Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. J. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2007-02-05 nuosprendžio, kuriuo A. Z. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

o g.

3'B.

A. Z. buvo kaltinamas tuo, kad 2005 m. gegužės 13 d., vakare po 22 valandos, policijos pareigūnams V. M., E. A. ir J. S. pristačius A. J. į Šilalės rajono savivaldybės ligoninę, apžiūrėjo ir reikalaujant policijos pareigūnams, parašė aktą, nurodydamas A. J. 2-jį girtumo laipsnį, jo nenustatinėdamas ir netikrindamas. Tokiais nusikalstamais veiksmais apšmeižė A. J., padarė jam turtinę ir neturtinę žalą, fizinius skausmus ir vidinius pergyvenimus. A. Z. girtumą nustatė vadovaudamasis prielaidomis ir žinomai melaginga policijos informacija, todėl policijos pareigūnai norėdami nuslėpti savo nusikalstamą veiką dėl A. J. padarytų sužalojimų (šonkaulių lūžio), darė poveikį gydytojui A. Z., kuris jų paveiktas, pažeisdamas metodinius reikalavimus, girtumą A. J. parašė iš policininkų pasakojimų, o ne dėl to, kad jis buvo girtas. Dėl tokių policininkų veiksmų A. J. buvo įžeistas.

Nukentėjusysis apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo kitam teismui, tačiau ne Šilalės rajono apylinkės teismui. Mano, kad teismas netinkamai taikė BK 30 str., nes iš bylos medžiagos ir liudytojų paaiškinimų matyti, kad liudytojai J. S., E. A. ir V. M. teisminio nagrinėjimo metu negalėjo suformuluoti, kokių, jų manymu, teisėtų reikalavimų nevykdė nukentėjusysis. Nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nuosekliais liudytojų I. A. bei V. K. parodymais nepatikėjo, nors jų parodymus patvirtina ir liudytojai J. S., E. A. ir V. M., tik pastarieji nenori pripažinti, kad klaidingai pamanė, jog 2005-05-13 automobilį vairavo A. J., ir dėl to padarė didelės žalos jo šeimai. Tvirtina, kad Šilalės rajono vyr. prokurorė A. K., tirdama 2005-05-13 įvykio aplinkybes, padarė keletą esminių BPK pažeidimų, o apskundus jos veiksmus, išryškėjo visų Šilalės rajono teisėsaugos institucijų ir pareigūnų priešiškumas apeliantui. Nurodo, kad teisėjas O. Briedis anksčiau nepagrįstai atsisakė priimti privataus kaltinimo skundą, kuriuo jis kaltino J. S., E. A. ir V. M., tačiau tokią nutartį panaikino Klaipėdos apygardos teismas. Apeliantas mano, kad tai rodo teisėjo O. Briedžio šališkumą, todėl jis turėjo nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo. Be to, teisėjo sutuoktinė dirba kartu su kaltinamuoju. Nurodo, kad byloje, kuri buvo išnagrinėta Tauragės rajono apylinkės teisme, buvo apklausti visi liudytojai ir patvirtino, kad 2005-05-13 A. J. nei vairuojančio, nei girtaujančio nematė. Tvirtina, kad A. Z. taikinamajame teismo posėdyje pripažino, kad nesuteikdamas medicininės pagalbos nuketėjusiajam padarė klaidų nustatydamas girtumą dėl medicininės metodinės medžiagos trūkumo, nesutiko tik dėl bendrininkavimo su policijos pareigūnais. Teisėjo O. Briedžio akivaizdoje kaltinamasis ir nukentėjusysis rankų paspaudimu susitaikė, tačiau perdavė skundą nagrinėti teisiamajame posėdyje, neišskirdamas dalies, dėl kurios proceso dalyviai susitaikė. Taip buvo pažeistos nukentėjusiojo teisės, nes kaltinamasis teisiamajame posėdyje kaltės nebepripažino visiškai. Apeliantas nurodo, kad gydytojas jam girtumo laipsnį nustatė pagal tai, kad nuo jo sklido alkoholio kvapas, buvo agresyvus, svirduliavo, atsisakė atlikti prašomus veiksmus. Aiškina, kad jis buvo vežamas policijos automobiliu, kuriuo vežiojami neblaivūs asmenys, dėl to nuo jo sklido alkoholio kvapas, jam buvo sulaužyti šonkauliai, į akis pripurkšta dujų, uždėti antrankiai, kentėjo skausmą ir buvo bejėgiškos būsenos, todėl buvo agresyvus, atsisakė atlikti testus, svirduliavo. Pažymi, kad medicininės apžiūros aktą pasirašė J. S., kuris nukentėjusįjį sužalojo, atliko kitus neleistinus veiksmus vėliau ikiteisminio tyrimo metu. Nurodo, kad iš I. A. parodymų matyti, kad policijos pareigūnai atvyko į K. J. sodybą ir be jokios priežasties sulaikė nukentėjusįjį, jį mušė. Tvirtina, kad 2005-05-13 automobilį vairavo ne jis, o I. A. ir V. K. Nurodo, kad policijos pareigūnai teisme parodė, jog stabdydami automobilį nematė, kas jį vairavo, o A. J. pamatė tik atvykę į K. J. sodybą. Be to, I. A. patvirtino, kad A. J. geriant alkoholį nematė. Apeliantas tvirtina, kad bylos, kurių duomenimis vadovavosi teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, turi būti atnaujintos dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Mano, kad teismas vadovavosi prielaidomis nustatydamas, kad V. K. parodymai yra nenuoseklūs, o kitų liudytojų parodymais patikėjo, nors jie yra policijos pareigūnų artimi giminaičiai ir silpnaregiai, tuo metu buvo girti. Tvirtina, kad dėl gydytojo blogos kvalifikacijos bei nusikalstamo bendrininkavimo su policijos pareigūnai padarė turtinės ir neturtinės žalos. Mano, kad kaltinamojo veiksmais buvo pažeistas viešasis interesas, kadangi nuo jo nusikalstamos veikos nukentėjo daug asmenų, be to iš pradžių kaltę pripažino, vėliau neigė, šios aplinkybės vertintinos kaip atsakomybę sunkinančios. Apeliantas tvirtina, kad teismas nepagrįstai savo iniciatyva priteisė proceso išlaidas iš jo išteisintajam, tuo pademonstruodamas savo šališkumą. Kadangi, apelianto nuomone, teismas pažeidė jo teisę į nešališką teismą, jis prašo nuosprendį naikinti, o bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, tačiau ne Šilalės rajono apylinkės teismui. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismo šališkumą įrodo tai, kad teismas savo iniciatyva, kai byloje paskelbta pertrauka, iškvietė į teismo posėdį liudytojus P. V. ir A. Z. R., kurie yra policijos pareigūnės V. M. giminaičiai, be to silpnaregiai, priesaiką už juos perskaitė teismo posėdžio sekretorė, tačiau apie tai teismo posėdžio protokole nepažymėjo.

Išteisintojo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusysis bei jo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nėra pagrindo.

Šioje byloje kaltinamuoju buvo patrauktas A. Z. už A. J. šmeižimą ir įžeidimą, todėl apelianto teiginiai dėl, jo manymu, neteisėtų pareigūnų V. M., E. A. ir J. S., ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei prokurorų veiksmų, fakto, kas vairavo automobilį, nenagrinėjami.

Iš nukentėjusiojo, liudytojų V. M., E. A. ir J. S., R. K., I. A. bei išteisintojo parodymų nustatyta, kad A. J. buvo pristatytas į ligoninę girtumui nustatyti. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą surašė gydytojas A. Z. (b. l. 15, t. 1). Nukentėjusysis teigia, kad jis nebuvo girtas, o gydytojas, nustatęs jam vidutinio laipsnio intoksikaciją alkoholiu, jį apšmeižė ir įžeidė.

Dėl šmeižimo

Šmeižimas yra paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Nors nukentėjusysis kategoriškai teigia, kad buvo blaivus, liudytojai P. V. ir Z. A. R. patvirtino, kad dienos metu kartu su A. J. išgėrė butelį degtinės. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad šie liudytojai yra silpnaregiai, neturi jokios reikšmės, nes jie buvo apklausti teisiamojo posėdžio metu, patys pasirašė po priesaikos tekstu (b. l. 81, t. 1). Šiais liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, juos patvirtina kitos bylos aplinkybės. Ir atvirkščiai, atsižvelgus į kitus bylos duomenis liudytojos I. A. parodymai vertintini kaip tendencingi, suformuluoti palankiai A. J. Be to liudytojai V. M., E. A. ir J. S. nurodė, kad jie kaip policijos pareigūnai sulaikė A. J. įtarę, kad jis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs. Tai nustatyta ir administracinio teisės pažeidimo byloje 2005-05-17 nutarimu, kuriuo A. J. paskirta nuobauda už transporto priemonės vairavimą neblaiviam ir už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Patikrinus šio nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005-06-27 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-10-27 nutartimis paliktas nepakeistas.

Policijos pareigūnams pristačius A. J. į ligoninę girtumui nustatyti, gydytojas A. Z. vadovavosi tuo metu galiojusio Vyriausybės 1996-01-15 nutarimo Nr. 92 29 punktu, atsakė į visus akte pateiktus klausimus ir pateikė išvadą, A. J. atsisakius pasirašyti pasirašė liudytojai – J. S. ir R. K. Kaip nurodo liudytojai E. A., J. S. ir R. K., medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas buvo surašytas be jokios pašalinės įtakos. Be to, liudytojos R. K. parodymai, kad nuo A. J. sklido stiprus alkoholio kvapas, bei aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad gydytojas padarė pagrįstą išvadą, jog A. J. buvo neblaivus.

Taigi, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte A. Z. užfiksavo tikrovę atitinkančią informaciją. Esant šioms aplinkybėms A. Z. pagrįstai išteisintas pagal BK 154 str. 1 d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl įžeidimo

Įžeidimas yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidžiama neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepimą apie žmogaus asmenybę, jo savybes.

Gydytojas A. Z., užfiksuodamas tam tikrus faktus apie A. J. ir nustatydamas girtumo laipsnį, jo nevertino. Byloje nėra jokių duomenų, kad išteisintasis būtų žodžiu, raštu ar veiksmu neigiamai atsiliepęs apie nukentėjusįjį.

Dėl teismo šališkumo

Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti, apeliantas nenurodė nei vieno iš BPK 58 str. 1 ar 2 d. nustatytų pagrindų. Teismas, priteisdamas proceso išlaidas išteisintajam, vadovavosi BPK 105 str. 6 d., iškviesdamas į teismo posėdį liudytojus P. V. ir A. Z. R. – BPK 287 str. 1 d. Proceso veiksmų, numatytų BPK, atlikimas negali būti traktuojamas kaip teismo šališkumas. Aplinkybės, kad teisėjas O. Briedis atsisakė priimti A. J. privataus kaltinimo skundą kitoje byloje, o jo sutuoktinė dirba toje pačioje įstaigoje kaip ir A. Z., nėra laikytinos keliančiomis pagrįstas abejones teisėjo nešališkumu.

Dėl bylos dalies nutraukimo kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius

Iš taikinamojo posėdžio protokolo matyti, kad tiek A. J., tiek A. Z. pareiškė, jog sutinka taikytis, tačiau laikėsi savo pozicijos. Jokio susitarimo dėl kurios nors dalies neužfiksuota. A. J. tvirtino, kad girtas nebuvo, tačiau medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte gydytojas užfiksavo tikrovės neatitinkančią informaciją. A. Z. nesutiko su tuo ir teigė, kad akto nefalsifikavo. Esant šioms aplinkybėms nebuvo pagrindo nutraukti bylos dalies kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Esant šioms aplinkybėms tenkinti apeliacinio skundo nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.