kodėl, jos nuomone, paskirta bausmė yra neteisinga. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad skirdamas bausmę Ž. S. šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti penki tyčiniai nusikaltimai, priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vienas baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis), apeliantės kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos savanaudiškais tikslais, siekiant gauti pinigų. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir nuteistosios asmenybę. Ž. S. anksčiau nebuvo teista ir bausta administracine tvarka, yra neįgali. Įvertinęs paminėtas nuteistąją Ž. S. apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant Ž. S. laisvės apribojimo bausmę, kuri savo dydžiu atitinkamai už atskiras nusikaltimas veikas, kolegijos vertinimu, nėra per griežta. Kolegija neturi jokio pagrindo nesutikti su apylinkės teismo paskirta bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas subendrintos taikant nuteistajai palankiausią bausmių bendrinimo daliniu sudėjimo būdą, todėl ir paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra per griežta. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas Ž. S. bausmę, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei tinkamai įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes ir savo sprendime bausmės skyrimo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Nuosprendyje pateikti išsamūs bausmės individualizavimo motyvai, todėl baudžiamojo proceso įstatymas šiuo požiūriu taip pat nepažeistas.

Įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nuteistosios Ž. S. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios Ž. S. apeliacinį skundą atmesti.