- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-28
- Bylos Nr.
- I-1572-342/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00765-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Aušrelė Mažrimienė, Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- M.J.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos
- Advokatai
- Deividas Gagys
- Kategorijos
- 1.13.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Remigijaus Armino ir Dalios Gumuliauskienės,
atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Ingai Drąsutavičienei,
2015 m. spalio 28 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M.J. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja M.J. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b.l. 5-11) kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2015-05-04 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-150504-00015; 2) panaikinti atsakovo 2015-05-06 privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-30-150506-00015; 3) įpareigoti atsakovą žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti visų pastatų ir statinių galimai savavališkos statybos patikrinimą.
Nurodo, jog jai nuosavybės teise priklauso 199/867 sklypo dalis iš bendro 0,0867 ha žemės sklypo ploto, esančio (duomenys neskelbtini) ir butas Nr.2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dviejų butų pastate, adresu (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo 2007-05-04 pirkimo-pardavimo sutartimi. Pažymi, jog minėtoje sutartyje buvo nustatyta, kad pareiškėja asmeniškai naudotis 177 kv.m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“ ir bendrai su kitais bendraturčiais – 22 kv.m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „D“. Akcentuoja, jog dėl namo statytojų E.L. ir D.L. kaltės dvibutis gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas ne statybą leidžiančiuose dokumentuose nustatytoje vietoje, bet pasukant ir patraukiant namą į vakarinę pusę žemės sklypo atžvilgiu. Pabrėžia, jog taip buvo pažeistos jos nuosavybės teisės į netrukdomą naudojimąsi asmeninio naudojimo žemės sklypo dalimi. Nurodo, jog tarp bendraturčių dėl sklypo naudojimo buvo kilę teisminiai ginčai, ir įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2015-02-10 nutartimi nustatyta žemės sklypo naudojimo tvarka. Pabrėžia, jog bendraturčiai, ignoruodami teismo nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką, trukdo jai naudotis asmenine žemės sklypo dalimi ir bendro naudojimosi žemės sklypo dalimi, todėl, siekdama apginti savo pažeistas teises, asmeninio naudojimo žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „A“ įsirengė vielos tinklo aptvarą. Akcentuoja, jog tokio tipo tvorai iki 1,8 m aukščio neprivalomas statinio projektas ir nereikalingas statybos leidimas. Nurodo, jog atsakovas 2015-05-04 surašė savavališkos statybos aktą ir 2015-05-06 priėmė privalomąjį nurodymą, pažeisdami teisės aktuose nustatytus administracinės procedūros terminus, pažeidė viešąjį interesą, atliktas tyrimas buvo šališkas ir neobjektyvus. Mano, kad atsakovas, atvykęs patikrinti ginčo tvoros, privalėjo patikrinti sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), esančių statinių, kai statinio projektas neprivalomas, teisėtumą. Teigia, jog atsakovas nenurodė pareiškėjos atsakomybės teisinio pagrindo ir sudėties. Pabrėžia, jog iš savavališkos statybos akto neaišku, kokiam statiniui ir pastatui yra priskiriamas atsakovo nurodomas savavališkos statybos objektas, nenurodyti jokie teisės aktai dėl savavališko statybos objekto priskyrimo ažūrinės vielos tinklo tvorai. Neigia atlikusi savavališkos statybos darbus. Teigia, jog esant neteisėtam savavališkos statybos aktui, turi būti panaikintas ir privalomas nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Nurodo, jog skundžiami aktai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Mano, jog byla yra teisminga administraciniam teismui, nes skundžiami viešojo administravimo subjekto priimti administraciniai aktai.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas nurodo, kad teismui nėra privalomos nurodytos LVAT nutartys, nes ginčas yra teismingas administraciniam teismui.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu (b.l. 78-84) prašo atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Mano, jog ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, kadangi ginčo tvora yra pastatyta. Paaiškina, jog 2015-02-18 „Karštąja linija“ buvo gautas pranešimas dėl galimai kultūros paveldo teritorijoje savavališkai pastatytos tvoros, adresu (duomenys neskelbtini), teisės aktais nustatytais terminais buvo atliktas patikrinimas ir surašytas savavališkos statybos aktas dėl Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų bei 23 straipsnio 28 dalies pažeidimų. Pažymi, jog pareiškėjos pastatyta tvora priskirtina I grupės nesudėtingiems statiniams, kurios statybai reikalingas bendraturčių sutikimai, bei atsižvelgiant į teritorijos, kurioje atlikta savavališka statyba, specifiškumą, ir rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas, kuris yra statybą leidžiantis dokumentas. Pabrėžia, jog įgyvendindamas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnį, 2015-05-06 surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo pareiškėja įpareigota nugriauti savavališkai pastatytą ažūrinę vielos tinklo tvorą ir sutvarkyti statybvietę. Mano, jog ginčijami aktai yra teisėti ir pagrįsti. Teigia, jog pareiškėjos skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą atlikti galimai savavališkos statybos patikrinimą dėl žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esančių visų pastatų ir statinių, nėra susijęs su ginčijamų aktų pagrįstumu ir teisėtumu, yra perteklinis, todėl neturi būti nagrinėjamas.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė papildomai paaiškino, jog statybos darbai yra užbaigti, todėl byla turėtų būti perduodama bendrosios kompetencijos teismui.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Klaipėdos skyrius atsiliepimu (b.l. 76-77) pažymi, jog ginčo statinys, esantis (duomenys neskelbtini), nėra registruotas Kultūros vertybių registre, tačiau patenka į Kultūros vertybių registre registruotos nekilnojamosios kultūros vertybės – Palangos miesto istorinės dalies teritoriją. Nurodo, jog Departamento Klaipėdos skyriui statybos projektas pateiktas nebuvo ir tokiam projektui nėra pritarta, tačiau darbai, dėl kurių yra kilęs ginčas, Palangos istorinės dalies paveldosaugos reikalavimų nepažeidžia. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Kadangi byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės pareiškėjai ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje kilęs ginčas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015-05-04 savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-150504-00015 ir 2015-05-06 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-30-150506-00015 teisėtumo ir pagrįstumo.
Administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. To paties straipsnio 2 dalis nurodo, kad asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą, o 3 dalis - kad statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą teismas išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgdama į nurodytas teisės normų nuostatas teisėjų kolegija pažymi, kad savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susiję su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, savavališkos statybos civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos Civiliniame kodekse, taip pat specialiajame Statybos įstatyme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 31 d. nutartį, priimtą byloje UAB „V“ v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos; 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartį byloje Nr. T-86-2014, priimtą byloje K. K. v. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros skyrius).
Specialioji teisėjų kolegija nuosekliai laikosi pozicijos, kad ginčijant savavališkos statybos aktą ir/ar reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kai statyba yra pradėta, pagal analogiją taikytinas Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 10 d. nutartį, priimtą byloje A. V. v. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius; 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartį Nr. T-51-2012, priimtą byloje M. D. v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, 2013 m. gegužės 14 d. nutartį Nr. T-64-2013, priimtą byloje J. V. v. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno skyrius ir kt., 2014 m. birželio 9 d. nutartį Nr. T-81-2014, priimtą byloje R. S. v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, 2014 m. lapkričio 11 d. nutartį Nr. T-114/2014, priimtą byloje R.B v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, 2015 m. gegužės 22 d. nutartį Nr.T-64/2015, priimtą byloje R.J.D. v. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius).
Remdamasi aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos M.J. skundas dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo priimtas nagrinėti pažeidžiant priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – fotonuotraukos (b.l. 42-47) – patvirtina, jog statybos darbai, adresu (duomenys neskelbtini), yra baigti.
Nors ginčijami aktai priimti viešojo administravimo subjekto, tačiau ginčo išsprendimas iš esmės susijęs su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, savavališkos statybos civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos Civiliniame kodekse, taip pat specialiajame Statybos įstatyme. Tačiau sprendžiant šios bylos teismingumo klausimą pareiškėjo atstovas advokatas Deividas Gagys nurodė, kad byla taptų teisminga bendrosios kompetensijos teismui tik tuo atveju, kai statiniui būtų reikalingas statybos leidimas ir statinys būtų pastatytas. Siekiant pašalinti šias abejones tikslinga kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją.
Šios aplinkybės patvirtina, jog aptariamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl jis turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22, 25 straipsniai). Pagrindinis kriterijus, pagal kurį atribojama bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo kompetencija, yra teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, prigimtis ir pobūdis. Ginčai, kylantys iš administracinių teisinių santykių, nagrinėtini administraciniame teisme, o ginčai, kylantys iš civilinių teisinių santykių, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.
Iškilus abejonei dėl bylos priskirtinumo administraciniam teismui, teismo manymu yra tikslinga kreiptis į Specialią teisėjų kolegija dėl bylos teismingumo nustatymo, vadovaujantis ABTĮ 21 straipsniu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu, 105 straipsniais, teismas
nutaria:
kreiptis administracinėje byloje Nr. I-1572-342/2015 į Specialią teismingumo kolegiją ginčams tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti per Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą šios bylos teismingumo klausimui išspręsti.
Nutarties kopijas išsiųsti bylos proceso dalyviams.
Nutartis neskundžiama.