Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2014-11-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-406-506/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-17
Bylos Nr.
II-406-506/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-07665-2014-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Lilija Tarčevskaja
Pažeidėjas
E. L.
Kategorijos
  • 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Bylos Nr. II-406-506/2014
Proceso Nr. 4-68-3-07665-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 48.1., 79. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISVilnius, 2014 m. lapkričio 17 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Jolantai Savickaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. L., institucijos, priėmusios nutarimą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, – atstovei Daliai Lagunavičienei, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. L. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vyr.specialistas 2014-05-15 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. A10-18661/14 E. L. už tai, kad ji 2014-04-30 apie 15.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdama šuns savininkė, neužtikrino, kad gyvūnas netrikdytų viešosios rimties, tuo pažeisdama 2007-09-12 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-211 patvirtintų Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių 18 p. Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2014-06-16 nutarimu Nr. A11-8369/14(1.1.56-SM3) E. L. pripažinta kalta dėl jai inkriminuoto pažeidimo, numatyto LR ATPK 42⁴ str. 3 d., ir jai paskirta administracinė nuobauda – 300 Lt baudą.

Šalies argumentai

E. L. skundu prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Skunde nurodyta, kad sutinkamai su LR Triukšmo valdymo įstatymo 25 str. triukšmo šaltinis gali būti tik įrenginys ar objektas. Šuo prie triukšmo šaltinių nepriskiriamas. Pagal to paties įstatymo 19 str. triukšmas – tai nepageidaujami, žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla. Apie šuns lojimą įstatyme nieko nepasakyta. Pagal Europos Sąjungos teisės principus loti yra prigimtinė šuns teisė. Jos šuo galėjo suloti aptvertoje jos terasoje apie 15 val. darbo dieną, tai yra ne vakaro ir nakties laiku. Nėra pagrindo teigti, kad ji neužtikrino, kad jos gyvūnas netrikdytų viešosios rimties, nes jis sulojo vos porą kartų, lojimas netruko ilgą laiką ir ramybės niekam kitam (išskyrus skundėją) nesudrumstė. Prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. L. posėdžio metu palaikė skundą jame nurodytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad 15 val. dienos rimties sutrikdyti neįmanoma. Nutarime apie šuns sulojimą nieko nepasakyta. Ji susipažino su vaizdo įrašu, jis padarytas tada, kai ji jau buvo nuėjusi į savivaldybę. Kaimynas, kuris parašė skundą, gyvena 7 aukšte, kitoje laiptinėje, jis net negali girdėti, jeigu šuo suloja namie. Ten aplink bėgioja labai daug šunų, jie visi loja, bet niekas niekada nesiskundė. Iš vaizdo įrašo matyti, kad jos šuo sulojo kelis kartus. Atvykusi buvo policija, patikrino, filmavo. Nutarime remiamasi tuo, kad jos šuo sulojo 2014-04-30 15.00 val., o 2014-05-15 buvo atvykę iš policijos, padarė jos namuose vaizdo įrašą slaptai. Ir dar byloje yra kaimyno pateiktas vaizdo įrašas, kuris padarytas 2014-05-16. Jos mama į sodybą išvažiavo 2014-04-30 apie 15.30 val., todėl nutarime nurodytu laiku namie šuo galėjo būti ir galėjo suloti, ji suklydo ir paaiškinime netiksliai nurodė, kad šuns nebuvo namie. Tada jos pačios net nebuvo Lietuvoje. Šuo iš kiemo visada įvaromas namo, nes jis reaguoja į durų trankymą, į kitų šunų lojimą. Yra tikra, kad liudytojas galėjo girdėti, kai šuo išbėgo į kiemą ir sulojo, jei trenkė kas nors durimis, bet tai nebuvo nuolatinis lojimas. Po to šuns namie nebuvo kažkurį laikotarpį, nes jis išvežamas į sodybą. Tai 30-40 cm dydžio, 7 kg svorio, 9 metų amžiaus kambarinis šuo, mišrūnas. Prašo panaikinti nutarimą

Atsiliepimas

Institucija, paskyrusi administracinę nuobaudą, atsiliepime su skundu nesutiko. Nurodė, kad E. L. kaltė padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 42⁴ str. 3 d., yra visiškai įrodyta byloje surinkta medžiaga. Pažeidimo faktą įrodo objektyviai surinkti įrodymai: pažeidimo nustatymo laikas – 2014-04-30 apie 15.00 val., pažeidimo faktas – lojantis šuo, pažeidimo faktą liudija G. B.. 2014-04-30 buvo gautas G. B. skundas dėl kaimynystėje lojančio šuns, kur teigiama, kad (duomenys neskelbtini), paskutinėje laiptinėje, pirmame aukšte laikomas šuo, kuris nuolatiniu lojimu trikdo rimtį; tarp aplinkinių namų formuojasi garso aidas, todėl tenka gyventi užsidarius langus; šuo loja be jokios priežasties, tai užfiksuota ir nufilmuota 2014-04-30 apie 15.40 val. ATP protokolas E. L. surašytas teisingai ir teisėtai, pažeidimas įrodytas, veika kvalifikuota tinkamai, nuobauda paskirta sankcijos ribose, nutarimas teisėtas ir pagrįstas.

Institucijos atstovė Dalia Lagunavičienė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė skundą atmesti, nutarimą palikti nepakeistą. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-09-12 sprendimu Nr. 1-211 patvirtintų Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių 18 p. kalbama, kad asmuo, laikantis šunį, privalo užtikrinti, jog jo šuo netrikdytų viešosios rimties. Namo gyventojas pakartotinai pranešė apie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens laikomą šunį ir apie tai, kad jis loja be priežasties. Byla buvo nagrinėjama 2014-06-16 ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. L. parašė, kad šuo nuolat neloja. Bet liudytojas nurodo, kad kreipėsi pakartotinai. Gautas ir tirtas tik skundas dėl 2014-04-30, kodėl administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas tik 2014-05-15, negali pasakyti. E. L. buvo kviečiama į bylos nagrinėjimą. Vykimas į vietą buvo atliktas su tikslu nustatyti, ar yra šuo, ar loja, patikrinti pažeidimą. Liudytojas tvirtina, kad ne pirmą kartą šuo lojo. Asmens skundas ir patikrinimo vaizdo medžiaga patvirtina pažeidimo buvimą. E. L. sakė, kad šuns nebuvo, bet neteigė, kad šuns neturi ir kad neloja. Jos tą dieną nebuvo namie. Prašo atmesti skundą ir palikti nutarimą galioti nepakeistą.

Šalies argumentai

Liudytojas G. B. parodė, kad visą medžiagą perdavė savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui, daugiau neturi ką pridurti. Viską užfiksavo vaizdo ir garso medžiagoje. Patvirtina, kad pateikė skundą dėl šuns nepriežiūros ir Vilniaus miesto savivaldybės priimtų šunų laikymo taisyklių nesilaikymo. Tai buvo ne pirmas įvykis, yra dėl to paties šuns lojimo skundą rašęs ir anksčiau. Įvykio vieta yra Vilniuje(duomenys neskelbtini). Tame pačiame name gyvena šeimininkė, kurios šuo loja ir trikdo rimtį. Šuo laikomas pirmame aukšte, buto numerio nežino. Šuo laikomas kiemelyje, priklausančiame tam butui. Šuo, kiek pamena, kiemelyje laksto ištįsą dieną ir visą laiką loja, jis net ant savo šešėlio loja. Tuo laikotarpiu, kai užfiksavo ir perdavė medžiagą savivaldybei, vyko šuns ištisinis nesibaigiantis lojimas. Jis pats tada buvo namie, savo bute, buto langai buvo atidaryti. Šuo buvo kiemelyje, lojimas tęsėsi maždaug dvi valandas ir šeimininkai niekaip nereagavo. Apie tą dieną pranešė vieną kartą, prieš tai buvo analogiškas skundas porą-trejetą mėnesių prieš šį skundą. Pranešė apie įvykį elektroniniu laišku, į savivaldybę nevyko, buvo pareigūnai atvykę pas jį ir apklausė. Vaizdo ir garso įrašą pateikė po to, kai gavo atsakymą iš pareigūno su prašymu patikslinti informaciją. Šuns šeimininkų nepažįsta, kiek žmonių tame bute gyvena, nežino. Prieš skundus paduodamas jis ėjo pas kaimynus. Priėjo prie to kiemelio, kiemelyje sėdėjo galimai salėje esanti moteris ir dar dvi moterys, jis padarė pastabą dėl šuns lojimo. Atsakymo tų moterų jis tiksliai nepamena, bet jį galima laikyti tokiu, kad jos tiesiog numojo ranka į pastabą. Žiemą problemų dėl to šuns neturi, šuo būna namuose. Daugiausia tą lojimą girdi vasarą. Dabar pastabų neturi, galimai baigėsi lojimas, kai buvo pradėtas tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 2014-05-15 administracinio teisės pažeidimo protokole E. L. inkriminuojamas kaltinimas, tuo, kad ji 2014-04-30 apie 15.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdama šuns savininkė, neužtikrino, kad jis gyvūnas netrikdytų viešosios rimties, tuo pažeisdama 2007-09-12 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-211 patvirtintų Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių 18 p. Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2014-06-16 nutarimu Nr. A11-8369/14(1.1.56-SM3) E. L. pripažinta kalta dėl jai inkriminuoto pažeidimo, numatyto LR ATPK 42⁴ str. 3 d., ir jai paskirta administracinė nuobauda – 300 Lt baudą.

Vienas iš ATP bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (LR ATPK 248 str.). Organas (pareigūnas), nagrinėdamas teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar konkretus asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (LR ATPK 284 str.).

Nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvadomis, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, tai pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str.).

LR ATPK 42⁴ str. 3 d. numatyta atsakomybė už Savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymą. Ši norma yra blanketinė ir nukreipia į 2007-09-12 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-211 patvirtintas Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles, kurių 18 p. numatyta, kad auginamų ir laikomų gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jų gyvūnai netrikdytų viešosios rimties.

LR ATPK 42⁴ str. 3 d. numatyto pažeidimo faktą nagrinėjamu atveju patvirtina surašytas ATP protokolas (b.l. 4-5), elektroniniu paštu pateiktas skundas (b.l. 6), parodymų protokolas (b.l. 7), skaitmeninė laikmena su vaizdo ir garsu įrašu (b.l. 8). Pareiškėja teigia, kad jos šuns keli sulojimai darbo dienos metu – apie 15 val., negalėjo sutrikdyti viešosios rimties, tačiau liudytojas G. B. parodė, jog šuns lojimas tęsėsi porą valandų, kiemas uždaras, todėl garsas labai gerai girdisi, jei atidaryti buto langai. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie duotų pagrindą netikėti aplinkybėmis, išdėstytomis G. B. skunde, jos yra patvirtintos byloje esančiais vaizdo įrašais, kur aiškiai girdisi šuns lojimas, liudytojas šias aplinkybes patvirtino ir posėdžio metu. E. L. yra šuns savininkė ir privalo užtikrinti, kad jos laikomas gyvūnas netrikdytų viešosios rimties, tuo tarpu šuo, būdamas kiemelyje, nuolat loja, lojimai tęsiasi gana ilgai ir tai neabejotinai trukdo aplinkiniams gyventojams ir trikdo visuomenės rimtį. Tai, kad šuo loja dažnai netiesiogiai įrodo ir tai, kad G. B. dėl šio fakto į savivaldybę kreipiasi nebe pirmą kartą. E. L. skunde nurodo, kad pagal Europos Sąjungos teisės principus loti yra prigimtinė šuns teisė, tačiau pažymėtina, jog naudojimasis šia teise negali pažeisti žmonių teisės į poilsį ir ramią aplinką, bei trikdyti viešąją rimtį. Tokiu būdu vertintina, jog E. L. pagrįstai buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 42⁴ str. 3 d. ir jai paskirta 300 Lt, tai yra minimali straipsnio sankcijoje numatyta, bauda.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR ATPK 302 str. 1 d. 1 p., 4 d., 6 d., 302² str., 302⁴ str., teismas

nutarė:

E. L. skundą atmesti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2014-06-16 nutarimą Nr. A11-8369/14(1.1.56-SM3) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lilija Tarčevskaja(parašas yra)