Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs E. B., gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos A. N. (toliau – ir tyrėja) 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo panaikinimo administracinio teisės pažeidimo byloje ROIK 0116000418686,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja E. B. 2016-07-27 pareiškimu kreipėsi į policijos komisariatą, nurodydama, kad 2015-12-11 ji įsigijo patalpas-slėptuvę, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pagal 1999-08-09 kadastrinę bylą, pažymėtą nuo R2-1 iki R2-11), pagal naujus kadastrinius matavimus pažymėtą plane 1A4P nuo 101-1 iki 101-5. Kilo ginčas su namo gyventoja N. P., gyvenančia (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl patalpų dalies – sandėliuko, kuri yra užėmusi sandėliuką, esantį po laiptais (R2-1/101-15 ) ir nesutinka atlaisvinti patalpų.

2016-08-26 tyrėja priėmė nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, padariusi išvadą, kad dėl ginčijamų patalpų yra įvykusi dviguba teisinė registracija, todėl ginčas spręstinas civilinio proceso tvarka, o N. P. veiksmuose nėra visų savavaldžiavimo sudėties elementų, o būtent, tyčios.

Pareiškėja, nesutikdama su 2016-08-26 nutarimu, pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydama įgalioti antstolius iškeldinti N. P. iš V. B. priklausančio sandėliuko bei priskirti teismo ir antstolių išlaidų apmokėjimą. Skunde nurodoma, kad į registrų centrą buvo kreiptasi tris kartus dėl nuosavybės nustatymo ir kilusio ginčo su N. P. dėl sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini), pažymėtu Nr. 101-15. Visus kartus iš registrų centro buvo gautas atsakymas, kad patalpos užregistruotos ir oficialiais dokumentais priklauso E. B. (šiuo metu V. B.). Tuo tarpu jokiuose Registrų centro išrašuose nėra nurodyta, kuris būtent rūsys priklauso N. P.. Nesutinka, kad šis ginčas spręstinas civilinio proceso tvarka, mano, kad N. P., tyčia naudodamasi jai sandėliuku, neturėdama jokių jos nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, savavaldžiauja.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris atsiliepimu į skundą prašo skundo netenkinti, priimtą nutarimą palikti nepakeistą.

Teismo posėdžio metu pareiškėja savo skundą palaikė.

Skundas atmestinas.

Vadovaujantis ATPK 301 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nors pareiškėja skunde tiesiogiai nenurodo, kad prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, tačiau iš pareiškėjos skundo turinio ir teisme duotų paaiškinimų suprantama, kad ji prašo panaikinti 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą.

Susipažinus su pareiškėjos skundu, teismui pateiktais duomenimis, skundžiamu nutarimu, teismas daro išvadą, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos A. N. 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Byloje nustatyta, kad 1992-04-17 pirkimo-pardavimo sutartimi N. P. įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su rūsiu. Nekilnojamojo turto registre butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, su rūsiu registruotas N. P. vardu. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, techninės apskaitos byloje patalpa R2-1 įvardyta kaip rūsys. Iš N. P. paaiškinimo matyti, kad rūsiu ji naudojasi nuo buto įsigijimo dienos. Paaiškinime N. P. taip pat nurodė, kad apie rūsio identifikavimą registro centre jai niekas nieko nesakė. 2016 metais liepos mėn. jai paskambino slėptuvės nauja savininkė E. B. ir pasakė, kad nusipirko patalpas su rūsiu bei paprašė atlaisvinti rūsį. Liepos mėnesį ji kreipėsi į registrų centrą su prašymu identifikuoti rūsį ir gavo pažymą, kad jos butas yra su rūsiu Nr. R2-1. 2016-07-18 jai paskambino iš registrų centro ir pasakė, kad tai yra klaida ir jie nori anuliuoti išduotą pažymą bei išduoti pažymą, kad butas yra su rūsiu.

Taip pat byloje nustatyta, kad 2015-12-11 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu E. B. įsigijo negyvenamąją patalpą – slėptuvę, nuo R2-1 iki R2-11, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpų bendras plotas 92,20 kv.m. Nekilnojamojo turto registre E. B. vardu buvo įregistruota nuosavybės teisė į negyvenamąsias patalpas – grožio saloną, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras patalpų plotas 84,83 kv.m. Atkreiptinas dėmesys, kad registrų centre negyvenamųjų patalpų plotas nurodytas - 84,83 kv.m., tai yra 7 kv.m. mažiau nei minėtoje pirkimo pardavimo sutartyje. Beje, šiuo metu šis turtas jau registruotas kaip V. B. nuosavybė. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad registrų centras 2016-07-14 buvo išdavęs N. P. pažymą apie tai, kad būtent jai prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rūsys 7,73 kv.m., plane pažymėtas indeksu R2-1. Beje, vėliau šis įrašas buvo pašalintas. 2016-07-13 Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo sprendimu buvo atsisakyta N. P. prašymu pakeisti duomenis Nekilnojamojo turto registre buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nurodant, jog butui priklauso 7,73 kv.m. rūsio patalpa, plane pažymėtą R2-1, kadangi nuosavybės teisė į šį turtą yra sudėtinė nekilnojamojo turto objekto – slėptuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini)dalis, į kurią Nekilnojamojo turto registre įregistruotos E. B. nuosavybės teisės. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2016-09-08 sprendimu paliko galioti minėtą Vilniaus filialo 2016-07-08 sprendimą.

Taigi, kaip matyti iš aptartų duomenų, byloje ginčas tarp šalių yra kilęs dėl patalpų (sandėliuko (7,73 kv.m)), esančių (duomenys neskelbtini), kurios plane pažymėtos R2-1, naudojimosi.

Pagal ATPK 188 straipsnį baudžiamas tas, kas savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tikrą ar tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, jei dėl to nebuvo padaryta esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Pagal šią normą asmuo atsako tuo atveju, jei veiką jis padaro tyčia. Pagal ATPK 10 straipsnį, administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba, nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad N. P., turėdama dokumentus, kad jai su butu priklauso ir rūsys, nors jis ir nėra identifikuotas, turėdama buto techninės apskaitos bylą, kurioje patalpos R2-1 įvardytos kaip rūsys prie jos buto, naudodamasi rūsiu daug metų, yra sąžiningai įsitikinusi, kad šios patalpos priklauso jai, todėl šiuo atveju, kaip teisingai skundžiamame nutarime pažymėjo tyrėja, N. P. veiksmuose nėra tyčios - būtinojo savavaldžiavimo požymio. Iš tiesų byloje yra prieštaringi duomenys dėl nuosavybės teisių į minėtas patalpas, todėl visų pirmas ginčas dėl šių patalpų priklausomumo turi būti išspręstas civilinio proceso tvarka.

Pažymėtina, kad pareiškėjos prašymas įpareigoti antstolius iškeldinti N. P. iš negyvenamųjų patalpų nesvarstomas, kadangi antstolis iškeldinimą vydo civilinio kodekso nustatyta tvarka, gavęs teismo sprendimą civilinėje byloje.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną paliekamas galioti, o pareiškėjos skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 302² straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. B. skundą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.