- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-03-26
- Bylos Nr.
- 2-630-797/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Kavaliauskienė
- Ieškovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos VTAS
- Trečiasis asmuo
- V. N.
- Atsakovas
- L. K.
sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos VTAS atstovei Eglei Lazdauskienei, trečiajam asmeniui V. N., nepilnamečiam vaikui G. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos VTAS ieškinį atsakovei L. K., trečiajam asmeniui V. N. dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, išlaikymo priteisimo, nuolatinės rūpybos, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinį palaiko ir prašo atskirti G. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuo jos motinos L. K., nustatyti nuolatinę rūpybą G. K., gim. (duomenys neskelbtini), jos nuolatine rūpintoja paskirti V. N., nustatyti G. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą pas rūpintoją V. N., priteisti iš atsakovės L. K. išlaikymą dukrai G. K., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 350 litų kas mėnesį iki jos pilnametystės ir paskirti V. N. G. K. priklausančio turto administratore iki G. K. pilnametystės. Ieškovo atstovė paaiškino, kad atsakovė L. K. turi dukterį G. K., gim. (duomenys neskelbtini). 2007-05-31 K. B., gyv. (duomenys neskelbtini), informavo ieškovą apie tai, kad į ją kreipėsi nepilnametė G. K., gim. (duomenys neskelbtini), prašydama pagalbos, ji teigė, kad G. K. atvyko pas ją vasariniais drabužiais, sušalusi, mamos sumušta. Moteris priglaudė mergaitę savo šeimoje bei informavo policijos pareigūnus apie susidariusią situaciją atsakovės šeimoje. Atsakovės atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl G. K. sumušimo, bet buvo nutrauktas.Tretysis asmuo V. N. Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikė prašymą dėl laikinosios rūpybos G. K. nustatymo jos šeimoje, nes G. K. sutiko gyventi V. N. šeimoje. Atstovė nurodo, jog V. N. pripažinta tinkama tapti G. K. laikinąja rūpintoja. 2007-08-20 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1064, G. K., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta laikinoji rūpyba V. N., gyv. (duomenys neskelbtini), šeimoje. Atsakovė dėl dukros sugrąžinimo po laikinosios rūpybos nustatymo į skyrių nesikreipė, o 2009-01-13 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-36, L. K. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2009-07-02 L. K. pateikė skyriui prašymą, jog nori susigrąžinti savo nepilnametę dukterį G. K. į šeimą, bet į posėdį neatvyko, o atvykusi G. K. paaiškino, kad su savo mama L. K. gyventi nenori, nes buvo netinkamai prižiūrima. Prašo atskirti mergaitę nuo motinos ir iš atsakovės L. K. priteisti išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 350 litų kas mėnesį iki jos pilnametystės bei valstybei bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo pagal įstatymą.
Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, prašymų negauta. Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, tik parengiamojo posėdžio metu nurodė, jog sutinka su ieškiniu, nes ji negalinti priversti dukters gyventi su motina, jeigu dukra nenorinti.
Tretysis asmuo V. N. su ieškiniu sutinka ir paaiškina, kad su atsakove buvo bendradarbės ir taip susipažino su atsakovės dukra G. K. Ji sutinka būti G. K. nuolatine rūpintoja, nes gerai su ja sutaria, o su atsakove G. K. mažai bendrauja, kai susiskambina neturi net apie ką kalbėti, su G. K. atsakovė bendrauja retai, mergaitės materialiai neremia, jos mokslais bei sveikata nesidomi, G. K. atsisako grįžti pas motiną L. K.. Pas ją G. K. apsigyveno jau seniai, kai susipyko su mama, paskambino jos dukrai, su kuria kartu ji gyvenanti. Dukra parsivežė G. K. į namus, nuo to laiko G. K. ir gyvena su jos šeima 4 kambarių bute. Nurodo, kad ji dirba, baigia statyti namą, į kurį visi persikels gyventi, ten gyvens ir G. K.
Nepilnametė atsakovės dukra G. K. prašo ieškinį tenkinti, ji nenorinti ir negalinti gyventi su motina, nes jaučiasi nesaugiai, motina gyvena su draugu, o gyvenant su motina, jos dažnai pykdavosi, būdavo išvaroma iš namų, mušama.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog atsakovė L. K. turi dukterį G. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas neįteisintas (b. l. 7). Pateikti dokumentai, įrodantys, kad atsakovės atžvilgiu 2007 m. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dukters G. K. sumušimo (b. l. 9), tačiau 2007-10-16 Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros nutarimu jis buvo nutrauktas (b. l. 35), kadangi tai buvo tik buitinis konfliktas ir nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. 2007-08-20 Šiaulių miesto savivaldybės administratoriaus įsakymu Nr. A-1064 G. K. nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintoja paskiriant V. N., nustatyta ir vaiko gyvenamoji vieta pas rūpintoją (b. l. 23). Ieškovo atstovė nurodo, kad atsakovė dėl dukros susigrąžinimo po laikinosios rūpybos nustatymo į skyrių nesikreipė. Byloje pateiktas tik 2009-07-02 atsakovės prašymas, kuriame nurodo, jog nori susigrąžinti savo nepilnametę dukterį G. K. į šeimą (b. l. 66), tačiau į surengtą posėdį, įvykusį skyriuje, atsakovė L. K. neatvyko (b.l. 74-76). 2009-07-03 G. K. raštu paaiškino, kad su savo mama gyventi nenori, nes per tris metus kai gyvena su rūpintoja ji suprato, kas yra artumas, bendravimas šeimoje, o su mama gyvendama nesijautė saugiai, dažnai turėjo glaustis pas svetimus žmones, dirbti, kad turėtų už ką nusipirkti mokslui reikalingų priemonių, grįžimas pas motiną būtų prieš jos valią (b. l. 71). V. N. teisme paaiškino, kad G. K. iki laikinosios rūpybos nustatymo buvo nelengva gyventi su savo motina L. K. dėl jos girtuokliavimo bei nenoro tinkamai vykdyti savo, kaip motinos pareigas, ji sutinkanti būti nuolatine mergaitės rūpintoja.
Pateikti dokumentai įrodo, jog 2009-01-13 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-36, L. K. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 44). Pateikta anketa apie globojamą vaiką, iš kurios matyti, jog 2008-04-22 Šiaulių Romuvos pagrindinė mokykla informavo skyrių apie tai, kad G. K. mama L. K. mokykloje nesilanko, ja nesidomi, todėl rekomenduoja rūpybą tęsti, o mokyklos socialinės pedagogės I. A. teigimu, G. K. iš rūpintojos namų ateina pailsėjusi, tvarkingai aprengta, jai yra suteiktos sąlygos mokytis ir ugdytis (b. l. 37). Pateiktas 2009-02-24 Socialinių paslaugų centro raštas įrodo, kad L. K. su G. K. susitinka retai, du kartus per mėnesį, apie gyvenimą kartu su dukterimi vaiko motina nekalbėjo, nes yra įsitikinusi, kad mergaitė nenorės pas ją sugrįžti (b. l. 47).
Iš bylos medžiagos matyti, kad mergaitės motina tik vieną kartą paprašė sugrąžinti jai dukrą, tačiau, teismo nuomone, susigrąžinimas būtų prieš dukters valią. Atsakovės dukra yra septyniolikmetė ir gyventi kartu su motina nenori, pareiškė, kad jaučiasi nesaugi gyvendama su motina. Teismo nuomone, motinos elgesys ir noras susigrąžinti dukrą pas save pieš dukters valią yra žalingas nepilnametei dukrai ir pažeidžia jos interesus, kadangi ji jau per trejus metus yra pripratusi gyventi kitoje aplinkoje. Be to, motina nedirba, gyvena su sugyventiniu, todėl nepilnametė faktiškai pas motiną patiria diskomfortą. Atsižvelgiant į nepilnametės mergaitės interesus, į suformuotą teismų praktiką, kad ne tik tėvų liga lemia vaiko atskyrimą nuo tėvų, bet ir kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių vaikai negyvena kartu su tėvais, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga dukrą atskirti nuo motinos (Civilinio kodekso 3.179 str. 1d.), nes laikinam motinos valdžios ribojimui nėra pakankamai įrodymų. Dukros atskyrimas nuo motinos iš esmės nepažeidžia jos interesų, nes faktiškai išlieka visos įstatymu numatytos tėvų ir vaikų tarpusavio teisės bei pareigos, išskyrus, kad tėvai netenka teisės gyventi su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų.
Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. įtvirtintos nuostatos, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko atskyrimas nuo tėvų, kaip vaiko teisių ir interesų priemonė, taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. Šioje byloje vaiko ir motinos emocinis, psichologinis ryšys yra silpnas.
Atskyrus vaiką nuo motinos, būtina nustatyti nuolatinę rūpybą, nuolatine rūpintoja paskiriant V. N., kad ji galėtų įgyvendinti vaiko socialinius poreikius bei tinkamai ginti vaiko interesus. Iš pateiktų duomenų apie V. N. matyti, kad ji gyvena šiuo metu nuomojamame bute, bet baigia statyti gyvenamąjį namą, kuriame apsigyvens ir G. K. V. N. pripažintina tinkama tapti G. K. laikinąja rūpintoja, nes yra neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, gauna nuolatines 1500 Lt pajamas, dėl savo sveikatos būklės gali tinkamai rūpintis G. K. (b. l. 14-15, 20, 26, 33, 37, 38, 41,46, 50, 52, 58-63, 77, 80,84-85, 100-101, 106-111). Paskyrus nuolatinę rūpybą ir paskyrus rūpintoją, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina pas rūpintoją (Civilinio kodekso 3.251str.2d., 3.264 str.4 d., 3.265str.1p., 3.268 str., 3.269 str., Civilinio proceso kodekso 178,185 str.).
Atskyrus vaiką nuo motinos, išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 str., išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų turtinei padėčiai. Pagal formuojamą teismų praktiką išlaikymo dydis minimaliems vaiko poreikiams tenkinti atitinka minimalią mėnesinę algą, kuri 2010 metais sudaro 800 Lt. Atsakovė nedirba, yra registruota darbo biržoje, turto neturi. Iš šalių paaiškinimų matyti, jog iš darbo išėjo savo noru ir taip pablogino savo turtinę padėtį. Atsakovė parengiamojo posėdžio metu su ieškiniu sutiko. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė su ieškiniu sutiko, į tai, kad atsakovė nepateikė duomenų, kad negali dirbti dėl savo blogos sveikatos ar kad turi sveikatos problemų, į tai, kad nors atsakovės turtinė padėtis ir nėra gera, bet dukrai G. K. jau yra 17 metų, o išlaikymas priteisiamas tik iki dukters pilnametystės, į tai, jog tokio amžiaus vaiko poreikiai yra dideli, todėl iš atsakovės priteistinas išlaikymas dukrai periodinėmis išmokomis po 350 litų kas mėnesį iki dukters pilnametystės (Civilinio kodekso 3.192, Civilinio proceso kodekso 178, 185 str.).
Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovės valstybei priteistinos 134,70 Lt bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas pagal įstatymą bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Civilinio proceso kodekso 83, 88, 93, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260, 264-270 str. teismas
nuspr endė:
Atskirti G. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuo jos motinos L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti nuolatinę rūpybą G. K., gim. (duomenys neskelbtini), jos nuolatine rūpintoja paskirti V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti G. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą pas rūpintoją V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai G. K., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 350 (tris šimtus penkiasdešimt) litų kas mėnesį iki jos pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2009-11-18.
Paskirti V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), G. K. priklausančio turto administratore iki G. K. pilnametystės.
Priteisti iš L. K. valstybei 134,70 Lt (vieną šimtą trisdešimt keturis litus, 70 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.