Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-07-18 · Civilinė byla Nr. e2-11849-451/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-07-18
Bylos Nr.
e2-11849-451/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-05936-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Jakštienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „GRISTA“
Atsakovas
akcinės bendrovės „Aksta“
Advokatai
Darius Matulevičius, Justė Adomaitytė, Ervinas Rimdeika
Civilinė byla Nr. e2-11849-451/2017 (Proceso Nr. 2-69-3-05936-2017-3) Procesinių sprendimų kategorijos: 3.2.6.1; 2.6.11.1; 2.6.10.5.1; 3.1.7.6 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 18 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė,sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GRISTA“ atstovui advokatui Ervinui Rimdeikai, bei atstovei advokato padėjėjai Justei Adomaitytei,

atsakovės akcinės bendrovės „Aksta“ atstovui Sauliui Kvieskai, bei atstovui advokatui Dariui Matulevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GRISTA“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Aksta“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė pareiškė teisme ieškinį (el.b.l.1-6), kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 3194,40 Eur nuostolių, kurie susidarė atsakovei netinkamai vykdant tarp šalių 2016-09-07 sutartį dėl gelžbetonio gaminių pagaminimų bei pristatymo etapais. Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog atsakovė gelžbetonio gaminius pristatė dviem dienomis vėliau nei susitarta, dėl ko susidarė ieškovės nuomoto krano prastovos išlaidos. Taip pat šalys sutartimi susitarė dėl netesybų – delspinigių skaičiavimo pažeidus prievolę. Tačiau ieškovė prašo įskaičiuoti netesybas į nuostolių sumą.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį (el.b.l. 49-51), kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų: gelžbetonio plokštes atsakovė pristatė rašytinėje sutartyje nustatytais terminais, sutartis rašytiniais susitarimais nebuvo pakeista, o elektroninis vadybininko laiškas negali būti laikomas sutarties pakeitimu. Žala apskaičiuota neteisingai, nes UAB „Kauno kranai“ pateikto darbų akto matyti, kad dėl prastovos susidarė 350,00 Eur nuostoliai.

Šalies argumentai

Ieškovė pateiktame dublike (el.b.l. 61-64) patikslino, kad prašo priteisti 2.553,10 Eur nuostolius bei papildomai nurodė, jog atsakovė nepagrįstai teigė, jog buvo reikalingas papildomas rašytinis susitarimas dėl tikslių datų, nes tokie jo samprotavimai neatitiko šalių tarpusavio praktikos. 2016-09-29, tiek ir 2016-09-30 automobilinis kranas objekte dirbo po 8 valandas ir už jo nuomą Ieškovė sumokėjo UAB „Kauno kranai“. Šių dviejų automobilinio krano nuomos dienų ir papildomų kaštų Ieškovė apskritai nebūtų patyręs, jeigu Atsakovė į objektą būtų laiku t.y. iki 2016-09-28 (imtinai) pristatęs visus gelžbetonio gaminius (plokštes), todėl, Ieškovė turi pagrįstą teisę į šių nuostolių atlyginimą. Pagal įprastą tokių darbų atlikimo praktiką, jeigu gelžbetonio gaminiai (plokštės) į objektą yra pristatomi iš ryto, kad būtų sumontuojami tos pačios dienos bėgyje. Tai nulemta statybų proceso ekonomiškumo, nes plokščių iškrovimui ir montavimui naudojamas kranas, kuriuo valandinis įkainis didelis, o transportavimas pakankamai sudėtingas ir brangus, tai yra krano išgabenimas vieną ir atgabenimas sekančią dieną yra ekonomiškai nenaudingas. Praktiškai visi gelžbetonio gaminiai (plokštės) į objektą buvo pristatomi antroje dienos pusėje, mažomis dalimis (po keletą gaminių vienu metu), o tarpinę dieną išvis nebuvo vežami, tai yra: (i) 2016-09-26 į objektą buvo atvežtos tik šešios plokštės; (ii) 2016-09-27 plokštės apskritai nebuvo vežtos; (iii) 2016-09-28 buvo pradėtos vežti tik antroje dienos pusėje. Ieškovės prašomų priteisti nuostolių sumą sudaro: 423,50 Eur dydžio suma už automobilinio krano prastovą bei 2.129,60 Eur dydžio suma už automobilinio krano nuomą dvi papildomas darbo dienas 2016-09-29 – 2016-09-30.

Atsiliepimas

Atsakovė pateiktame triplike (el.b.l. 68-71) papildomai nurodė, jog atsakovės vadybininko D. P. 2016-09-27 elektroninis laiškas, kuriuo pažadama gelžbetonio gaminius ieškovei pristatyti iki 2016-09-28 dienos, t.y. anksčiau nei Sutarties 2 p. numatytu terminu nėra ir negali būti laikomas Sutarties 2 p. pakeitimu, kadangi Sutarties šalys tokio pakeitimo tarpusavyje raštiškai nepatvirtino. Be to, nė vienoje iš Sutarties sąlygų nėra nustatyta, jog atsakovė gelžbetonio gaminius (plokštes) ieškovei į Objektą turi pristatyti tik pirmoje dienos pusėje. Jeigu atsakovės į Objektą pristatytų gelžbetonio gaminių (plokščių) krovimas ir montavimas būtų pagrindinis darbas, šiomis dienomis turėjo būti fiksuojama absoliuti automobilinio krano prastova (viso 16 valandų). UAB „Kauno kranai“ Krano atliktų darbų akto – sutarties kopijoje nurodyti duomenys patvirtina aplinkybę, kad ieškovė išsinuomojo automobilinį kraną ne tik atsakovės į Objektą pristatytų gelžbetonio gaminių (plokščių) krovimui ir montavimui, bet ir kitiems darbams Objekte atlikti. Net jeigu atsakovė gelžbetoninius gaminius (plokštes) į Objektą būtų pristatęs 2016-09-27 – 2016-09-28 dienomis, ieškovės išsinuomotas automobilinis kranas turėtų dirbti ne mažiau kaip 9 valandas ir 2016-09-29 – 2016-09-30 dienomis, siekiant atlikti kitus darbus, kurie, kaip jau minėta, šiuo atveju buvo atlikti 2016-09-27 – 2016-09-28 dienomis. Ieškovė turi pats pasidengti į Objektą pristatytų gelžbetonio gaminių (plokščių) krovimo ir montavimo kaštus. Net jeigu teismas ir spręstų, kad atsakovė netinkamai vykdė Sutartį ir gelžbetonio gaminius (plokštes) į Objektą pristatė pavėluotai, iš atsakovės galėtų būti priteisiama tik 423,6 Eur (350 Eur plius PVM) suma už automobilinio krano prastovą 2016-09-27 – 2016-09-28 dienomis.

Ieškovės atstovai teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje ir dublike išdėstytą poziciją.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime ir triplike išdėstytą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos medžiaga nustatyta, jog 2016-09-07 šalys sudarė sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo pagaminti ir tiekti ieškovei gelžbetonio gaminius (el.b.l. 7-10). Ieškovė 2016-09-07 pervedė atsakovei 6.000,00 Eur avansą pagal sutartį (el.b.l. 14), 2016-09-22 pervedė 32.000,00 Eur avansą pagal sutartį (el.b.l. 15). 2016-10-27 ieškovė pareiškė atsakovei pretenziją dėl nuostolių atlyginimo (el.b. 37-38). 2016-11-03 atsakyme į pretenziją atsakovė ieškovei nurodė, jog atmeta pretenziją (el.b.l. 29). 2016-12-12 raštu ieškovė pareikalavo atsakovės per 7 dienas sumokėti 3194,40 Eur nuostolių atlyginimą (el.b.l. 30-31).

Į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys 2016-09-07 sudarė sutartį dėl gelžbetonio gaminių pagaminimo ir patiekimo užsakovui, kuri savo esme atitinka pirkimo – pardavimo sutarties turinį (toliau – Sutartis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.305 str. 1 d. nustatyta, kad pirkimo - pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Taigi, pagrindinės pirkimo - pardavimo sutarties sąlygos yra susitarimas dėl sutarties dalyko (daikto, prekės) ir kainos. Pirkimo – pardavimo sutartyje gali būti nurodomos ir papildomos jos sąlygos, pavyzdžiui sutarties įvykdymo terminas. Perduoti daiktus pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise yra pagrindinė pardavėjo pareiga (CK 6.317 str. 1 d.). Pardavėjas privalo perduoti daiktus pirkėjui pirkimo – pardavimo sutartyje numatytu laiku (6.319 str. 1 d.). Laikoma, kad pirkimo - pardavimo sutartyje yra sąlyga dėl jos įvykdymo tiksliai nustatytu laiku, jeigu iš sutarties turinio aiškiai matyti, kad pažeidus šį terminą, pirkėjas praranda interesą sutarčiai; jeigu tokia sąlyga yra, pardavėjas turi teisę įvykdyti sutartį iki termino pabaigos arba jam pasibaigus tik tais atvejais, kai pirkėjas sutinka (6.319 str. 2 d.).

Ieškovė ieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo grindžia sutarties pažeidimo faktu, t.y. tuo, kad atsakovė praleido sutarties įvykdymo terminą: pristatė prekes vėliau, nei buvo susitarta.

Pagal Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnį, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Atsižvelgiant į ankščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad šalys susitarė tikslų prekių pristatymo laiką, arba kad iš sutarties turinio aiškiai matyti, jog pažeidus šį terminą, pirkėjas praranda interesą sutarčiai.

Kaip matyti iš šalių 2016-09-07 sudarytos Sutarties, šalys Sutarties 2 p. „Gaminių tiekimo terminai“ susitarė, kad gaminius tiekėjas (atsakovė) ieškovei teiks „preliminariais etapais, kuriuos galima detalizuoti“. Šalys šiame punkte nurodė, jog II etapas preliminariai numatomas rugsėjo 26-30 d. Atsižvelgiant į šios sutarties sąlygų tarpusavio ryšį (CK 6.193 str.), darytina išvada, kad šalys sutartimi nesusitarė dėl tikslaus prekių perdavimo laiko, susitarė tik preliminarų prekių tiekimo etapo laikotarpį, kurį jų susitarimu buvo leidžiama vėliau patikslinti (detalizuoti).

Sutarties 18 punktu šalys susitarė, kad sutartis gali būti papildyta tik šalims abipusiai susitarus ir patvirtinus raštiškai. Dabartinis lietuvių kalbos žodynas žodį „papildyti“ aiškina kaip „padaryti išsamesnį“, „padaryti pilnesnį“, o žodį „detalizuoti“ – kaip „pateikti su smulkmenomis, smulkiai (detaliai) išnagrinėti“ . Taigi, aiškinant lingvistiškai, Sutarties 18 punkte išdėstyta sąlyga, kad sutartis gali būti papildyta patvirtinus raštiškai apima ir Sutarties 2 p. nurodytą sąlygą, kad preliminarius etapus galima detalizuoti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šalys sutartimi susitarė, jog preliminarų prekių tiekimo etapo laikotarpį galima detalizuoti abipusiai susitarus ir raštiškai tai patvirtinus.

Šalys vienodai aiškino aplinkybes, kad raštiškai Sutartis nebuvo papildyta (nebuvo raštiškai patvirtintas šalių abipusis susitarimas papildyti sutartį), šalių darbuotojai tarpusavyje bendravo telefonu ir elektroniniais laiškais. Nepaisant to, ieškovė įrodinėjo, kad atsakovės darbuotojo (vadybininko) D. P. elektroninis laiškas, kuriame 2016-09-27 jis nurodė, jog „Likusias II etapo perdangos plokštes kraunam ir pristatom rytoj <...> kaip ir minėjau telefonu, perdangas prižadėjau suvežti iki Rugsėjo 28 d.“ (el.b.l.), patvirtina, kad šalys telefonu patikslino prekių pristatymo datas, todėl pagal patikslintas datas prekės ir turėjo būti pristatytos. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad vadybininko D. P. elektroninis laiškas ieškovei patvirtina tik vadybininko įprastą bendravimą su klientais, ir jo geranorišką norą pristatyti prekes anksčiau, kadangi to pageidavo ieškovė, tačiau jis nereiškia Sutarties pakeitimo ir neatspindi atsakovės pozicijos.

Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė nei aplinkybės, jog susitarė su atsakove tikslų prekių pristatymo laiką, nei aplinkybės, kad iš Sutarties turinio aiškiai matyti, jog pažeidus šį terminą, pirkėjas praranda interesą sutarčiai. Kaip minėta, Sutartyje tikslus sutarties įvykdymo terminas nebuvo nustatytas, raštiškai Sutartis nebuvo papildyta (nebuvo raštiškai patvirtintas šalių abipusis susitarimas papildyti (detalizuoti) sutartį). Nors iš ieškovės pateiktų elektroninių laiškų kopijų (el.b.l. 11,12, 16, 17) matyti, kad Sutarties šalių darbuotojai tarpusavyje bendravo, kalbėjo apie prekių pristatymo dienas telefonu ir elektroniniais laiškais, tačiau tai negali reikšti Sutarties sąlygų papildymo (detalizavimo), kadangi:

1) nebuvo laikytasi rašytinės formos (įmonių rekvizitai, parašai ir t.t.) patvirtinimo apie suderintą šalių valią vežti prekes konkrečią dieną;

2) atsakovės darbuotojo (vadybininko) D. P. elektroniniame laiške (el.b.l.17) išdėstyta pozicija neišreiškia atsakovės, kaip Sutarties šalies, pozicijos, kadangi vadybininkas nebuvo įgaliotas įmonės vardu papildyti tarp šalių sudarytą Sutartį (atsakovės atstovas tai nurodė teismo posėdžio metu, o ieškovė šios aplinkybės neginčijo ir priešingai neįrodinėjo). Pažymėtina, kad Sutartis buvo pasirašyta šalių (įmonių) vadovų, o ne įgaliotų asmenų. Teismo vertinimu, elektroniniame laiške įrašytas teiginys „perdangas prižadėjau suvežti iki Rugsėjo 28 d.“ patvirtina atsakovės atstovo teismo posėdžio metu išdėstytą poziciją, jog vadybininkas geranoriškai stengėsi padėti ieškovės darbuotojams ir pristatyti prekes anksčiau, nei numatytas terminas Sutartyje, atsižvelgdamas į ieškovės darbuotojų prašymą, o ne vykdydamas papildytas Sutarties sąlygas. Šią išvadą patvirtina ir liudytojo Š. G. teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai, kad atsakovės darbuotojai į jo užklausimus arba neatsakydavo, arba atsakydavo tik žodžiu. Ši aplinkybė kaip tik patvirtina, kad derybos tarp dviejų įmonių dėl Sutarties sąlygų papildymo nevyko.

CK 6.189 str. 1 d. nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Teismo įsitikinimu, atsakovės darbuotojo elektroniniame laiške išreikšta pozicija negali pakeisti (papildyti) ir todėl nepakeitė (nepapildė) tarp šalių sudarytos Sutarties sąlygų. Dėl tų pačių priežasčių ieškovė nepagrįstai rėmėsi ir atsakovės darbuotojo (vadybininko) D. P. atsakymu į pretenziją (el.b.l. 29), kadangi šis atsakymas pasirašytas ne įmonės vadovo, o neįgalioto tam darbuotojo (vadybininko), todėl juo nebuvo išreikšta atsakovės pozicija.

Nors ieškovės atstovas teismo posėdžio metu aiškino, jog iš sutarties turinio matyti tikrieji ieškovės ketinimai ir lūkesčiai dėl sutarties įvykdymo tiksliai nustatytu laiku, kadangi bus samdomas kranas, kurio eksploatacija yra brangi, tačiau iš Sutarties turinio nėra matyti, jog pažeidus sutarties įvykdymo tikslų terminą, pirkėjas praranda interesą sutarčiai. Priešingai, Sutarties 2 p. šalys susitarė, jog „gaminiai pristatomi 7 darbo dienų laikotarpyje nuo tiekėjo patvirtinimo“. Ši sutarties nuostata patvirtina, kad šalys ne tik nesitarė dėl tikslaus ir greito sutarties įvykdymo termino net ir po tiekėjo (atsakovės) patvirtinimo, o kaip tik nustatė gana ilgą terminą atsakovei pristatyti prekes nuo pristatymo termino patikslinimo dienos. Nors ieškovės atstovas teismo posėdžio metu pabrėžė, jog sutartį rengė atsakovė, tačiau šis argumentas neturi teisinės reikšmės. Ieškovė yra juridinis asmuo, kuriam keliami didesni atidumo reikalavimai, todėl ji privalėjo apgalvoti ir derėtis dėl tų sąlygų, kurios jos verslui yra būtinos. Liudytojas Š. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad problemos ir ginčai dėl gaminių tiekimo kilo ir iki antrojo etapo, t.y. pirmojo gaminių tiekimo etapo metu. Tačiau ieškovė elgėsi nerūpestingai, net ir supratusi, jog kyla problemų dėl gaminių pristatymo ir yra būtinybė keisti sutarties sąlygas, prieš antrąjį gaminių pristatymo etapą nesiūlė atsakovei pakeisti ar papildyti Sutarties sąlygų Sutartyje nustatyta tvarka ir jų nekeitė bei nepildė, todėl pagal Sutartį prisiėmė nuostolių dėl gaminių pristatymo netiksliu terminu riziką sau.

Pažymėtina ir tai, kad ieškovė nepagrįstai nurodo, jog atsakovė pristatydama prekes po pietų, sąlygojo ieškovės patirtų nuostolių dėl krano prastovos, susidariusios iki pietų, susidarymą, kadangi tikslus gelžbetonio gaminių pristatymo laikas valandomis Sutartyje šalių nebuvo aptartas. Nors ieškovė nurodė ieškinyje, kad statybų proceso ekonomiškumas reikalauja sumontuoti prekes tą pačią dieną, tačiau tokios sąlygos į sutartį neįtraukė, nors, kaip paaiškino ieškovės atstovas teismo posėdžio metu, atsakovė turėjo pristatyti gaminius iš Visagino į Vilniaus rajoną. Taigi, ieškovė, remdamasi Sutartimi, negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių, jog gelžbetonio gaminiai bus pristatyti pirmoje, o ne antroje dienos pusėje.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovė, pristatydama gelžbetonio gaminius ieškovei 2016-09-26, 2016-09-28 ir 2016-09-30, taip pat pristatydama gaminius antroje dienos pusėje, Sutarties sąlygų nepažeidė. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kaip būtinos sąlygos sutartinei civilinei atsakomybei kilti, nėra pagrindo tenkinti ieškinio dėl nuostolių atlyginimo. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog nuostolius apskaičiavo už tris krano nuomos dienas (2016-09-29, 2016-09-30 ir 2016-10-01), tačiau byloje esantys įrodymai nepatvirtina 2016-10-01 krano nuomos išlaidų. Be to, ieškovė nėra nuosekli aiškindama nuostolių atsiradimo aplinkybes, kadangi procesiniuose dokumentuose nenurodė, jog nuostoliai skaičiuojami ir už 2016-10-01, o dublike nurodė, jog į nuostolių sumą įskaičiuotos automobilinio krano prastovos, susidariusios 2016-09-27 ir 2016-09-28. Teismo vertinimu, ieškovė, remdamasi Sutarties pažeidimo faktu, jog atsakovė nepristatė gelžbetonio gaminių 2016-09-27 ir 2016-09-28, iš atsakovės nepagrįstai prašo priteisti automobilio krano nuomos išlaidas už dienas (2016-09-29, 2016-09-30 ir 2016-10-01), kuomet gelžbetonio gaminiai buvo pristatyti ir automobilis kranas juos krovė: šios išlaidos nebūtų susijuos priežastiniu ryšiu su Sutarties pažeidimo faktu, net teismui ir pripažinus jį buvus. Ieškovė automobilio krano nuomos išlaidas vis tiek būtų patyrusi, net jei gelžbetonio gaminiai būtų pristatyti 2016-09-27 ir 2016-09-28, o išlaidos automobilinio krano nuomai pagal Sutartį nebuvo priskirtos atsakovei. Atsižvelgiant į tai, nustačius Sutarties pažeidimo faktą, pagrįstais nuostoliais nagrinėjamoje situacijoje galėtų būti pripažintos tik automobilinio krano prastovos išlaidos, susidariusios 2016-09-27 ir 2016-09-28.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškinį, iš ieškovės priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos: 1210,00 Eur už atsakovei suteiktą advokato teisinę pagalbą (el.b.l. 104).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 153 straipsnio 2 dalimi, 259-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 441 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „GRISTA“, j. a. k. 303220218, buveinė: Savanorių pr.193, Vilnius, LT-02300, atsakovės AB „AKSA“, į. k. 133502520, buveinė: Elektrėnų g. 10, Kaunas, LT-51218, naudai 1210,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Jakštienė