Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, sekretoriaujant Rasai Naruševičienei, Danguolei Sabaitienei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Juknevičiui, kaltinamojo gynėjui advokatui Jonui Zenevičiui, nukentėjusiajam A. B., Alytaus VTAS atstovei A. M., viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. R., gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. R. 2011-08-04 apie 17 val., viešojoje vietoje – prie daugiabučio namo, esančio Alytuje, Vilties g. 4, kuriame įsikūrusi parduotuvė UAB „Vėdrynėlis“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, įžūliu elgesiu, pasireiškiančiu fizinio smurto panaudojimu, odiniu pavadėliu suduodant A. B. ne mažiau 15 smūgių į įvairias kūno vietas, dėl ko nukentėjusiajam A. B. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d.

Kaltinamasis E. R. savo kaltę pripažino iš dalies: jis pripažino, kad sumušė pavadėliu nukentėjusįjį ir kad jo šuo apkandžiojo nukentėjusįjį, tačiau nurodo kitas įvykio kilimo priežastis ir sužalojimų padarymo aplinkybes nei nukentėjusysis, teigdamas, kad tarp jo ir A. B. kilo konfliktas dėl to, kad jis nedavė A. B. išgerti, dėl ko vėliau ir kilo muštynės, kurių metu jo šuo, gindamas šeimininką, puolė A. B., ir neigdamas, kad jis tyčia užpjudė nukentėjusįjį savo šunimi.

Kaltinamasis paaiškino, kad inkriminuojamą dieną jis su draugais gėrė alų, kai pro šalį eidamas neblaivus A. B. jo paprašė duoti išgerti alaus, nes po vakarykštės dienos šiam buvo nesveika. Jis atsisakė duoti alaus, todėl A. B. pradėjo maivytis ir žodžiuotis, dėl ko jis labai supyko ir tarp jų kilo konfliktas: jie abu susistumdė, sudavinėjo vienas kitam smūgius ranka. Jiems besimušant, tuo metu laisvai lakstantis šuo jį puolė ginti, kąsdamas nukentėjusįjį. Kai A. B. spyrė jo šuniui, jis sumušė A. B. šuns odiniu pavadėliu.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio dieną kaltinamasis E. R. ant suoliuko sėdėjo su draugais ir gėrė alų. Neblaivus nukentėjusysis A. B., eidamas pro šalį, paprašė kaltinamojo duoti išgerti alaus. Šiam atsisakius, jis pradėjo žodžiuotis, ko pasekoje tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas: susistumdymas su smūgių sudavimais. Kaltinamojo šuo, lakstęs kieme, puolė ginti savo šeimininką, įsikabindamas į nukentėjusįjį. Nukentėjusiajam įspyrus šuniui, kaltinamasis A. B. sumušė šuns odiniu pavadėliu.

Kad kaltinamasis šuns pavadėliu sumušė A. B., tuo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, ginčo nėra. Nukentėjusiojo sužalojimo faktą pripažino ir pats kaltinamasis, tai patvirtino nukentėjusysis bei visi teismo posėdyje apklausti liudytojai bei 2011-08-10 specialisto išvada Nr. G 592/11 (06), kurioje konstatuota, kad A. B. sužalojimai padaryti mažiausiai penkiolikos trauminių poveikių pasekoje, kurie galėjo būti padaryti tiek veikiant šuns dantimis, tiek smogiant pavadėliu, ir kurie kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t.1, b.l.. 29-32).

Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje - prie daugiabučio namo kitų žmonių akivaizdoje.

Kaltinamojo panaudotas fizinis smurtas viešoje vietoje nukentėjusiojo atžvilgiu, suduodant nukentėjusiajam daugybę smūgių šuns pavadėliu į įvairias kūno vietas, vertintinas kaip jo įžūlus elgesys, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1d.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo pareikštas kaltinimas ir dėl to, kad jis nukentėjusįjį sužalojo iš chuliganiškų paskatų metaline grandine bei užpjudė veisliniu šunimi

Ištyrus byloje esančius įrodymus, šios kaltinime nurodytos aplinkybės nepasitvirtino.

Kaltinamasis E. R. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai teigė, kad konfliktą išprovokavo nukentėjusysis, kad jis tyčia neužpjudęs nukentėjusiojo savo šunimi, kad šuo apkandžiojo nukentėjusįjį tik kilus tarp jų konfliktui, o nukentėjusįjį sumušęs dėl to, kad spardė jo šunį. Tokios pozicijos jis laikėsi ir akistatos su nukentėjusiuoju metu (t.1., b.l. 53,54).

Nors kaltinamojo paaiškinimai detalėse skiriasi nuo jo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, tačiau vertinant tai, kad kaltinamasis neneigė sumušęs nukentėjusįjį, kad jis įvykio metu buvo išgėręs, ir atsižvelgiant į tai, kad nuo įvykio padarymo iki bylos nagrinėjimo teisme praėjęs nemažas laiko tarpas, tokie jo parodymų netikslumai yra neesminiai ir nevertintini kaip prieštaringi parodymai. Be to, teismas vertina ne pavienius įrodymus, o bendrą jų visumą.

Šiuo nagrinėjamu atveju, sistemiškai vertinant kitus bylos esančius duomenis, iš kaltinamojo paaiškinimų matyti jo vieninga pozicija, kad jis nepjudęs šuns, kad pats nukentėjusysis išprovokavo konfliktinę situaciją.

Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo nurodomas aplinkybes, todėl teismas neturi pagrindo netikėti tokiais kaltinamojo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu.

Liudytoja S. R. parodė, kad paties konflikto ji nemačiusi, tačiau apie įvykį girdėjo iš I. S., mačiusio patį įvykį, kuris jai papasakojo, kad girtas vyriškis erzino šunį, dėl ko šuo įkandęs. Po to jos brolis- kaltinamasis, tą vyriškį sumušė pavadėliu. Parodė, kad šuns pavadėlis yra odinis.

Liudytoja A. V. parodė, kad visų aplinkybių dėl įvykio senumo gerai nepamena, todėl jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 276 str. 1d. 2p. buvo perskaityti balsu, kur ji parodė, kad 2011-08-04 apie 16.30 val. prie E. R. ir jo draugo priėjo nepažįstamas neblaivus vyriškis, kuris liepė duoti alaus. E. R. jam liepė eiti jo nusipirkti, tačiau jis papriekaištavo, kad šuns čia nevedžiotų. Kuomet E. R. jo paklausė, kas nepatinka, nepažįstamasis įsikibo jam į dėvimus marškinėlius ir pradėjo vienas ant kito šaukti, išsigandusi ji kartu su drauge nuėjo už namo kampo ir kalbėjo mobiliuoju dėl to negirdėjo ir nematė, kas įvyko tarp E. R. ir nepažįstamojo (t.1., b. l.59-60).

Liudytojas I. S. taip pat patvirtino, kad būdamas netoliese nuo įvykio vietos krepšinio aikštelėje matė, kaip prie ant suoliuko sėdinčio ir alų geriančio kaltinamojo su draugais priėjo neblaivus A. B., kurį jis jau prieš tai buvo matęs kitoje vietoje stovintį ir geriantį, o šalia lakstė kaltinamojo šuo, kuris žaidė su vaikais ir kamuoliu, ir nekėlė jokios grėsmės. Po kiek laiko pamatė, kaip A. B. susikibo su kaltinamuoju, o šuo puolė ginti šeimininką, įkąsdamas A. B.. Nukentėjęs spyrė šuniui, tuomet kaltinamasis kirto A. B. per veidą. Paties pokalbio prieš kilusį susistumdymą jis negirdėjęs, bet jis numanęs, kad A. B. norėjęs dar išgerti, o ir pats jam kaltinamasis pasakė, kad priėjęs A. B. prašė išgerti alaus.

Netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo - jie yra nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, papildo vienas kitą ir iš esmės yra neprieštaringi bei atitinkantys bylos esmę, ir tokius jų parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Asmens blaivumo testas, kuriuo buvo nustatytas A. B. 2,89 promilės, patvirtina tiek kaltinamojo, tiek kitų liudytojų parodymus, kad A. B. buvo neblaivus. (t.1., b.l. 51). Šią aplinkybę pripažino ir pats nukentėjusysis.

Be to, 2011-08-25 daiktų, dokumentų pateikimo protokole bei 2011-08-25 daiktų apžiūros protokole su priedais užfiksuoti duomenys, kurie patvirtina, kad šuns pavadėlis, kuriuo kaltinamasis mušė A. B., yra odinis, supintas iš trijų juostų, o vienoje pavadėlio pusėje yra kniedėmis pritvirtintas dvigubas dirželis, su prikabinta metaline vientisa sagtele (t.1, b.l. 20-23).

Beje, šis įrodymas paneigia tiek A. B., tiek V. S. nurodomas aplinkybes, kad kaltinamasis talžė nukentėjusįjį „lenciūgu“, metaliniu pavadėliu.

Šių ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis sumušė nukentėjusįjį kilus jų tarpusavio konfliktui viešoje vietoje iš asmeninių, o ne iš chuliganiškų paskatų, kad kaltinamasis šuns neužpjudė ir nemušė nukentėjusiojo metaline grandine, todėl šios aplinkybės šalintinos iš kaltinimo.

Nors nukentėjusysis A. B. teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad kaltinamasis jį einantį pro šalį užpuolė be jokios priežasties: jis už nugaros išgirdo komandą šuniui „Fas“ ir tuomet pajautė, kai į jį įsikabino šuo, o jam besiginant nuo šuns kandžiojimų, E. R. pradėjo jį talžyti šuns metaliniu pavadėliu, o liudytojas V. S. taip pat parodė, kad išėjęs į parkelį matė, kaip nukentėjusysis ėjo pro kaltinamąjį, sėdintį ant suolelio su draugais ir geriantį alų; kad šalia kaltinamojo be pavadėlio lakstė šuo; kad nukentėjusiajam praėjus pro kaltinamąjį, šis puolė prie nukentėjusiojo ir metaliniu pavadėliu mušti nukentėjusįjį, o šuniui davė komandą „pulti“, tačiau tokie jų parodymai dėl incidento kilimo pradžios teismui kelia pagrįstų abejonių.

Visų pirma, jų parodymai kardinaliai skiriasi dėl sužalojimo mechanizmo ir eigos: nukentėjusysis tvirtino, kad kaltinamasis pirmiausia jį užpjudė šunimi, o paskui sumušė pavadėliu, o liudytojas V. S. teigė atvirkščiai, kad kaltinamasis iš pradžių puolė nukentėjusįjį talžyti pavadėliu, o tik paskui davė šuniui komandą pulti.

Antra, kaip jau buvo minėta aukščiau, abu jie teigė, kad nukentėjusysis buvo mušamas metaliniu pavadėliu arba „lenciūgu“, tuo tarpu tokius jų parodymus paneigia byloje neginčijamai nustatyta aplinkybė, kad nukentėjusysis buvo mušamas odiniu pavadėliu.

Be to, vertinant byloje nustatytas aplinkybes, kad nukentėjusysis pats buvo stipriai išgėręs, ir kaip teigė liudytojas I. S., jis gėrė iki įvykio, abejones kelia ir tai, kad kaltinamasis, kaip teigia A. B. ir liudytojas V. S., be jokios priežasties užpuolė pro šalį neva praeinantį nukentėjusįjį.

Dėl šių priežasčių teismas A. B. ir V. S. parodymus vertina kaip siekį dar labiau pabloginti kaltinamojo padėtį ir nuslėpti neblaivaus nukentėjusiojo provokuojančius veiksmus, todėl laiko nepatikimais ir jais nesivadovauja.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgtų į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis E. R. Jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, į psichiatrinio ir narkologinio kabineto įskaitą neįrašytas (t.1, b. l. 93)..

Kaltinamasis, būnant laisvėje, sistemingai darė administracinius teisės pažeidimus - per vienerius metus administracine tvarka baustas 2010-12-16 pagal LR ATPK 174 str. „Nedidelis chuliganizmas“; 2011-01-10 pagal LR ATPK 50 str. „Smulkusis svetimo turto pagrobimas“, 2011-04-12 pagal LR ATPK 174 str. „Nedidelis chuliganizmas“, 2011-04-29 pagal LR ATPK 178 str. 1 d. „Alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba girto pasirodymas viešosiose vietose“ 30 Lt bauda; 2011-04-29 pagal LR ATPK 183 str. 1 d. „Viešosios rimties trikdymas“ , 2011-07-14 pagal LR ATPK 183 str. 2 d. „Viešosios rimties trikdymas“ (t.1, b. l. 87-91).

Be to, iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamojo atžvilgiu vyksta naujas ikiteisminis tyrimas Nr. 52-1-01072-11) dar dėl 4 nusikalstamų veikų, kurias E. R. įtariamas padaręs būdamas laisvėje po šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, ir už kurias atsakomybė numatyta BK 284 str. 1d., 180 str. 1d., 310 str. 1d.

Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis ignoruoja įstatymo saugomas ir ginamas vertybes bei linkęs nuolat ir sistemingai daryti teisės pažeidimus. Įvertintus tai, teismas sprendžia, kad E. R. paskyrus bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu ar bausmės vykdymą atidėjus, ji būtų nepakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai - sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti jam galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą, todėl jam skirtina trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė- areštas.

Nustatant bausmės dydį atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas (b. l. 57), kad šią nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas.

Kaltinamasis yra jauno amžiaus, niekur nedirba, tačiau būdamas laisvėje registravosi darbo biržoje kaip ieškantis darbo.

Vertintina ir tai, kad namo bendrijos DNSB „Naujoji g. 26“ pirmininkės kaltinamasis charakterizuojamas kaip nekonfliktiška asmenybė (t.2., b.l. 28); kad kaltinamasis iš karto po veikos padarymo siekė atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą nukentėjusiajam, jo atsiprašė, bet nukentėjusysis nesileido į kalbas. Šias aplinkybes patvirtino ir pats A. B..

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino sumušęs kaltinamąjį, nuoširdžiai gailisi dėl tokių savo veiksmų. Be to, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo ir provokuojantis bei rizikingas paties nukentėjusiojo elgesys.

Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui.

Įvertinus šias aplinkybes E. R. skirtina arešto bausmė, didesnė už įstatymo straipsnio, numatančių atsakomybę už jo nusikalstamą veiką, numatytos sankcijos vidurkį.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013-03-28 2013-06-11 (t.2., b. l. 4,5, 34,35).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė- suėmimas, panaikintinas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, nes kaltinamajam analogiška kardomoji priemonė pakirta vykstančiame ikiteisminiame tyrime.

Civilinis ieškinys.

Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiojo A. B. gydymą pareiškė civilinį ieškinį dėl 113,90 Lt. žalos atlyginimo(t.1., b.l.35-37).Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažįsta.

Kadangi turtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, dėl ko už nukentėjusiojo gydymą gydymo įstaigos patyrė išlaidas, kaltinamasis privalo visiškai atlyginti žalą, todėl civilinis ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas.

Civilinis ieškovas A. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 30 Lt. turtinės žalos ir 1000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo (t.1., b.l. 49). Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažįsta.

Kadangi turtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, kaltinamasis privalo visiškai atlyginti žalą, todėl civilinis ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas.

Sprendžiant nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimas – tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. Jos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir neturi būti per didelis.

Neturtinės žalos atlyginimu yra siekiama atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, bet ne leisti nukentėjusiajam pasipelnyti kaltinamojo sąskaita.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis savo ieškinį dėl neturtinės žalos dydžio iš esmės grindžia išgąsčiu ir iki šiol jaučiamu skausmu dėl patirtų sužalojimų, gėda pasirodyti viešoje vietoje.

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajam nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo, tačiau jo prašoma priteisti neturtinės žalos dydžiai akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

BPK normos nereglamentuoja, kas turi įrodinėti ieškinio dydį, tačiau BPK 113 str. 2d. yra numatyta galimybė taikyti atitinkamas civilinio proceso normas. CPK 178 str. nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. BPK 115 str. 1d. yra nustatyta, kad ieškinio patenkinimas priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas. (LAT 2009 01 27 kasacinė nutartis Nr. 2K-29/2009).

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, neigiamai paveikus dvasinę, emocinę būseną yra neigiamo poveikio pasekmės, dėl to patirti išgyvenimai. Rašytinių ar kitų įstatymu leistinų įrodymų apie pasekmes savo dvasinei ir emocinei sveikatai, kokiu būdu pasireiškė jo patirtas pažeminimas, nukentėjusysis nepateikė.

Byloje nenustatyta ir neįrodyta, kad nukentėjusiajam po patirtų kūno sužalojimų būtų pasikeitęs darbingumo lygis ir dėl to sumažėję jo gaunamos pajamos, kilusios neigiamos pasekmės sveikatai ar atsiradusios komplikacijos. Pats nukentėjusysis patvirtino, kad tiek iki įvykio, tiek po jis niekur nedirbo, o registravosi darbo biržoje ir gaudavo socialinę pašalpą.

Nukentėjusysis taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių liekamųjų nusikalstamos veikos padarinių, gydymo eigos ir trukmės.

Šios aptartos aplinkybės yra pagrindas mažinti pareikšto ieškinio dydį.

Teismas, mažindamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes - konfliktas, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, kilo dėl paties nukentėjusiojo provokuojančio ir rizikingo elgesio.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, reali ir įrodyta yra 700 Lt. dydžio neturtinė žala, kuri priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str.1d., 303 str. 2d., 304 str., 305 str. 1d., 307 str. 1d., ,

nusprend ž i a:

E. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d. ir paskirti jam bausmę –areštą 80 (aštuoniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013-03-28 2013-06-11 (t.2., b. l. 4,5, 34,35).

E. R. skirtą kardomąją priemonę- suėmimą, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. R. suėmimo dienos po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš E. R. 113, 90 Lt. (vieną šimtą trylika litų 90 ct.) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Priteisti iš E. R. 30 Lt. (trisdešimt litų 00 ct.) turtinės žalos ir 700,00 Lt. (septynis šimtus litų 00 ct.) neturtinės žalos atlyginimo A. B. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam - nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.