Kauno apygardos teismo nutartis

2017-06-14 · Civilinė byla Nr. 2S-1466-390/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-14
Bylos Nr.
2S-1466-390/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algimantas Kukalis
Ieškovas
G. S.
Atsakovas
A. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1466-390/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22220-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.9.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo A. R. 17 377,20 skolos, 8 616,14 Eur palūkanų už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas iš ieškovo pasiskolino 60 000 Lt, kurių nustatytu terminu negrąžino.Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė su ieškiniu nesutinkantis, prašo ieškinį atmesti.2017 m. vasario 14 d. nutartimi paskirtas parengiamasis posėdis 2017 m. kovo 14 d. 10.30 val. Šia nutartimi išaiškinta dalyvaujantiems byloje asmenims, kad kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties.Ieškovui šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį įteiktas CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai 2017-02-22. Ieškovas apie parengiamąjį teismo posėdį informuotas tinkamai, tačiau į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ar nagrinėti bylą ieškovui nedalyvaujant negauta. Parengiamojo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė ieškinį palikti nenagrinėtu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Ieškovui neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį ir iki 2017 m. kovo 14 d. 10.30 val. parengiamojo teismo posėdžio nepateikus dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą ar prašymų dėl bylos nagrinėjimo parengiamajame posėdyje atidėjimo ar prašymų nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, bei atsakovui neprašant priimti sprendimo už akių, Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 14 d. nutartimi ieškovo G. S. ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos priteisimo paliko nenagrinėtu.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas G. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

6.1. Ieškovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko dėl staiga pablogėjusios sveikatos. 2017 m. kovo 14 d. iš ryto ruošiantis vykti į teismą ieškovui staiga pasidarė silpna, pradėjo svaigti galva, ieškovas nesiorientavo aplinkoje, užkilo kraujospūdis. Ieškovas skubiai kreipėsi į gydytojus. Dėl šios priežasties ieškovas objektyviai neturėjo galimybės atvykti į parengiamąjį teismo posėdį ir pranešti teismui apie savo neatvykimo priežastis. Tai patvirtina 2017 m. kovo 14 d. medicinos dokumentų išrašas. Skundžiama nutartis priimta nežinant tikrųjų ieškovo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių.

6.2. Pagrindinė neatvykimo į teismo posėdį priežastis buvo ieškovo bloga sveikatos būklė, o ne dėl to, kad ieškovas negerbia teismo ar piktnaudžiauja teismo procesu. Duomenų, kad ieškovas nesąžiningai naudojasi ar piktnaudžiauja jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, byloje nėra. Teismui neišsiaiškinus neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, ieškinys nepagrįstai paliktas nenagrinėtu ir tokia teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.

6.3. Pagrindinis civilinio proceso tikslas - kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.), todėl ieškinio palikimas nenagrinėto paprastai prie šio tikslo neprisideda, nes toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio suinteresuotam asmeniui iš naujo inicijuoti civilinę bylą. Ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas turėtų būti taikomas tuomet, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, siekia vilkinti bylą ar pan. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra suformavęs praktiką, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas - tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Todėl ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Byloje nėra duomenų, jog iki paskirto posėdžio ieškovas buvo pasyvus ar piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, siekiant nepagrįstai užtęsti teismo procesą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str., 338 str.).Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo, ieškovui neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį.Parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo pirmojoje instancijoje taisykles (CPK 230 str. 4 d.). Pagal CPK bendrąsias nuostatas, neatvykus į teismo posėdį ieškovui, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, teismas gali priimti vieną iš šių procesinių sprendimų - arba atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 155 str. 1 d., 156 str. 1 d.), arba palikti ieškinį nenagrinėtą, jei nebuvo ieškovo prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, arba priimti sprendimą už akių (CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.). CPK 246 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, kai ieškovas, neprašęs nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, neatvyksta į teismo posėdį, kai jam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, taip pat iki teismo posėdžio pradžios nebuvo pateikęs prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, arba teismas nepripažįsta ieškovo nurodytų neatvykimo priežasčių svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose), o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akiųApeliantas nurodo, kad objektyviai neturėjo galimybės atvykti į parengiamąjį teismo posėdį ir pranešti teismui apie savo neatvykimo priežastis dėl staiga pablogėjusios sveikatos. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė 2017 m. kovo 14 d. medicinos dokumentų išrašą, išduotą VšĮ Jonučių šeimos sveikatos centro. Pateiktame medicinos išraše nurodyta, kad 2017 m. kovo 14 d. G. S. kreipėsi į polikliniką dėl karščiavimo, bendro silpnumo, jam atlikti tyrimai ir skirtas gydymas.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto pateikti įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad apeliantas buvo tokios sunkios būklės, jog negalėjo atvykti į teismo posėdį ar bent pranešti apie savo neatvykimo priežastis teismui. Pažymėtina, kad įstatyme įtvirtinta, jog paprastai liga nėra laikoma svarbia priežastimi neatvykti į teismo posėdį. Todėl pirmosios instancijos teismas, neturėdamas jokių duomenų, pateisinančių apelianto neatvykimą, ar prašymų dėl bylos nagrinėjimo parengiamajame posėdyje atidėjimo, ar prašymų nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, bei atsakovui neprašant priimti sprendimo už akių, turėjo teisę palikti ieškinį nenagrinėtą. CPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Tačiau, nepaneigiant šių principų taikymo būtinybės teismui nagrinėjant kiekvieną bylą, apeliacinio teismo vertinimu, ieškinio palikimas nenagrinėtu nagrinėjamoje situacijoje šių pamatinių civilinio proceso principų nepažeidžia. Pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas palikti ieškinį nagrinėtą apeliantui kelio į teisminę gynybą neužkerta – apeliantas, laikydamasi įstatymų nustatytų reikalavimų, turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka (CPK 297 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos aptartais klausimais, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Algimantas Kukalis