- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-13
- Bylos Nr.
- I2-1179-1066/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02102-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Sigita Fomičiova, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- R. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Regitra“
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Sigitos Fomičiovos ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. S. (R. S.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Regitra“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas R. S. (R. S.) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas (įvertinus patikslinto skundo reikalavimus): 1) įvertinti, ar valstybės įmonės „Regitra“ taikoma automobilių registravimo tvarka ir taikomos Taisyklės bei Aprašas yra teisėti bei nepažeidžia asmens teisių į nuosavybę; 2) priteisti iš atsakovės patirtą 400,00 Eur turtinę ir 2 000,00 Eur neturtinę žalą.
2. Pareiškėjas savo skunde ir patikslintame skunde paaiškina:
2.1. Jis iš UAB „Elrest“ įsigijo automobilį VW TOUAREG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis). Kaip pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė J. L. L.. Po sutarties pasirašymo pareiškėjas ne kartą mėgino deklaruoti duomenis apie įgytą nuosavybės teisę į Automobilį, tačiau tai padaryti nepavyko, kadangi, anot pareiškėjo, Automobilį pardavęs J. L. L. neįvykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - Įstatymas) 20 str. numatytos pareigos. Dėl J. L. L. nevykdomos Įstatymo 20 str. 1 d. 2 p. numatytos pareigos pareiškėjas 2023 m. sausio 3 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau - Vilniaus AVPK) ir buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena bei surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Tačiau netgi po taikytos administracinės atsakomybės J. L. L. ir toliau neįvykdė Įstatymo 20 str. 1 d. 2 p. reikalavimų, nors po sandorio būtent pareiškėjas tapo šio automobilio savininku.
2.2. Pareiškėjas minėtą Automobilį mėgino įregistruoti taip pat ir atvykęs į valstybės įmonę „Regitra“, tačiau tai padaryti atsisakyta padaryti, nors, pasak pareiškėjo, buvo pateikti visi reikalingi dokumentai. Atsisakymą registruoti Automobilį atsakovė grindė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 1V-445 redakcija) patvirtintomis Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių (toliau - Taisyklės) nuostatomis ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2021 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1V-379 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 1V-476 redakcija) 2021 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1V-379 patvirtintu Motorinės transporto priemonės ir jos priekabos nuosavybės teisės deklaravimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas). Nepaisant to, pareiškėjui nėra aišku, kaip jam tapti Automobilio savininku. Nors informacinėje sistemoje pavyko deklaruoti Automobilio įgijimą, tačiau J. L. L. nedeklaravo nuosavybės teisės į Automobilį perleidimo. Dėl šios priežasties Automobilio dalyvavimas eisme buvo draudžiamas, todėl pareiškėjas negalėjo įgyvendinti savo teisės į nuosavybę ir teisės naudotis šia nuosavybe dalyvaujant eisme. Mano, kad tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje apibrėžtoms pareiškėjo teisėms į nuosavybę.
2.3. Taip pat nurodo, kad atsakovė 2023 m. liepos mėn. raštu (data nenurodyta (tačiau pareiškėjas gavęs 2023 m. liepos 27 d.)), pareiškėją informavo, jog įregistruos įgytą 2022 m. gruodžio 10 d. sutartimi Automobilį, nes pareiškėjas kreipėsi į policiją ir J. L. L. taikyta administracinė atsakomybė. Toks VĮ „Regitra“ sprendimas pagrįstas Aprašo 13 p. pagrindu, pagal kurį tais atvejais, kai įgyjama transporto priemonė teisėsaugos institucijos priimto sprendimo ar paveldėjimo teisės pagrindu, įgijėjas gali pateikti ir perleidimo deklaraciją. Pareiškėjo teigimu, jo atveju kreipimasis į policiją ir administracinės atsakomybės taikymas J. L. L. niekaip neįtakojo 2022 m. gruodžio 10 d. sandorio, kuris įtvirtintas tos dienos sutartyje. Taigi tuo pačiu nebuvo patvirtintas įvykdytas Automobilio pirkimo-pardavimo sandoris, pagal kurį, remiantis Civilinio kodekso nuostatomis, pareiškėjas tapo šio Automobilio savininku. O jau minėtų Taisyklių ir Aprašo kontekste nepasikeitė pareiškėjo kaip Automobilio savininko teisinė padėtis, kadangi jo įgijimą ir toliau patvirtina sutartis, nes nebuvo priimtas joks Aprašo 13 p. nurodytas teisėsaugos institucijos sprendimas dėl transporto priemonės įgijimo. Dėl to pareiškėjas mano, kad VĮ „Regitra“ taikoma ydinga transporto priemonių registravimo praktika, o atsakovės priimtas sprendimas neregistruoti Automobilio neteisėtas, pripažįstant, kad šiuo metu esamas teisinis reglamentavimas dėl automobilių registravimo tvarkos prieštarauja nuosavybę apibrėžiančioms Civilinio kodekso nuostatoms ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
2.4. Pabrėžia, kad pareiškėjo nuosavybės teisės į Automobilį VĮ „Regitra“ įregistruotos tik 2023 m. rugpjūčio 9 d. Pareiškėjas atliko visas nuo jo priklausančias pareigas, kad būtų jo vardu įregistruotas įgytas turtas, t. y. Automobilis. Nepaisant to, šiuo atveju buvo priverstas atlikti pareiškėjui nepriskirtus su nuosavybės įregistravimu nesusijusius veiksmus bei papildomai patirti nepatogumus. Mano, kad teisinis reguliavimas šiuo metu yra prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje 23 str. numatytoms teisėms, taip ribojant jo teisę į nuosavybę. Dėl neteisėto ir nepagrįsto atsakovės neveikimo nuo 2022 m. gruodžio 10 d. iki 2023 m. rugpjūčio 9 d. (8 mėnesius) dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių, niekaip negalėjo įgyti teisės į nuosavybę ir naudotis įsigytu automobiliu:
2.4.1. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė 400,00 eurų turtinę žalą, kuri atsirado dėl teisinių paslaugų poreikio (konsultacijos ir dokumentų rengimas). Turtinė žala atsirado dėl poreikio pareiškėjui papildomai nuomotis automobilį, taip pat ginant savo teises nuvykti į policijos komisariatą, į atsakovės VĮ „Regitra“ patalpas, taip pat ir į teismą Be to, nuo 2023 metų sausio mėnesio padidėjusio taršos mokesčio registruojant automobilį ir kita.
2.4.2. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų taip pat patyrė ir 2 000,00 eurų neturtinę žalą, kurią vertina kaip sugaišto laiko sąnaudas, ginant savo teises dėl neteisėto VĮ „Regitra“ neveikimo, taip pat patirtus išgyvenimus ir nežinomybę dėl įgyto automobilio, už kurį sumokėjo nemažas asmenines lėšas bei apskritai tolimesnio jo likimo, nežinant, ar bus galima jį eksploatuoti, be kita ko, ir nuolatinius nepatogumus dėl laikino automobilio naudojimui paieškos, eksploatacijai tinkamos būklės palaikymo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė VĮ „Regitra“ atsiliepimuose į pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą nurodo, kad su jais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus.
Atsiliepimuose į pareiškėjo skundus pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:
3.1. Visų pirma, pažymi, kad 2021 m. gegužės 1 d. pasikeitė su nuosavybės teisės į transporto priemones įgijimu, perleidimu ir transporto priemonių valdymu susijęs teisinis reguliavimas, nustatantis naujus reikalavimus transporto priemonių savininkams, kurie per įstatyme nustatytus terminus privalo deklaruoti nuosavybės teisės į transporto priemonę įgijimą ir perleidimą. Nuosavybės teisės į transporto priemonę deklaravimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2021 m. balandžio 29 d. įsakymu „Dėl motorinės transporto priemonės ir jos priekabos nuosavybės teisės deklaravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 1V-379 patvirtintame Motorinės transporto priemonės ir jos priekabos nuosavybės teisės deklaravimo apraše, o transporto priemonių savininkų duomenys tvarkomi Transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemoje (toliau – TPSAIS). Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre (toliau – registras) ir toliau registruojamos tos transporto priemonės, kuriomis ketinama dalyvauti viešajame eisme. Transporto priemonių registracijos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 260 patvirtintos Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklės.
Taip pat paaiškina, kad Įstatymo 20 straipsnio 1 dalis numato, jog Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui (šiuo atveju – atsakovei) privalo deklaruoti Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaravęs fizinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo: apie įgytą nuosavybės teisę į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą. (šiuos duomenis privaloma deklaruoti per 5 darbo dienas nuo nuosavybės teisės įgijimo), apie perleistą nuosavybės teisę į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą (šiuos duomenis privaloma deklaruoti per 5 darbo dienas nuo duomenų apie įgytą nuosavybės teisę deklaravimo).
Aprašo, kuris reglamentuoja nuosavybės teisės į transporto priemonę deklaravimo tvarką, 3.1 papunktis numato, kad deklaravimo paslauga, tai valstybės įmonės „Regitra“ teikiama transporto priemonės įgijimo, perleidimo bei sunaikinimo deklaracijų pildymo, pateikimo, nagrinėjimo, patvirtinimo bei SDK suteikimo paslauga. Aprašo 21 punktas numato, kad tais atvejais, kai įgyta galiojantį SDK turinti transporto priemonė, šios transporto priemonės įgijimo deklaracija patvirtinama tik pareiškėjui pateikus ir VĮ „Regitra“ (atsakovei) patvirtinus šios transporto priemonės perleidimo deklaraciją.
3.2. Tvirtina, kad nagrinėjant pareiškėjo 2023 m. sausio 3 d. prašymą dėl automobilio įregistravimo buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. gruodžio 12 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo transporto priemonę bei tą pačią dieną pateikė transporto priemonės įgijimo deklaraciją, joje nurodydamas perleidėjo UAB ,,Elrest“ duomenis, tačiau ši deklaracija buvo atmesta, kadangi skyrėsi perleidėjo ir SDK savininko (tuo metu – E. U.) duomenys. Taisyklių 79 punktas nustato, kad registruoti pasikeitusio transporto priemonės valdytojo (transporto priemonės savininko) duomenis į atsakovą kreipiasi naujo transporto priemonės valdytojo (transporto priemonės savininko) vardu veikiantis pareiškėjas. Tuo tarpu UAB ,,Elrest“ Įstatymo nustatytą pareigą deklaruoti transporto priemonės įgijimą įvykdė tik 2023 m. vasario 27 d. Taip pat TIPSAIS duomenimis, pareiškėjas 2023 m. vasario 28 d. vėl pateikė Transporto priemonės įgijimo deklaraciją, kuri nepatvirtinta, nes perleidėjas UAB ,,Elresta“ nepateikė transporto priemonės perleidimo deklaracijos.
3.3. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas įregistruoti transporto priemonės registre savo vardu negali ne dėl atsakovės, bet dėl buvusio transporto priemonės savininko kaltės. Tuo tarpu atsakovė privalo / gali elgtis tik taip, kaip leidžia įstatymas. Pabrėžia ir tai, kad nesant teisės aktuose tiesiogiai (konkrečiai) įtvirtintų įpareigojimų (pareigų) atlikti konkrečius veiksmus, atsakovė negali būti laisva pasirinkti bet kokį veikimo būdą, negali viršyti jai teisės aktais suteiktų įgaliojimų, priešingu atveju, t. y. priimdama pareiškėjo pageidaujamą sprendimą, atsakovė veiktų neteisėtai, t. y. viršydama įgaliojimus. Taigi atsakovė neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą panaikinti priimtą Sprendimą.
3.5. Taip pat akcentuoja, kad pareiškėjas nuosavybės teisę į transporto priemonę betarpiškai sieja su tos transporto priemonės registracija viešajame registre. Atsakovė mano, kad pagal esamą reguliavimą nuosavybės teisė į transporto priemonę nėra registruojama. Daikto įregistravimas atitinkamame registre savaime nereiškia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas; kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar jo neįregistravo Kelių transporto priemonių registre. Vertinant viešo registro informaciją trečiųjų asmenų požiūriu svarbus aspektas – trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų lūkesčių apsauga. Būtent tokia yra esminė viešo registro funkcija, nes tretieji asmenys, esant teisiniams santykiams su transporto priemonių savininkais, be registro duomenų, dažniausiai neturi daugiau informacijos apie tai, kam nuosavybės teise priklauso neapdrausta transporto priemonė.
Atsakovė pažymi, kad pareiškėjui pakartotinai kreipusis į atsakovę 2023 m. birželio 28 d. su prašymu, iš naujo buvo vertinamos faktinės ir teisinės aplinkybės bei atsakovei nustačius, kad pareiškėjas kreipėsi į policijos įstaigą, kuri transporto priemonės perleidėjui taikė administracinę atsakomybę, priėmė pareiškėjui palankų sprendimą.
Atsiliepimas
3.6. Atsakovė nesutinka su reiškiamu reikalavimu dėl patirtos žalos priteisimo pareiškėjui iš atsakovės dėl jos neteisėtų veiksmų. Atsakovės teigimu, ji veikė, vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais. Pareiškėjas prašomos žalos dydžio (kaip ir pats tvirtina) nepagrindė jokiais įrodymais ar objektyviais duomenimis, dėsto tik bendro pobūdžio abstrakčius teiginius.
3.6. Taip pat atsakovė nesutinka dėl skundo reikalavimo įvertinti, ar Taisyklės ir Aprašas yra teisėti bei nepažeidžiantys asmens teisių į nuosavybę, atkreipdama dėmesį į tai, kad kreipimosi į administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo pagrindas yra teisiniai argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo abejonę dėl ginčijamo norminio administracinio akto (ar jo dalies) teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-171/2013, 2015 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-905-492/2015). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo išdėstyti pamąstymai dėl pirmiau nurodytų teisės aktų (normų) teisėtumo, neatitinka prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, reikalavimų, atsakovė šiuo klausimu negalinti pasisakyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
4.1. Pagal 2022 m. gruodžio 2 d. sutartį iš E. U. UAB „Elrest“ atstovas J. L. L. įsigijo automobilį VW TOUAREG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
4.2. Pagal 2022 m. gruodžio 10 d. sudarytą Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (toliau - Sutartis) iš UAB „Elrest“ minėtą Automobilį įsigijo pareiškėjas. Šią sutartį UAB „Elrest“ pasirašė sutartį pardavėjas (sutartį pasirašė) J. L. L..
4.3. VĮ „Regitra“ buvo gautas pareiškėjo 2023 m. sausio 3 d. prašymas įregistruoti pareiškėjo vardu Automobilį. VĮ „Regitra“ išnagrinėjusi šį pareiškėjo prašymą, priėmė sprendimą, kuriame nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kadangi nuosavybės teisės į transporto priemonę deklaravimo tvarka įsigaliojo 2021 m. gegužės 1 d., visoms tą dieną Kelių transporto priemonių registre įregistruotoms transporto priemonėms, tarp jų ir pareiškėjo prašyme nurodytam Automobiliui, TPSAIS automatinėmis priemonėmis buvo suteikti savininko deklaravimo kodai (toliau - SDK). TPSAIS duomenimis, 2021 m. gegužės 1 d. Automobiliui buvo suteiktas SDK, kuris iki šiol yra nepakeistas bei galiojantis, o R. S. (R. S.) nėra prašyme nurodytos transporto priemonės valdytojo (savininko) vardu veikiantis pareiškėjas, todėl šiuo atveju atsisakoma tenkinti pareiškėjo pateiktą prašymą. Papildomai paaiškinta, kad vienai iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties šalių vengiant atlikti Įstatymo nustatytas pareigas - kita šalis turi teisę kreiptis į policiją, kuri už Įstatymo nuostatų pažeidimą gali taikyti administracinę atsakomybę ir teismą, kuris įpareigotų pareigų nevykdančią pirkimo-pardavimo sutarties šalį kreiptis į VĮ „Regitra“ ir atlikti jai priklausančias pareigas.
4.4. Pareiškėjas dėl Automobilio įregistravimo kreipėsi į atsakovę dar kartą 2023 m. birželio 28 d., prašyme nurodydamas, kad nuo 2022 m. gruodžio 10 d. dėl ne nuo jo nepriklausančių priežasčių negalintis naudotis įsigytu Automobiliu.
4.5. VĮ „Regitra“, išnagrinėjusi pareiškėjo 2023 m. birželio 28 d. prašymą, kuriuo prašoma padėti išspręsti įgyto Automobilio nuosavybės teisės pasikeitimo deklaravimo ir įregistravimo pareiškėjo vardu klausimą, kai automobilį pardavęs asmuo neatlieka Įstatyme nustatytos prievolės, neteikia automobilio perleidimo deklaracijos ir pareiškėjas negali pabaigti automobilio įgijimo deklaravimo bei atlikti automobilio įregistravimo procedūrų, nustatė, jog:
4.5.1. Pagal nurodytą situaciją prašyme bei prie jo pridėtuose dokumentuose pateiktą informaciją, kad R. S. kreipėsi į policiją ir pastaroji savo pareigų neatliekančiam automobilio perleidėjui taikė administracinę atsakomybę. Taigi, esant tokiai situacijai, nuosavybės teisės į Automobilį pasikeitimas galėtų būti deklaruojamas, vadovaujantis nuosavybės teisės į transporto priemonę deklaravimo tvarką nustatančio Aprašo 13 punkto nuostatomis (automobilio įgijimo deklaravimo procedūros yra sietinos su teisėsaugos institucijos priimtu sprendimu, todėl automobilio įgijėjas galėtų pateikti ir automobilio perleidimo deklaraciją).
4.5.2. Pareiškėjui pasiūlyta atvykti į transporto priemonių registravimo paslaugas teikiantį VĮ „Regitra“ padalinį ir pateikti tiek automobilio įgijimo, tiek ir automobilio perleidimo deklaracijas, automobilio įregistravimui pareiškėjo vardu Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre būtinus dokumentus bei šį VĮ „Regitra“ pateiktą atsakymą.
5. Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo reikalavimo įvertinti, ar valstybės įmonės „Regitra“ taikoma automobilių registravimo tvarka ir taikomos Taisyklės bei Aprašas yra teisėti bei nepažeidžia asmens teisių į nuosavybę.
6. Ginčo santykių teisinis reguliavimas:
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnio 1 dalis nustato: „Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaravęs ar per vienus kalendorinius metus Lietuvos Respublikoje išbuvęs ištisai arba su pertraukomis 183 arba daugiau dienų fizinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, arba Mokesčių mokėtojų registre įregistruotas fizinis asmuo, arba Mokesčių mokėtojų registre įregistruotas juridinis asmuo, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio veiklos forma yra investicinis fondas ar investicinė bendrovė, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus duomenis: 1) apie ne Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytą nuosavybės teisę į motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą. Šiuos duomenis privaloma deklaruoti ne vėliau kaip iki šios transporto priemonės ir (ar) priekabos įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją; 2) apie įgytą nuosavybės teisę į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą. Šiuos duomenis privaloma deklaruoti per 5 darbo dienas nuo nuosavybės teisės įgijimo; 3) apie perleistą nuosavybės teisę į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą. Šiuos duomenis privaloma deklaruoti per 5 darbo dienas nuo duomenų apie įgytą nuosavybės teisę deklaravimo, o tais atvejais, kai nuosavybės teisė perleista užsieniečiui ar Lietuvos Respublikoje neregistruotam užsienio juridiniam asmeniui, – per 5 darbo dienas nuo nuosavybės teisės perleidimo.
Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registracijos tvarką nustato Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklės, patvirtintos 2001 m. gegužės 25 d. vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 260 (Taisyklės).
Taisyklių 75 punktas nustato, kad: „Taisyklių Įregistruotų transporto priemonių registravimo duomenys keičiami šiais atvejais: 75.1. pasikeitus transporto priemonės valdytojui arba transporto priemonės savininkui, kuris nėra transporto priemonės valdytojas (kai transporto priemonė perduodama valdyti Lietuvos Respublikoje gyvenančiam asmeniui arba Lietuvos Respublikoje įregistruotai įmonei, įstaigai, organizacijai);“
Taisyklių 79 punktas nustato: „Registruoti pasikeitusio transporto priemonės valdytojo (transporto priemonės savininko) duomenis į VĮ „Regitra“ kreipiasi naujo transporto priemonės valdytojo (transporto priemonės savininko) vardu veikiantis pareiškėjas.“
Kelių transporto priemonių registro tvarkytojui privalomus deklaruoti duomenis apie SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalyje nurodytus objektus ir jų deklaravimo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui tvarką nustato Motorinės transporto priemonės ir jos priekabos nuosavybės teisės deklaravimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2021 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1V-379 (toliau – ir Aprašas).
Aprašo 3.1 punkte nustatyta, kad deklaravimo paslauga yra valstybės įmonės „Regitra“ teikiama transporto priemonės įgijimo, perleidimo bei sunaikinimo deklaracijų pildymo, pateikimo, nagrinėjimo, patvirtinimo bei savininko deklaravimo kodo (SDK) suteikimo paslauga.
Aprašo 3.3 punkte nustatyta, kad įgijimo deklaracija – transporto priemonės savininko (įgijėjo) pateikiamas duomenų rinkinys, kuris patvirtina transporto priemonės nuosavybės teisės įgijimo faktą.
Aprašo 18 punkte nustatyta, kad įgijimo, perleidimo ar sunaikinimo deklaracijos nagrinėjimo metu atliekami šio Aprašo 2 priede nurodyti patikrinimai.
Aprašo 21 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai įgyta galiojantį SDK turinti transporto priemonė, šios transporto priemonės įgijimo deklaracija patvirtinama tik pareiškėjui pateikus ir Įmonei patvirtinus šios transporto priemonės perleidimo deklaraciją.
7. Ginčo situacijoje pareiškėjas kreipėsi į atsakovę dėl deklaravimo paslaugos suteikimo.
8.1. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Pabrėžtina, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę.
Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala dėl valstybės institucijų ir ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).
8.2. Pareiškėjas reikalauja turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas neteisėtus atsakovės veiksmus sieja su jo pateiktos deklaracijos apdorojimo praktika ir procedūrų reguliavimo neteisėtumu.
8.3. Turtinę žalą sieja su tuo, kad atsakovė apie 8 mėnesius užtruko registruodama automobilį, negalėjo naudotis automobiliu, dėl susidariusios situacijos turėjo samdytis teisininkus. Pasak pareiškėjo, jo turtinę žalą sudaro 400 Eur išlaidos teisinėms konsultacijoms ir 2000 Eur kitos turtinės žalos, kuri kilo dėl poreikio nuomotis automobilį, ginant savo teises vykimo į policiją, VĮ „Regitra“, teismą, nuo 2023 metų sausio mėnesio padidėjusio taršos mokesčio registruojant automobilį ir kita, tačiau šios žalos, kaip pats nurodo, negali pagrįsti dokumentais.
Pareiškėjas, įrodinėdamas teisinių konsultacijų išlaidas, remiasi 2023 m. spalio 17 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 57/23. Pateikta sąskaita rodo, kad teisinės paslaugos buvo įsigytos 2023 m. spalio 17 d., tuo tarpu automobilio registracijos duomenys pagal pareiškėjo prašymą pakeisti 2023 m. rugpjūčio mėnesį, t. y. išlaidos patirtos jau patenkinus pareiškėjo prašymą. Aptariamoje sąskaitoje nėra nurodyta, už kokias teisines paslaugas buvo sumokėta. Bylos medžiagoje esantis susirašinėjimas tarp šalių taip pat rodo, kad pareiškėjas veikė pats savo vardu, t. y. nėra matyti, kad susirašinėjime su VĮ „Regitra“ jam būtų atstovavęs advokatas. Teismo vertinimu, nėra pakankamo sąsajumo tarp pateiktos sąskaitos ir pareiškėjo prašymų, teiktų atsakovei. Pažymėtina, kad pareiškėjas turi teisę prašyti priteisti atstovavimo išlaidas (ABTĮ 40 straipsnis), tačiau toks prašymas būtų procesinio, o ne materialinio pobūdžio, t. y. atstovavimo išlaidos nelaikytinos patirta turtine žala. Tuo tarpu pareiškėjas ir neprašo priteisti atstovavimo išlaidų.
Dėl kitos turtinės žalos pareiškėjas tik abstrakčiai nurodo, kad nustatytas reguliavimas nepagrįstai jam sutrukdė realizuoti nuosavybės teisę, naudotis automobiliu., turėjo vykti į policiją, VĮ „Regitrą“. Visgi konkrečių netekimų nenurodo. Taigi laikytina, kad pareiškėjas neįrodė patirtos turtinės žalos.
Neturtinę žalą pareiškėjas sieja su tuo, kad patyrė laiko sąnaudas ginant savo teises dėl neteisėto VĮ „Regitra“ neveikimo; išgyvenimus ir nežinomybę dėl įgyto automobilio, už kurį sumokėjo nemažas asmenines lėšas, tolimesnio likimo (ar bus įmanoma jį eksploatuoti); nuolatinius nepatogumus dėl laikino automobilio naudojimui paieškos; įgyto, tačiau eksploatuoti negalimo automobilio VW TOUAREG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo, eksploatacijai tinkamos būklės palaikymo ir kita.
Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Be to, atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybes, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr. pvz., LVAT 2017 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017).
Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti, pareiškėjo nuomone, neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.
Kaip matyti iš neturtinės žalos apibrėžimo, pareiškėjo nurodomos laiko sąnaudos, laikino automobilio paieškos, automobilio būklės palaikymo išlaidos apskritai negali būti laikomos patirta neturtine žala.
Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su išgyvenimais ir nežinomybe dėl įgyto automobilio, už kurį sumokėjo nemažas asmenines lėšas, tolimesnio likimo (ar bus įmanoma jį eksploatuoti). Pirmiausia, nėra aišku, kodėl pareiškėjas atsakovės atsisakymą priimti deklaraciją sieja su galimybe eksploatuoti automobilį. Tikėtina, kad pareiškėjas tokį nuogąstavimą sieja su tuo, kad atsakovė atsisakė pakeisti duomenis apie automobilio savininką (valdytoją). Pagal SEKĮ 27 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos viešajame eisme dalyvauti leidžiama nustatyta tvarka registruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms. Taigi pagal įstatymą būtina sąlyga dalyvauti eisme yra registracija, tačiau savininko (valdytojo) duomenų neapkeitimas savaime neatima galimybės naudoti transporto priemonę. Taigi laikytina, kad apribojimas naudoti automobilį yra kilęs iš subjektyvaus pareiškėjo suvokimo ir neįrodytas.
Kaip aptarta, neturtinė žala priteisiama ne visais atvejais. Šiuo atveju pareiškėjas tik abstrakčiai nurodo, kad patyrė pergyvenimus, susijusius su deklaracijos nepriėmimu, tačiau konkretesnių aplinkybių nepateikia, nėra duomenų apie sveikatos sutrikimus arba kitas aplinkybes, kurios rodytų patirtų pergyvenimų apimtį ir realumą.
Dėl priežastinio ryšio su pareiškėjo nurodoma žala pasakytina, kad šiuo atveju, kaip jau pasisakyta, pareiškėjo galimus pergyvenimus labiau nulėmė ne atsakovės, o kito asmens kuris nevykdė pareigos deklaruoti perleidimą, elgesys.
Taigi laikytina, kad pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo sukelti ne vienkartiniai ar trumpalaikiai išgyvenimai ar emocijos ar kad buvo sudarytos kliūtys, kurios yra sudėtingos ar sunkiai įveikiamos. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad 2023 m. birželio mėnesį, kreipęsis į atsakovę, pareiškėjas sulaukė iš esmės teigiamo atsakymo. Tuo tarpu atsakovės atstovė nesielgė piktybiškai, vadovavosi Taisyklių 21 punkte nustatytu reguliavimu, ir galiausiai išsprendė pareiškėjo prašymą jo naudai.
Įvertinęs aptartus motyvus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė, kad jo išgyvenimai dėl susidariusios situacijos buvo tokio lygio ir masto, kad būtų pagrindas priteisti neturtinę žalą.
9. Kadangi pareiškėjas neįrodė jam kilusios žalos ir priežastinio ryšio, nėra pagrindo jam priteisti žalą. Taip pat teismas pažymi, kad tokioje situacijoje kitos sąlygos – neteisėtų veiksmų – nagrinėjimas iš esmės nėra teisiškai reikšmingas, nes žala vis tiek negali būti priteista. Todėl nepasisako dėl atsakovės atstovės veiksmų teisėtumo.
10. Dėl reikalavimo įvertinti, ar valstybės įmonės „Regitra“ taikoma automobilių registravimo tvarka ir taikomos Taisyklės bei Aprašas yra teisėti bei nepažeidžia asmens teisių į nuosavybę pasakytina, kad toks reikalavimas, vertinant atskirai, yra laikytinas procesinio pobūdžio prašymu, koks numatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 113 straipsnio 1 dalyje.
Pagal ABTĮ 113 straipsnio prasmę norminio akto tyrimas atliekamas tais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos išsprendimas bei galbūt pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 113 straipsnyje nurodytą formuluotę „nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo“, pažymėjo, kad tam, jog būtų pradėta norminio administracinio akto teisėtumo patikros byla, turi būti nustatyta, kad šis norminis teisės aktas realiai buvo pritaikytas ir tokiu būdu nulėmė realų ar tariamą asmens teisių pažeidimą. Tikėtinas, hipotetinis pareiškėjo teisių pažeidimas ir ginčijamo akto numanomas pritaikymas ateityje nėra pagrindas konstatuoti, kad norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas yra susijęs su asmens teisių ar saugomų interesų pažeidimu. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-91-146/2017; kt.). Teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą, prašydamas patikrinti tik tokio norminio administracinio akto (ar jo dalies), kuris turėtų būti taikomas teismo nagrinėjamoje byloje, atitiktį įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 1-16-261/2018; kt.).
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių argumentų, pirmiausia pažymi, kad Taisyklių ir Aprašo reguliavimas, dėl kurio atitikties aukštesnės galios teisės aktams pareiškėjas skunde kelia abejones, galėtų būti susijęs su neteisėtų veiksmų sąlyga siekiant žalos priteisimo. Visgi teismas jau pasisakė, kad neteisėtų veiksmų nagrinėjimas šioje byloje nėra teisiškai reikšmingas. Taigi minėtų norminių aktų teisėtumo nagrinėjimas nėra būtinas šios bylos teisingam išnagrinėjimui, todėl nėra teisinio pagrindo vertinti pareiškėjo nurodomų argumentų, susijusių su Taisyklių ir Aprašo taikymu.
Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.