Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00352-2012-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 39.4; 52.2; 79.1.

2012 m. gruodžio 20 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo administracinė byla J. R. atžvilgiu nutraukta, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. 2012-05-25 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį, kuriame nurodyta, jog J. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini)) direktorius, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovu, vykdančiu darbdavio funkcijas, neužtikrino, kad apie darbininko V. U. (gim. (duomenys neskelbtini)) įdarbinimą ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nustatyta tvarka būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, o būtent neveikimu, t. y. neužtikrindamas, kad įmonėje visi darbuotojai dirbtų įdarbinti įstatymų nustatyta tvarka, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius (toliau – Institucija) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinį direktorių J. R. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Skunde nurodo, kad Institucija su teismo sprendimu nesutinka, nes mano, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Nutarimas priimtas neįvertinus fakto, kad teismų praktikoje nelegalaus darbo bylose pažeidimas gali būti padaromas ir neveikimu, t. y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrole įmonėje.

Pasak Institucijos, suformuotoje teismų praktikoje nelegalaus darbo bylose teismai ne kartą yra pažymėję, kad pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnyje, gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 241). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-11 nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.N575-3284/2011 teisėjų kolegija pažymėjo, kad minėtas pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis, nustatytomis DK 98 straipsnyje, už kurių padarymą asmuo yra trauktinas administracinėn atsakomybėn. Viena iš jų leidimas asmeniui dirbti, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią. Šioje byloje, kuri yra analogiška išnagrinėtai apelianto skundžiamai Joniškio rajono apylinkės teismo bylai, teismas pažymėjo, kad LR akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, kad bendrovės direktorius atsako už kasdienės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu, tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Dėl anksčiau išvardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatavo, jog bendrovės direktoriaus veikoje, neužtikrinant, jog būtų laiku pranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojo valstybinio socialinio draudimo pradžią nustatyti visi ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai.

Nagrinėjant bylą Joniškio rajono apylinkės teisme J. R. patį pažeidimo faktą pripažino, tačiau savo kaltės nepripažino paaiškindamas, kad darbuotojas V. U. į darbą buvo priimtas tinkamai, tik per klaidą nebuvo apie pastarojo priėmimą pranešta VSDFV. J. R. paaiškino kontrolę vykdantis ir nurodė, kad techniškai neįmanoma viską patikrinti. Pažymėtina, kad J. R. teismo posėdžio metu nenurodė jokių konkrečių savo veiksmų, kuriais kontroliuotų LR Vyriausybės 2007-04-25 nutarimu Nr. 435 patvirtintų LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų 25.1 punkte nustatyto reikalavimo, nors jam ši prievolė nustatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus J. R. nuo 2010-07-19 galiojančioje pareiginėje instrukcijoje (pareiginės instrukcijos 9 p.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad J. R. nesiėmė reikiamų veiksmų, kad būtų tinkamai vykdomas LR Vyriausybės 2007-04-25 nutarimu Nr. 435 patvirtintų LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų 25.1 punkte nustatytas reikalavimas, taip leisdamas V. U. nuo 2012-04-10 iki 2012-09-19 dirbti būnant socialiai neapdraustam. Todėl konstatuotina, kad pažeidimą numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, J. R. padarė neveikimu, t. y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrole įmonėje.

Institucija nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 14 d. aprobuotame Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose teisėjų kolegija pasisakė, kad administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo gali būti traukiami keli asmenys – tiek įmonės vadovas padaręs pažeidimą neveikimu, t. y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrole, tiek aktyvius veiksmus atlikęs darbuotojas. Nors K. M. ir pripažino dėl didelio darbo krūvio ir neapdairumo neatlikusi jai tiesiogiai nustatytos pareigos laiku pranešti VSDFV apie V. U. įdarbinimą, tačiau, institucijos nuomone, šioje byloje tinkamas subjektas padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą yra J. R., kadangi jis, nebūdamas pakankamai rūpestingas, pažeisdamas LR akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 11 punktą ir galiojančios pareiginės instrukcijos 9 punkto reikalavimus, nesiėmė reikiamų veiksmų kontroliuojant LR Vyriausybės 2007-04-25 nutarimu Nr. 435 patvirtintų nuostatų 25.1 punkte nustatyto reikalavimo vykdymo įmonėje. Institucijos nuomone, byloje esančių duomenų pakanka, kad būtų konstatuota įmonės vadovo J. R. nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė įmonėje, sąlygojusi minėto LR vyriausybės nutarimo pažeidimo padarymą.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šioms aplinkybėms nustatyti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-4788/2009, Nr. N756?450/2010, Nr. N63-992/2010, taip pat Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 259).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis proceso įstatymų reikalavimų. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pažeidimo sudėties, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą J. R., liudytoją K. M., institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovą, kurių parodymus išanalizavo kitų byloje esančių įrodymų kontekste.

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, galėjo būti padarytas dėl neatsargumo. Tačiau siekiant patraukti asmenį atsakomybėn už minėto administracinio teisės pažeidimo padarymą, būtina įvertinti atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, juos siejant su kitomis bylos aplinkybėmis.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad J. R. yra įmonės vadovas, kurioje yra įsteigta Personalo ir darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba. Iš Personalo ir darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos vadovo pareiginės instrukcijos matyti, kad šis skyrius yra įsteigtas siekiant įmonėje užtikrinti tinkamą darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi, personalo priėmimą, mokymą ir kitų su įmonės personalu susijusių užduočių atlikimą. Tai reiškia, kad įmonės generalinis direktorius J. R. vadovaudamasis DK 24 straipsnio 2 dalimi, pagal kompetenciją dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje perdavė Personalo ir darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos vadovui. Iš Personalo ir darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos vadovo pareiginės instrukcijos matyti, kad joje numatyta, jog tarnybos vadovas turi pareigą tinkamai įforminti darbuotojų priėmimą į darbą, perkėlimą į kitas pareigas, atleidimą iš darbo (70 b. l.). Tai Personalo ir darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos vadovė K. M. patvirtino ir duodama parodymus teismo posėdžio metu (81 b. l.). Šių normų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pranešimo apie naujo darbuotojo priėmimą perdavimas VSDFV yra Personalo ir darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos vadovo kompetencija, o vien tik formalus įmonės vadovo pareigos, kad neužtikrino, jog apie darbuotojo priėmimą nebuvo pranešta VSDFV, nesudaro pagrindo jo traukti administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo.

Taigi, anksčiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad J. R. nepadarė ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik toks asmuo, kuris savo veikimu (tyčia) ar neveikimu (dėl neatsargumo) padarė administracinį teisės pažeidimą ir kurio veiksmai atitinka Kodekso specialiosios dalies straipsnio dizpozicijoje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovo paaiškinimas pirmosios instancijos teismo posėdyje „kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas J. R. teisingai, nes pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką atsakomybėn gali būti traukiamas tiek darbdavys, tiek ir darbuotojas. Jie pasirinko ir administracinėn atsakomybėn patraukė „stipresniąją pusę“ – direktorių, kuris šiuo atveju turi atsakyti už padarytą pažeidimą“, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad nagrinėjamoje byloje buvo pažeisti teisėtumo (ATPK 7 straipsnis) ir asmens lygybės prieš įstatymą principai (ATPK 252 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.