- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-31
- Bylos Nr.
- I-4661-244/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07535-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- O. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiškėjui O. B., atsakovės atstovui Sauliui Dabravolskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas O. B. skunde (b. l. 1-2, 166-169) prašo: 1) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 5 000 Lt neturtinės žalos; 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 5 000 Lt neturtinės žalos; 3) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato, 5 000 Lt neturtinės žalos; 4) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, 5 000 Lt neturtinės žalos.
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad 2013 m. vasario 19 d., 2013 m. balandžio 9 d., 2013 m. birželio 25 d., 2013 m. liepos 23 d., 2013 m. rugsėjo 3 d., 2013 m. rugsėjo 11 d., 2013 m. spalio 1 d., 2013 m. lapkričio 12 d. ir 2013 m. lapkričio 26 d. buvo vežamas iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato (toliau – ir Alytaus aps. VPK Varėnos r. PK) areštinės į Lukiškių TI-K ir negavo pietų ar maisto davinio. Iš Alytaus aps. VPK Varėnos r. PK areštinės išvykdavo apie 9.30 val. o į Lukiškių TI-K atvykdavo apie 13.30 val. Buvo etapuojamas iš vienos įstaigos į kitą dienotvarkėje nustatytu pietų laiku ir likdavo nevalgęs, o sauso davinio kelionei negaudavo. Dėl minėtų aplinkybių jau prieš konvojavimą į Alytaus aps. VPK Varėnos r. PK areštinę jausdavo emocinę depresiją.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą (b. l. 23–24) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyksta tarp 13.30 ir 14.30 jau pietų metui pasibaigus, nes pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2012-05-22 įsakymu Nr. 1-64 patvirtintą Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkę, pietūs Lukiškių TI-K vykdomi nuo 12.30 val. iki 13.30 val. Todėl mano, kad maitinimo organizavimu turėtų pasirūpinti būtent Varėnos areštinė, nes jeigu ten pusryčius pareiškėjas gauna apie 7 val. ryto, tai nuo paskutinio maitinimo iki nuvykimo į Lukiškių TI-K praeina tikrai daugiau negu 6 val. Be to, į Lukiškių TI-K atvažiavę asmenys ne iš karto yra talpinami į korpuso kameras, kur galėtų gauti pietus, bet vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nuostatomis, priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) yra atliekama asmens krata, patikrinami jų turimi daiktai, atliekama jų medicininė apžiūra. Asmenys iki medicininės apžiūros, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Tai reiškia, kad korpuse, kur asmuo gauna indus, vietą gyvenamoje kameroje bei kur vyksta maisto dalinimas, gali būti po dviejų valandų. Lukiškių TI-K veikė taip, kaip privalėjo veikti ir nepažeidė teisės aktų, todėl šioje situacijoje nėra priežastinio ryšio tarp tariamos žalos ir Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų. Be to pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam padaryta didelė neturtinė žala, nes tokios žalos faktas nėra patvirtintas neginčijamais įrodymais. Konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į skundą (t. 1, b. l. 31–35) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad jis 9 kartus negavo tinkamo maitinimo, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nepateikė jokių įrodymų dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklėse reglamentuota policijos areštinėse laikomų asmenų maitinimo tvarka (toliau - Tvarka). Tvarkos 62 punkte įtvirtinta nuostata, kad asmenys, laikomi policijos areštinėje, maitinami 3 kartus per dieną. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato areštinės vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta, kad pusryčiai sulaikytiems asmenims pateikiami 8.00 val., pietūs 13.00 val., vakarienė pateikiama 17.00 val. Anksčiau minėtos teisės normos įtvirtina pareigą maitinti asmenis, patalpintus į areštinę tris kartus per dieną (nustatytu laiku), laikantis nurodytų intervalų. Sisteminė nurodytų teisės aktų analizė duoda pagrindą išvadai, kad Alytaus AVPK Varėnos r. PK areštinės vidaus tvarkos taisyklėse nustatytas maitinimo režimas taikomas nuo to momento, kai asmuo yra patalpinamas į Alytaus AVPK Varėnos r. PK areštinę. Alytaus AVPK Varėnos r. PK negali būti atsakingas už konvojuojamų asmenų maitinimą iki jiems patenkant į Lukiškių TI-K. Byloje nėra pateikta duomenų, kad O. B. tuo metu, kai buvo laikomas Alytaus AVPK Varėnos r. PK areštinėje, nebuvo maitinamas nustatytu laiku ir laikantis nustatytų intervalų. Konvojavimo dienomis O. B. buvo maitinamas pusryčiais ir pusryčiai jam buvo išduoti. O. B. būnant sulaikymo laiką Alytaus AVPK Varėnos r. PK areštinėje, buvo pateikiamas karštas maistas tris kartus per dieną, nustatytu laiku. Maistas sulaikytiems asmenims į areštinę yra atvežamas iš maistą gaminančios ir teikiančios įstaigos (nėra gaminamas vietoje) jau pagamintas pagal užsakytų porcijų skaičių. Maistas išdalintas ir patiektas šiltas, laikantis higienos normas reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Kai asmenys į areštinę patalpinami pagal planinį konvojų ryte arba dienos metu, kai dar maistą tiekianti įmonė turi galimybę pagaminti papildomų porcijų, naujai patalpinti į areštinę asmenys taip pat gauna pietus ir/arba vakarienę. Tai priklauso nuo aplinkybės, kuriuo metu asmuo yra patalpinamas į areštinę. Policijos areštinių veiklą bei jose esančių asmenų maitinimo tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta galimybė aprūpinti į policijos areštines atvykusius asmenis sausu maisto daviniu. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą sausas maisto davinys yra išduodamas kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į skundą (t. 1, b. l. 151–154) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovas paaiškino, kad gavo ir išnagrinėjo pareiškėjo 2013 spalio 21 d. prašymą, kuriame jis prašė paaiškinti, kas turi maitinti ar išduoti maisto davinį, suimtąjį konvojuojant iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos policijos komisariato areštinės į Lukiškių TI-K. Kalėjimų departamentas informavo pareiškėją, kad Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 31 punkte nustatyta, kad asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val. Atkreiptas pareiškėjo dėmesys, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas iš areštinės į Lukiškių TI-K. Kadangi į Lukiškių TI-K pareiškėjas atvyko apie 14.00 val. pietūs Lukiškių TI-K buvo nuo 12.30 val. iki 13.30 val., todėl pareiškėjui Lukiškių TI-K nuo 17.30 val. iki 18.30 val. pagal dienotvarkę pateikta vakarienė. Pažymi, kad asmenų, kurie bus konvojuojami į kitą įstaigą, maitinimo klausimus sprendžia ta įstaiga, iš kurios asmenys yra išvežami. Lukiškių TI-K pareigūnai, vadovaudamiesi nustatyta dienotvarke, teisės aktų nepažeidė. Pareiškėjas skunde nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teismui pateiktas skundas visiškai abstraktus, neaiškus, pareiškėjas nenurodo aplinkybių, kuriomis galėtų grįsti savo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atsiliepime į skundą (b. l. t. 1, 12–13, 187-189) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovas paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 62 punkto nuostatomis, policijos areštinėse laikomi asmenys turi būti maitinami 3 kartus per dieną (maitinimo intervalai, išskyrus miegui skirtą laiką, neturi viršyti 7 valandų). Pagal Alytaus apskrities VPK Varėnos r. PK viršininko patvirtintų Alytaus apskrities VPK Varėnos r. PK areštinės vidaus tvarkos taisyklių dienotvarkę, Alytaus apskrities VPK Varėnos r. PK areštinėje laikomiems asmenims pusryčiai yra patiekiami 8.00 val., pietūs 13.00 val., vakarienė 17.00 val. Asmenų konvojavimą iš Alytaus apskrities VPK Varėnos r. PK areštinės į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą kiekvieną savaitės antradienį vykdo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai. Asmenys iš Alytaus apskrities VPK Varėnos r. PK areštinės išvežami apie 9.30 val., o į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą atvežami apie 13.30 val. Antradieniais iš Alytaus apskrities VPK Varėnos r. PK areštinės išvežami asmenys išvyksta areštinėje pavalgę jiems priklausančius pusryčius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių 98.5 punkto reikalavimais, konvojuojamuosius aprūpinti maisto daviniu reikia tik tada, kai konvojavimas trunka ilgiau kaip 6 val. Tuo tarpu asmenų konvojavimas iš Alytaus apskrities VPK Varėnos r. PK areštinės į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą trunka apie 4 val., todėl konvojuojamuosius aprūpinti sausu maisto daviniu nėra jokio pagrindo ir būtinybės. Mano, kad O. B. jo konvojavimo iš Alytaus apskrities VPK Varėnos r. PK areštinės į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą dienomis pietus turėjo gauti atvykęs į Lukiškių TI-K.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Ji atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės. Viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005; procesinio sprendimo kategorija 13.2; 14.3; 15.2).
Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti - tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Pažymėtina, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-05-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1490/2012).
Nagrinėjamoje administracinėje byloje analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovai veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neišdavus jam sauso maisto davinio 2013 m. vasario 19 d., 2013 m. balandžio 9 d., 2013 m. birželio 25 d., 2013 m. liepos 23 d., 2013 m. rugsėjo 3 d., 2013 m. rugsėjo 11 d., 2013 m. spalio 1 d., 2013 m. lapkričio 12 d. ir 2013 m. lapkričio 26 d. etapuojant jį iš Alytaus apskrities VPK Varėnos r. PK areštinės į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą. Tarp šalių nėra ginčo dėl fakto, jog pareiškėjui 2013 m. vasario 19 d., 2013 m. balandžio 9 d., 2013 m. birželio 25 d., 2013 m. liepos 23 d., 2013 m. rugsėjo 3 d., 2013 m. rugsėjo 11 d., 2013 m. spalio 1 d., 2013 m. lapkričio 12 d. ir 2013 m. lapkričio 26 d. etapuojant jį iš Alytaus apskrities VPK Varėnos r. PK areštinės į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą nebuvo išduotas sauso maisto davinys, tai buvo nustatyta ir tiriant pareiškėjo skundą Policijos departamentui (t. 1, b. l. 14, 16). Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariate laikomų asmenų planiniai etapavimai paprastai vykdomi neviršijant numatytos maitinimui skirtos trukmės, tačiau per neapsižiūrėjimą dėl minėtų etapavimų nebuvo užsakytas papildomas sauso maisto davinys, sugriežtinta kalinamųjų asmenų maitinimo kontrolė. Teismas, spręsdamas ginčą, rėmėsi LVAT administracine byla Nr. A14-653/2007, kurioje pažymėta, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Taigi įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.
Pareiškėjas siekia apginti savo pažeistą teisę į policijos areštinėje laikomų asmenų maitinimo tvarką.
Teismas, įvertindamas nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kardomojo kalinimo sąlygas – maitinimą, tai sukėlė pareiškėjui dvasinių kančių, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos yra pagrįstas.
Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į anksčiau išdėstytas aplinkybes, į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 200 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 5 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo O. B. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui O. B. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 200 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.