Vilniaus apygardos teismo nutartis

Skundas Nr. 1S-309-935/2024 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.15.3; 2.5.21

2024 m. spalio 30 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo P. L. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 31 d. nuosprendžiu P. L. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių;

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu dvejiems metams;

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams;

- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu ir 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu ir nuteistajam paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė nuteistajam buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi panaikino P. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir pasiuntė šį nuteistąjį atlikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatliktą dalį.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Skunde nuteistasis P. L. prašo taikyti jam alternatyvias bausmės vykdymo sąlygas arba sudaryti sąlygas laisvės atėmimo bausmę atlikti Vilniaus kalėjime atvirojo tipo terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygomis, taip pat subendrinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę su vėliausiai jam paskirta bausme.

5. Skunde nurodoma, kad P. L., atlikdamas bausmę, dalyvavo farmakoterapijos metadonu programoje, šiuo metu gydymą tęsia (duomenys neskelbtini). Nuteistasis lanko individualias konsultacijas, susijusias su priklausomybės nuo narkotinių medžiagų rizikų valdymu, dalyvauja smurtinio elgesio keitimo programoje. Be to, jis su VĮ „N.“ yra sudaręs neatlygintino savanoriavimo bei paslaugų teikimo sutartis, atlieka gerbūvio darbus socialiniame hostelyje (duomenys neskelbtini), bendradarbiaudamas su socialiniu darbuotoju, pradėjo vykdyti individualią veiklą, dalyvauja užimtumo programose, yra atsakingas už smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančių asmenų priėmimą socialiniame hostelyje (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės paneigia žemesniojo teismo išvadą, kad nuteistasis netinkamai vykdo savo kaip probuojamojo pareigas.

6. P. L. teigia, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, už kurią buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, jis padarė 2024 m. rugpjūčio 22 d., kuomet dar nebuvo įsidarbinęs ir buvo nestabilios emocinės būsenos. Šiuo metu jis tęsia psichiką veikiančių medžiagų gydymo programą, dėl kurios yra stebima jo socialinių įgūdžių gerėjimo tendencija. P. L. yra įsitikinęs, kad jo psichinė būsena stabilizavosi.

7. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl nuteistajam teikiamos pagalbos pasikeitė jo mąstymas ir elgesys, jis norėtų išlaikyti stabilias pajamas, kurias gauna iš vykdomos individualios veiklos, taip pat jis papildomai ieško darbo. Bausmės vykdymo sąlygos, kurios lemtų nuteistojo pajamų iš individualios veiklos praradimą, neigiamai paveiktų jo resocializacijos procesą ir jis negalėtų prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo, socialinių paslaugų organizavimo socialiai pažeidžiamiems asmenims.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo P. L. skundas atmestinas.

8. Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme (toliau – PĮ) 30 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas. Čia pažymėtina, kad PĮ 4 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą.

9. Iš aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad nuteistasis P. L. 2024 m. balandžio 19 d. buvo supažindintas su individualiu probuojamojo priežiūros planu, probacijos sąlygomis, specialiosiomis bei bendrosiomis pareigomis, draudimais, taip pat vengimo vykdyti probacijos sąlygas teisinėmis pasekmėmis (a. b. l. 7-9). Nuteistasis 2024 m. balandžio 22 d. buvo supažindintas ir su asmenų, lygtinai paleidžiamų iš pataisos įstaigų bendrosiomis pareigomis bei draudimais (a. b. l. 6). Nekyla jokių abejonių, kad P. L. žinojo, kokio elgesio iš jo reikalaujama probacijos metu, kokias pareigas jis privalo vykdyti, be to, jis žinojo ir tai, kokios pasekmės jam gresia tuo atveju, jeigu jis nevykdys savo pareigų.

10. P. L. nuo 2024 m. gegužės 8 d. registravosi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (a. b. l. 19), jis iš tikrųjų su VĮ „N.“ yra sudaręs paslaugų teikimo ir savanoriško darbų atlikimo sutartis, nuo 2024 m. rugpjūčio 23 d. vykdo individualią veiklą. Taip pat P. L. nuo 2024 m. balandžio 23 d. dalyvauja pakaitiniame gydyme metadonu programoje, jis (duomenys neskelbtini) atstovo buvo apibūdinamas kaip linkęs bendradarbiauti, spręsti iškilusias problemas pacientas (a. b. l. 35), nuteistasis iki 2024 m. birželio 10 d. reguliariai lankėsi pas psichiatrą, testais PAM vartojimo nefiksuota (a. b. l. 52). Aptarti duomenys leidžia teigti, kad dalį pareigų, kurios lemia asmens resocializaciją, pozityvius elgesio pokyčius, nuteistasis iš tikrųjų vykdė.

11. Iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad 2024 m. gegužės 13 d., atlikus nuteistojo vertinimą pagal OASys metodiką, buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika (87 balai iš 168 galimų balų), atlikus vertinimą pagal OASys metodiką, 2024 m. gegužės 27 d. buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika (92 balai iš 168 galimų balų), o tokį vertinimą pakartojus 2024 m. birželio 12 d. buvo nustatyta aukšta nusikalstamo elgesio rizika (121 balas iš 168 galimų balų). Taigi akivaizdu, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika probacijos metu nemažėjo, o didėjo. Šis faktas rodo, kad šio procesinio sprendimo 10 pastraipoje aptartų pareigų vykdymas, iš tikrųjų pageidaujamo rezultato nedavė.

12. Skundą nagrinėjantis teismas įvertina tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu P. L. buvo pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje. Nusikalstamą veiką jis padarė 2024 m. rugpjūčio 22 d., t. y. tuo metu, kai jam jau buvo žinoma, jog probacijos tarnyba kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl lygtinio paleidimo panaikinimo. Be to, P. L. probacijos metu buvo ne kartą trauktas atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnio 1 dalį (pirmasis nusižengimas buvo padarytas 2024 m. balandžio 29 d., t. y. nepraėjus net savaitei po nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos) ir 446 straipsnio 4 dalį. Dalis administracinių nusižengimų buvo padaryti po to, kai probacijos tarnyba kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl lygtinio paleidimo panaikinimo ir jau vyko šio teikimo nagrinėjimas. Aptarti faktai leidžia daryti išvadą, kad P. L. net ir suvokdamas jam gresiančias neigiamas pasekmes, nesugebėjo susilaikyti nuo teisei priešingų veiksmų. Čia pažymėtina ir tai, kad nuteistajam buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai, iš kurių vienas buvo pradėtas dėl galimo nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo, o kitas dėl galimo nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

13. P. L. buvo įpareigotas iki 2024 m. spalio 1 d. dalyvauti psichologo konsultacijose ar kitų specialistų motyvuojančiuose pokalbiuose. Vis tik nuteistasis pagal pateiktoje medžiagoje užfiksuotus duomenis bent jau iki 2024 m. birželio 10 d. psichologo konsultacijų nelankė (a. b. l. 52). Nuteistasis netinkamai laikėsi intensyvios priežiūros sąlygų, t. y. jis ne kartą buvo išvykęs iš savo gyvenamosios vietos tuo metu, kai privalėjo joje būti, nesuderinęs su priežiūrą vykdančiais pareigūnais keitė dienotvarkes, tam tikrais laikotarpiais negalėjo būti vykdomas nuteistojo stebėjimas elektroninėmis priemonėmis, nes apykojė buvo visiškai išsikrovusi. P. L. savo elgesio nepakeitė net ir tuomet, kai probacijos tarnybos atstovai, nustatę kelis pirmuosius pažeidimus, nusprendė nesikreipti dėl lygtinio paleidimo panaikinimo, t. y. parodė nuteistajam pasitikėjimą, kurio šis nepateisino, nes iš esmės tokius pačius intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimus kartojo. Pastebėtina, kad nuo 2024 m. birželio 7 d. prasidėjo apykojės signalų blokavimas ir slopinimas, atsirado dažni ryšio praradimai, todėl 2024 m. birželio 12 d. buvo nuvykta į nuteistojo gyvenamąją vietą, jam nustatytas 0,09 promilių girtumas (nuteistasis buvo įpareigotas visą probacijos laiką nevartoti jokių psichiką veikiančių medžiagų), taip pat kambaryje pastebėti folijos lakštai ir gniužulai, kurių pagalba galimai buvo slopinami apykojės signalai. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad net ir tuo metu, kai žemesniajame teisme buvo nagrinėjamas probacijos tarnybos teikimas dėl lygtinio paleidimo panaikinimo, P. L. darė analogiškus intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimus, t. y. neįkraudavo apykojės, todėl negalėjo vykti jo stebėjimas, jis nustatytu laiku nebūdavo savo gyvenamojoje vietoje. Aptartų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad P. L. nėra linkęs laikytis nustatytų taisyklių, į savo kaip probuojamojo pareigas žiūri atsainiai. Pastebėtina, kad žemesniajam teismui nutarus sudaryti galimybę P. L. įrodyti, jog jis gali tinkamai vykdyti savo pareigas, nuteistasis tokia galimybe nepasinaudojo, jis tris kartus pažeidė nustatytą dienotvarkę.

14. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad P. L. nusikalstamo elgesio rizika probacijos metu didėja (jau buvo minėta, kad po paskutinio nuteistojo vertinimo pagal OASys metodiką jis padarė nusikalstamą veiką, jam vyksta dar du ikiteisminiai tyrimai), tokios rizikos didėjimas, vertinant jį su tuo, kas buvo aptarta šio procesinio sprendimo 12-13 pastraipose, net ir atsižvelgus į 10 pastraipoje aptartas aplinkybes, leidžia teigti, jog probacijos tikslas taikant nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nebus pasiektas. Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai P. L. panaikino lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir pasiuntė jį vykdyti likusią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį.

15. Atkreiptinas P. L. dėmesys į tai, kad teismai, spręsdami klausimus, susijusius su lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo, nesprendžia ir neturi teisės spręsti dėl įstaigos, kurioje likusią laisvės atėmimo bausmės dalį privalo atlikti nuteistasis, taip pat nesprendžia klausimo, kokiomis sąlygomis bus atliekama likusi paskirtos bausmės dalis.

16. P. L. skunde prašo subendrinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 31 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Tokio prašymo aukštesnysis teismas tenkinti negali, nes jis turi būti sprendžiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 347 straipsnyje nustatyta tvarka, o ne nagrinėjant teikimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo ar skundą dėl žemesniojo teismo nutarties, kuria buvo panaikintas lygtinis paleidimas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo P. L. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.