Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2026-05-20 · Administracinė byla Nr. eA-538-415/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-05-20
Bylos Nr.
eA-538-415/2026
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00506-2024-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Kryževičius, Beata Martišienė, Egidijus Šileikis
Pareiškėjas
A. J.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Administracinė byla Nr. eA-538-415/2026Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00506-2024-6Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. gegužės 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. J. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. J. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja A. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija) 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 56-14 „Dėl asmens skundo nenagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. sausio 19 d. skundą dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) Specialiosios ekspertų komisijos (toliau – ir SEK) 2024 m. sausio 9 d. sprendimo neleisti pareiškėjai susipažinti su dėl jos kriminalinės žvalgybos metu surinkta įslaptinta informacija; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodė:

2.1. pareiškėja 2024 m. sausio 19 d. skunde prašė panaikinti FNTT SEK 2024 m. sausio 9 d. posėdžio protokole Nr. 1-59 priimtą sprendimą neleisti jai susipažinti su 2023 m. lapkričio 29 d. prašyme nurodyta informacija. Atsakovas Sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2024 m. sausio 19 d. skundą ir nurodė, jog jis negali priimti sprendimo dėl kriminalinės žvalgybos informacijos įslaptinimo pagrįstumo (Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 str. 4, 5 ir 7 d.);

2.2. Sprendime nepagrįstai vadovaujamasi Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 7 dalimi. Pareiškėja 2024 m. sausio 19 d. skunde prašė išslaptinti ir leisti susipažinti tik su turimos informacijos turiniu, kas neapima ir nesusiję su detalių duomenų apie kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, šių būdų taikymo taktiką ir kt. informacijos teikimu;

2.3. pareiškėjos prašoma informacija atitinka Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje apibrėžtą apibendrintą informaciją, parengtą kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu, ir neapima informacijos, nurodytos to paties straipsnio 7 dalyje. Komisija galėjo gauti prašomą informaciją ir su ja susipažinti, jei tai buvo reikalinga pareiškėjos skundui nagrinėti ir sprendimui dėl informacijos išslaptinimo priimti, tačiau Komisija nepasinaudojo įstatymo suteikta teise ir nusprendė visiškai nenagrinėti skundo.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisija atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjos skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė:

4.1. Komisija 2024 m. vasario 6 d. posėdyje kilo abejonių dėl to, ar pareiškėjos 2024 m. sausio 19 d. skundo nagrinėjimas priskirtinas Komisijos kompetencijai, todėl nuspręsta pasikreipti į FNTT dėl papildomos informacijos. FNTT atsakyme, be kita ko, paaiškino, kad FNTT SEK nutarė, jog nurodytos informacijos išslaptinimas pakenks teisėtiems kriminalinės žvalgybos interesams;

4.2. pareiškėja nepateikė pagrįstų argumentų, jog teisės aktai suteikia įgaliojimus Komisijai vertinti kriminalinės žvalgybos informaciją. Komisija Sprendime nurodė motyvus, kodėl ji neturi teisės aktais suteiktų įgaliojimų vertinti kriminalinės žvalgybos informacijos turinį ir negali priimti sprendimo dėl kriminalinės žvalgybos informacijos įslaptinimo pagrįstumo;

4.3. šiuo atveju vadovautinasi Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio nuostatomis, kurios laikytinos specialiosiomis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir Paslapčių įstatymas) nuostatų atžvilgiu. Pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 4 dalį, Komisija nėra priskiriama prie gavėjų, kuriems kriminalinės žvalgybos informacija teikiama susipažinti. To paties straipsnio 5 dalyje yra numatyta galimybė kitoms valstybės institucijoms ir asmenims teikti apibendrintą informaciją, parengtą kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu, tačiau šiuo atveju pareiškėja prašė leisti susipažinti ne su apibendrinta informacija, o su labai konkrečia informacija;

4.4. pareiškėja ikiteisminio tyrimo metu jau susipažino su konkrečia informacija, sudariusia pagrindą teikti teismui teikimą sankcionuoti dėl jos kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, nes, kaip nurodė FNTT, atitinkami dokumentai buvo išslaptinti ir pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Visa informacija, kuri galėjo būti išslaptina, buvo išslaptinta;

4.5. FNTT įslaptina informacija buvo pažymėta slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ su papildoma nuoroda „IPSS“ (išslaptinama paslapčių subjekto sprendimu), t. y. suėjus 5 metų terminui, tokia informacija nėra laikoma išslaptinta iki tol, kol paslapčių subjektas nepriima sprendimo išslaptinti informaciją (Paslapčių įstatymo 10 str. 4 d.). FNTT SEK, įvertinusi pareiškėjos prašomos informacijos tolesnio įslaptinimo tikslingumą, nustatė, kad tokios informacijos išslaptinimas pakenks teisėtiems kriminalinės žvalgybos interesams, t. y. kriminalinės žvalgybos subjektų kriminalinės žvalgybos veiksmų metu gauta informacija sudaro tarnybos paslaptį pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 2, 4 ir 7 dalis, Paslapčių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 19 punktą ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtinto detalaus įslaptinamos informacijos sąrašo 119 punktą;

Šalies argumentai

4.6. pareiškėja nepagrįstai teigė, kad Komisija nepagrįstai vadovavosi Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 7 dalimi. Net tais atvejais, kai įslaptintos informacijos turinys tiesiogiai nėra konkretūs detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, tokių būdų taikymo taktiką ir kt., iš tos informacijos vis tiek galima numatyti (suprasti) ir konkrečius detalius duomenis apie kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus, priemones ir pan. Netiesioginis tokios informacijos atskleidimas pakenktų teisėtiems kriminalinės žvalgybos interesams, ką nustatė FNTT, kaip pareiškėjos prašomos įslaptintos informacijos rengėjas.

II.

5. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. sausio 13 d. sprendimu atmetė pareiškėjos A. J. skundą.

6. Teismas nustatė:

Šalies argumentai

6.1. pareiškėja 2023 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į FNTT su prašymu leisti susipažinti su informacija apie jos galimai rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas, turėta iki 2018 m. gruodžio 4 d., ir informacija, surinkta nuo 2018 m. gruodžio 4 d. iki 2019 m. gegužės 30 d., t. y. ikiteisminio tyrimo Nr. 06-6-00009-19 pradėjimo, nes baigėsi šiai informacijai įstatyme nustatytas įslaptinimo terminas, be to, nutraukus ikiteisminį tyrimą, išnyko įslaptinimo tikslingumas;

6.2. FNTT SEK 2024 m. sausio 9 d. posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 1-59) priėmė sprendimą neleisti (nepritarti leisti) susipažinti su dėl pareiškėjos kriminalinės žvalgybos metu surinkta įslaptinta informacija;

6.3. pareiškėja kreipėsi į Komisiją su 2024 m. sausio 19 d. skundu, prašydama panaikinti FNTT SEK 2024 m. sausio 9 d. sprendimą, taip pat įpareigoti FNTT išslaptinti 2023 m. lapkričio 29 d. prašyme nurodytą įslaptintą informaciją bei leisti pareiškėjai su ja susipažinti;

6.4. Komisija 2024 m. gegužės 22 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė nenagrinėti pareiškėjos skundo.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas, įvertinęs Paslapčių įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 10 punkto, Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 4, 5 ir 7 dalių nuostatas, konstatavo, kad Komisijai nėra suteikta teisė gauti kriminalinės žvalgybos informaciją. Byloje nėra ginčo dėl to.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja kreipėsi į atsakovą su 2024 m. sausio 19 d. skundu ne dėl leidimo susipažinti su apibendrinta informacija, parengta kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu, bet dėl FNTT SEK 2024 m. sausio 9 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo išslaptinti bei leisti susipažinti su konkrečia informacija, t. y. informacija apie pareiškėjos galimai rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas, turėta iki 2018 m. gruodžio 4 d., ir informacija, surinkta nuo 2018 m. gruodžio 4 d. iki 2019 m. gegužės 30 d., t. y. iki ikiteisminio tyrimo Nr. 06-6-00009-19 pradėjimo. Teismo vertinimu, pareiškėjos prašoma informacija nepatenka į apibendrintos informacijos, parengtos kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu, kategoriją pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 5 dalies nuostatas, o atsakovas neprivalėjo reikalauti iš FNTT apibendrintos informacijos, nes pareiškėja to neprašė, todėl pareiškėjos teiginiai dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 5 dalies taikymo atmestini.

9. Teismas nurodė, kad Komisija, gavusi FNTT paaiškinimą, kad įslaptintos informacijos išslaptinimas pakenks teisėtiems kriminalinės žvalgybos interesams, o kriminalinės žvalgybos subjektų kriminalinės žvalgybos veiksmų metu gauta informacija sudaro tarnybos paslaptį pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 2, 4 ir 7 dalis, teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą, nes Komisija neturi įgaliojimų vertinti kriminalinės žvalgybos informacijos turinį, todėl ir negali priimti sprendimo dėl tokios informacijos įslaptinimo pagrįstumo. Akcentuota, kad, sprendžiant klausimą dėl informacijos įslaptinimo (išslaptinimo) pagrįstumo, turėtų būti vertinamos ne tik aplinkybės, dėl kurių nėra išnykęs informacijos įslaptinimo tikslingumas, bet ir turinys tos informacijos, kuri neteikiama Komisijai pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą.

10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad aptariama FNTT įslaptinta informacija buvo pažymėta slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ su papildoma nuoroda „IPSS“, t. y. suėjus 5 metų terminui, tokia informacija nėra laikoma išslaptinta iki tol, kol paslapčių subjektas nepriima sprendimo išslaptinti informaciją (Paslapčių įstatymo 10 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju nėra paslapčių subjekto sprendimo išslaptinti įslaptintą informaciją, priešingai, FNTT SEK įvertino tolesnio informacijos įslaptinimo tikslingumą ir nustatė, kad įslaptintos informacijos išslaptinimas pakenks teisėtiems kriminalinės žvalgybos interesams, t. y. kriminalinės žvalgybos subjektų kriminalinės žvalgybos veiksmų metu gauta informacija sudaro tarnybos paslaptį pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 2, 4 ir 7 dalis, Paslapčių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 19 punktą ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtinto detalaus įslaptinamos informacijos sąrašo 119 punktą. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėjos pasikreipimo į Komisiją metu (2024 m. sausio 19 d.) bei Sprendimo priėmimo metu (2024 m. gegužės 22 d.) 5 metų informacijos įslaptinimo terminas (Paslapčių įstatymo 8 str. 1 d. 4 p.) nebuvo suėjęs, nes pareiškėja prašė išslaptinti informaciją apie jos galimai rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas, turėtą iki 2019 m. gegužės 30 d. (t. y. įslaptinimo terminas būtų baigęsis tik 2024 m. gegužės 30 d.).

11. Teismas priėjo prie išvados, kad Sprendimas yra pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis, atsakovas jame nurodė taikytinus teisės aktus, Sprendimas yra priimtas pagal atsakovui suteiktą kompetenciją, todėl Sprendimas atitinka esminius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus. Teismas nenustatė pagrindo panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus.

III.

12. Pareiškėja A. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jos skundą, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

13. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo:

13.1. teismas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjos argumentus, pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas;

13.2. viena iš Komisijos funkcijų yra spręsti ginčus tarp paslapčių subjektų ir kitų asmenų, kylančius dėl informacijos įslaptinimo, išslaptinimo ir kt. (Paslapčių įstatymo 12 str. 3 d. 10 p.). Paslapčių įstatyme dėl šios funkcijos nėra numatyta jokių išimčių, kas reiškia, kad Komisijai jokiomis aplinkybėmis nesuteikta teisė nespręsti ginčo tarp paslapčių subjekto ir kitų asmenų, šiuo atveju – ginčo tarp pareiškėjos ir FNTT dėl įslaptintos informacijos išslaptinimo. Ta aplinkybė, kad Komisija negali susipažinti su įslaptintos informacijos turiniu, nesudaro pagrindo nevykdyti Paslapčių įstatyme įtvirtintos pareigos spręsti kilusius ginčus. Priešinga teismo išvada, kad atsakovas neturi įgaliojimų vertinti kriminalinės žvalgybos informacijos turinį, todėl ir negali priimti sprendimo dėl tokios informacijos įslaptinimo teisėtumo, yra nepagrįsta teisės aktais. Teismas turėjo panaikinti Sprendimą vien dėl to, kad jis priimtas pažeidžiant Paslapčių įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 10 punktą;

13.3. susipažinimas su įslaptinta informacija yra vienas iš būdų ir priemonių, siekiant išspręsti kilusius ginčus, bet ne vienintelis. Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė teikti apibendrintą informaciją, parengtą kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu. Šiuo atveju Komisija naudojosi kitais būdais reikalingai informacijai gauti, t. y. kreipėsi į FNTT su prašymu pateikti paaiškinimą dėl informacijos įslaptinimo;

13.4. teismas be pagrindo konstatavo, kad, remiantis FNTT paaiškinimu, įslaptintos informacijos išslaptinimas pakenks teisėtiems kriminalinės žvalgybos interesams. Tarnybos paslapties įslaptinimo terminas yra 5 metai (Paslapčių įstatymo 8 str. 1 d. 4 p.) ir, nors ant aptariamos įslaptintos informacijos yra papildoma nuoroda „IPSS“, šiuo atveju nėra sprendimo apie informacijos išslaptinimą arba įslaptinimo termino pratęsimą. Šios aplinkybės rodo, kad FNTT neatliko jai įstatymu pavestų funkcijų dėl įslaptintos informacijos išviešinimo arba šios informacijos įslaptinimo termino pratęsimo, o Komisija neatliko pareigos išnagrinėti dėl to kilusį ginčą. Nesant FNTT sprendimo pratęsti informacijos įslaptinimo terminą, teismas neturėjo objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad šios informacijos išslaptinimas pakenks teisėtiems kriminalinės žvalgybos interesams. Be to, teismui nesusipažinus su įslaptinta informacija, nebuvo objektyvios galimybės spręsti apie šios informacijos reikšmingumą, jos išslaptinimu keliamas rizikas ar įslaptinimo būtinybę;

13.5. teismas, neturėdamas jokių objektyvių įrodymų apie prašomos informacijos turinį, savo išvadas grindė prielaida, kad pareiškėja siekia susipažinti su įslaptinta informacija, apibrėžta Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 7 dalyje, su kuria ji neturi teisės susipažinti. Vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi, pareiškėja turėjo teisę gauti kriminalinės žvalgybos metu apie ją surinktus duomenis, nes dėl jos buvo atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmai, bet ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nenustatyta nusikaltimo sudėtis ir įvykis. Be to, kaip minėta, pasibaigus informacijos įslaptinimo terminui, FNTT nepriėmė sprendimo pratęsti šį terminą;

13.6. šiuo atveju tarpusavyje konkuruoja du įstatymo saugomi gėriai: 1) asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje, bei šios teisės užtikrinimą, sudarant galimybę apskųsti institucijų sprendimus ir veiksmus, pažeidžiančius šią teisę, ir 2) valstybės bei jos institucijų teisė išsaugoti informaciją, sudarančią valstybės ar tarnybos paslaptį, įtvirtinta Paslapčių įstatyme. Teismo sprendimu sukuriama teisinė situacija, kurioje asmuo, manantis, kad yra pažeistos jo konstitucinės teisės, neturėtų jokios efektyvios teisinės gynybos, nors ir garantuojamos Paslapčių įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 10 punkte, vien dėl tos priežasties, kad paslapčių subjektas, su kuriuo vyksta ginčas, galbūt būdamas nesuinteresuotas ar siekdamas nuslėpti savo klaidas ir pan., neteikia jam neparankios, nenaudingos informacijos;

13.7. pareiškėjos 2023 m. lapkričio 29 d. prašymo turinyje nėra nurodyta nei kad turi būti pateikta apibendrinta informacija, nei kad prašoma Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 7 dalyje nurodyta informacija. Toks prašymas suformuluotas dėl to, kad pareiškėja nežino ir negali žinoti prašomos informacijos turinio, t. y. ar informacija, surinkta kriminalinės žvalgybos metu, apima Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 7 dalyje nurodytą informaciją, ar ne. Šiuo atveju pareiga pateikti tik tokią informaciją, su kuria pareiškėjai galima susipažinti, tenka paslapčių subjektui, kaip nurodyta Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje;

13.8. Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kokia forma tokia informacija gali būti teikiama Komisijai bei kitiems asmenims, t. y. gali būti teikiama tik apibendrinta informacija, parengta kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu. Duomenų pateikimo Komisijai forma yra apibrėžta įstatymu ir nepriklauso nuo pareiškėjos prašymo formos. Šiuo atveju nėra kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo sprendimo suteikti ar nesuteikti Komisijai prašomos informacijos, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 6 d. nutarimo Nr.109 „Dėl kriminalinės žvalgybos informacijos pateikimo tvarkos nustatymo“ 1.2 punkte. FNTT SEK 2024 m. sausio 9 d. sprendimas nėra teisėtas pagrindas nesuteikti Komisijai prašomos informacijos, todėl tai negali būti pagrindu Komisijai nenagrinėti pareiškėjos skundo;

13.9. teismas FNTT deklaratyvų paaiškinimą nepagrįstai laikė sprendimą lemiančiu argumentu: 1) paaiškinime nenurodyti konkretūs argumentai, 2) paaiškinime pateiktos formalios nuorodos į teisės aktą (Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 str. 2, 4 ir 7 d.) nėra susijusios su prašoma informacija, 3) paaiškinimą pateikė FNTT, t. y. viena iš ginčo šalių, suinteresuota kilusio ginčo nenagrinėjimu. Minėtame paaiškinime FNTT formaliai pakartojo tas pačias nuorodas į tuos pačius teisės aktus, kurie nurodyti skundžiamame FNTT SEK 2024 m. sausio 9 d. sprendime, bet neatsakė į Komisijos prašymą nurodyti tokio sprendimo motyvus ir paaiškinti, kaip buvo taikomos Paslapčių įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatos. Be to, teismas, remdamasis FNTT paaiškinimu, neįvertino, kad pareiškėja neprašė tos informacijos, kuri pagal FNTT paaiškinimą sudaro tarnybos paslaptį;

13.10. pareiškėja prašė FNTT išslaptinti informaciją dėl dviejų laikotarpių: iki 2018 m. gruodžio 4 d. ir nuo 2018 m. gruodžio 4 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. Teismas informacijos įslaptinimo terminą skaičiavo tik pagal paskutinę pareiškėjos nurodytą dieną (2019 m. gegužės 30 d.), nevertindamas to, kad informacijos apie galimai rengiamas, daromas ar padarytas veikas, turėtos iki 2018 m. gruodžio 4 d., įslaptinimo terminas suėjo 2023 m. gruodžio 4 d., taip pat iki pasikreipimo į Komisiją momento (2024 m. sausio 19 d.) suėjo terminas dėl informacijos dalies, surinktos nuo 2018 m. gruodžio 4 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. Be to, nei Komisija, nei teismas nevertino, ar pareiškėjos prašoma informacija buvo gauta dar galiojant įslaptinimo terminui.

Atsiliepimas

14. Atsakovas Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą.

15. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus. Atsakovas papildomai nurodo:

15.1. Paslapčių įstatyme nėra numatyta išimčių dėl Komisijos vykdomos ginčų dėl informacijos įslaptinimo pagrįstumo sprendimo funkcijos, tačiau šio įstatymo nuostatos yra bendrosios, nagrinėjamu atveju vadovautinasi Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio nuostatomis;

15.2. kilusiam ginčui išspręsti yra būtina susipažinti su įslaptinta informacija (konkrečia, ne apibendrinta), nes turi būti vertinamas informacijos įslaptinimo pagrįstumas. Teismas tinkamai įvertino, kad Komisija neturi teisės aktais suteiktų įgaliojimų vertinti kriminalinės žvalgybos informacijos turinį ir negali priimti sprendimo dėl tokios informacijos įslaptinimo pagrįstumo, todėl Komisija teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą;

Šalies argumentai

15.3. pareiškėja neteisingai vertina Komisijos kreipimąsi į FNTT. Komisija, prašydama FNTT pateikti paaiškinimą, siekė išsiaiškinti nurodytos informacijos įslaptinimo motyvus bei aplinkybes, dėl kurių ši informacija negali būti išslaptinta. FNTT pateikė pagrįstą paaiškinimą, kodėl nurodyta informacija yra įslaptinta;

15.4. tai, kad FNTT pareiškėjai ir Komisija nenurodė termino, kuriam pratęstas šios informacijos įslaptinimas, nepaneigia fakto, kad informacija ir toliau turi likti įslaptinta. Šiuo atveju FNTT SEK įvertino visos pareiškėjos prašomos informacijos įslaptinimo tikslingumą ir, neišskirdama jos pagal laikotarpius, nustatė, kad visos įslaptintos informacijos išslaptinimas vis dar galėtų pakenkti teisėtiems kriminalinės žvalgybos tikslams;

15.5. pareiškėja nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo susipažinti su aptariama įslaptinta informacija. Esminis klausimas šioje byloje buvo nustatyti, ar atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti jos skundą. Pareiškėja nesutinka su Komisijos atsisakymu nagrinėti jos skundą, o ne su įslaptintos informacijos ir jos įslaptinimo pagrįstumo vertinimo (kurio Komisija ir neatliko) rezultatais;

15.6. teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos prašoma informacija nepatenka į apibendrintos informacijos, parengtos kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu, kategoriją pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 5 dalies nuostatas, o atsakovas neprivalėjo reikalauti iš FNTT apibendrintos informacijos, nes pareiškėja to neprašė. Pareiškėja 2023 m. lapkričio 29 d. prašyme prašė leisti susipažinti ne su apibendrinta informacija, o su labai konkrečia informacija. Be to, sprendžiant kilusį ginčą, Komisijai būtų reikėję vertinti konkrečios įslaptintos informacijos turinį ir jos įslaptinimo pagrįstumą;

15.7. FNTT atsisakė suteikti pareiškėjai prašomą informaciją ir tokį atsisakymą motyvavo FNTT SEK 2024 m. sausio 9 d. sprendime. Atsakovas neprašė FNTT pateikti jam nurodytą informaciją, todėl neturėjo būti priimtas FNTT vadovo sprendimas šiuo klausimu. Komisija prašė FNTT pateikti paaiškinimą dėl sprendimo neišslaptinti informacijos pagrindo ir motyvų, Komisija gavo šiuos paaiškinimus iš FNTT (FNTT 2024 m. balandžio 4 d. raštas Nr. 25-4473);

Atsiliepimas

15.8. atsakovas, gavęs FNTT paaiškinimą, kad nurodytos informacijos išslaptinimas pakenks teisėtiems kriminalinės žvalgybos interesams, o kriminalinės žvalgybos subjektų kriminalinės žvalgybos veiksmų metu gauta informacija sudaro tarnybos paslaptį, teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą, nes, kaip minėta, atsakovas neturi įgaliojimų vertinti kriminalinės žvalgybos informacijos turinį bei priimti sprendimą dėl tokios informacijos išslaptinimo pagrįstumo. Priešingai nei tvirtina pareiškėja, FNTT paaiškinime yra nurodyti motyvai ir paaiškinimai;

15.9. visa informacija, kurios įslaptinimo tikslingumas baigėsi, buvo FNTT išslaptinta ir pateikta pareiškėjai. Pareiškėja prašė labai konkrečios įslaptintos informacijos, tačiau, paslapčių subjekto vertinimu, tokia informacija sudaro tarnybos paslaptį ir negali būti jai teikiama. Net ir netiesioginis informacijos apie kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, šių būdų taikymo taktiką ir kt., atskleidimas pakenktų teisėtiems kriminalinės žvalgybos interesams, ką nustatė FNTT, kaip šios įslaptintos informacijos rengėja. Šioje situacijoje paslapčių subjektas įvertino, kad nėra išnykusi tokios informacijos įslaptinimo būtinybė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

16. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos tikslai ir funkcijos apibrėžiamos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 12 straipsnyje.

17. Šios bylos kontekste aktualus Komisijos tikslas Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos apsaugos veiksmų įgyvendinimas (Paslapčių įstatymo 12 str. 1 d.).

18. Be kitų funkcijų, Komisija sprendžia ginčus tarp paslapčių subjektų, taip pat ginčus tarp paslapčių subjektų ir kitų asmenų, kylančius dėl informacijos įslaptinimo, įslaptintos informacijos saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos kontrolės (priežiūros) (Paslapčių įstatymo 12 str. 3 d. 10 p.).

19. Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kam gali būti teikiama susipažinti kriminalinės žvalgybos informacija. Remiantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 4 dalimi, kriminalinės žvalgybos informacija teikiama susipažinti Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui, taip pat kriminalinės žvalgybos kontrolę vykdančioms valstybės institucijoms ar šios veiklos kontrolę vykdyti įgaliotiems asmenims, esant motyvuotam jų rašytiniam prašymui, jeigu jiems teisės aktuose nustatytoms funkcijoms įgyvendinti ar sprendimams priimti nepakanka pateiktos susipažinti apibendrintos informacijos, parengtos kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kitoms valstybės institucijoms ir asmenims, nevykdantiems kriminalinės žvalgybos, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka gali būti teikiama tik apibendrinta informacija, parengta kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu, o 7 dalyje nustatyta, kad detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų taikymo taktiką, taip pat kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių tapatybę bei detalią informaciją apie šių dalyvių kiekybinę ir personalinę sudėtį, neteikiami.

20. Šios bylos kontekste nurodytas teisinis reguliavimas leidžia teigti, kad Komisija neturi teisės gauti kriminalinės žvalgybos informacijos. Komisijai gali būti teikiama tik apibendrinta informacija.

21. Vertinant pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja FNTT neteikė prašymo suteikti jai galimybę susipažinti su duomenimis, patenkančiais į Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo sritį. Buvo teikiamas abstraktaus pobūdžio prašymas leisti pareiškėjai susipažinti su informacija apie jos galimai rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas, turėta iki 2018 m. gruodžio 4 d., ir informacija, surinkta nuo 2018 m. gruodžio 4 d. iki 2019 m. gegužės 30 d., t. y. ikiteisminio tyrimo Nr. 06-6-00009-19 pradėjimo, nes baigėsi šiai informacijai įstatyme nustatytas įslaptinimo terminas, be to, nutraukus ikiteisminį tyrimą, išnyko įslaptinimo tikslingumas.

22. Pažymėtina, kad FNTT atsisakė pareiškėjai teikti bet kokią informaciją jos nurodomų aplinkybių kontekste informuodama ją, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialioji ekspertų komisija 2024 m. sausio 9 d. priėmė sprendimą nepritarti leisti pareiškėjai susipažinti su jos atžvilgiu kriminalinės žvalgybos metu surinkta įslaptinta informacija.

23. Todėl atsakovas, vykdydamas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatytą pareigą, atsižvelgdamas į šio teismo sprendimo 19 punkte nurodyto teisinio reguliavimo nuostatas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą iš esmės, privalo nustatyti, ar FNTT turėjo teisinį pagrindą, o jei taip, tai kokia leistinumo apimtimi (turinio prasme) turėjo tenkinti pareiškėjos prašymą ir pateikti jai informaciją, atsižvelgiant į tai, kad, kaip pagrįstai nurodo pareiškėja, pareiga pateikti tik tokią informaciją, su kuria pareiškėjai galima susipažinti, tenka paslapčių subjektui (Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 str. 6 d.).

24. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjos apeliacinis skundas patenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas patenkinamas, Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos 2024 m. gegužės 22 d. sprendimas Nr. 56-14 „Dėl asmens skundo nenagrinėjimo“ panaikinamas ir pareiškėjos 2024 m. sausio 19 d. skundas perduodamas Komisijai nagrinėti iš esmės (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)144 str. 1 d. 2 p.).

25. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra priimamas pareiškėjos naudai, pareiškėja turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

26. Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas – sumokėtą žyminį mokestį. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja už skundą pirmosios instancijos teismui sumokėjo 23,34 Eur žyminį mokestį (pridėtas 2024 m. birželio 4 d. mokėjimo nurodymas ), nors turėjo sumokėti 23 Eur. Byloje taip pat pateikti duomenys (2025 m. vasario 10 d. mokėjimą patvirtinantis dokumentas), kad už apeliacinį skundą pareiškėja sumokėjo 11,08 Eur žyminį mokestį, nors turėjo sumokėti 11 Eur. ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos permokėta žyminio mokesčio suma (0,42 Eur) grąžinama pareiškėjai. Permokėtą žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 3 d.). Kadangi teisės aktai nenustato atsakovo Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavo komisijos finansavimo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui skiriamų biudžeto asignavimų sąskaita, pareiškėjai sumokėtas žyminis mokestis už skundą ir apeliacinį skundą priteistinas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos A. J. apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 13 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjos A. J. skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavo komisijos 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 56-14 „Dėl asmens skundo nenagrinėjimo“.

Pareiškėjos A. J. 2024 m. sausio 19 d. skundą perduoti Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai nagrinėti iš esmės.

Priteisti pareiškėjai A. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 34 Eur (trisdešimt keturis eurus) pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Grąžinti pareiškėjai A. J. žyminio mokesčio už skundą ir apeliacinį skundą permoką – 0,42 Eur (keturiasdešimt du euro centus).

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Gintaras KryževičiusBeata MartišienėEgidijus Šileikis