- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-10
- Bylos Nr.
- 2A-995-343/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pran.), Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas
- Trečiasis asmuo
- M. M., Kauno miesto 5-ojo notarų biuro
- Ieškovas
- G. J.
- Atsakovas
- J. J.
- Advokatai
- Danius Svirinavičius, Kristina Gontienė
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo,
dalyvaujant apeliantei trečiajam asmeniui M. M. , ieškovei G. J. , trečiojo asmens ir ieškovės atstovėms N. J. , advokatei Kristinai Gontienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, M. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-181-199/2008 pagal ieškovės G. J. patikslintą ieškinį atsakovui J. J. , tretiesiems asmenims M. M. , Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notarui Antanui Robertui Palšauskui, Kauno rajono 3-ojo notarų biuro notarei Genovaitei Pakerytei, O. G. , A. G. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškiniu (b.l. 3-5, t. 1) ir patikslintu ieškiniu (b.l. 111-113, t. 1) ieškovė prašė pripažinti 2002m. birželio 3 d. K. G. testamentą negaliojančiu, priteisti iš atsakovo 100 Lt žyminio mokesčio, 1500 Lt atstovavimo išlaidų ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 1998 m. spalio 19 d. testamentu K. G. visą turtą paliko ieškovei. K. G. mirė 2006 m. spalio 13 d. Ieškovei kreipusis dėl palikimo priėmimo, paaiškėjo, kad K. G. 2002 m. birželio 3 d. testamentu savo turtą paliko atsakovui. Šis testamentas pripažintinas negaliojančiu, kadangi testamento sudarymo metu K. G. gulėjo ligoninėje, ligos istorijoje nuorodų apie išvykimą iš ligoninės nėra. K. G. neturėjo antro testamento egzemplioriaus. Tai reiškia, kad testamentas neatitinka oficialiam testamentui keliamų reikalavimų, nebuvo notaro tvirtinamas. Be to, testamentas buvo sudarytas dėl apgaulės, K. G. buvo ligotas, naivus, neišsilavinęs žmogus, jis nemokėjo skaityti, buvo linkęs į alkoholizmą. 2002 m. birželio 4 d. ligoninėje jis buvo rastas neblaivus. Tai, kad testamentas neatitinka tikrosios jo valios, patvirtina vėlesni K. G. pasirašyti dokumentai: 2003 m. gruodžio 8 d. žemės dovanojimo sutartis tarp K. G. ir ieškovės, 2006 m. spalio 10 d. K. G. prie liudytojų pasirašytas naminis testamentas. K. G. seserys ieškovė ir M. M. ilgą laiką jį prižiūrėjo, tuo tarpu atsakovas niekam iš palikėjo artimųjų nežinomas asmuo. Nurodė, jog testamentas prieštarauja gerai moralei.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 22-24, t. 1) ir atsiliepimu į patikslintą ieškinį (b.l. 160-163, t. 1) atsakovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad ieškovės ginčijamas testamentas patvirtintas notaro ir tinkamai įregistruotas. Aplinkybė, kad ieškovė nematė šio testamento egzemplioriaus nėra pagrindas daryti išvadą, kad testamentas sudarytas nesilaikant reikalavimų. Jokių kitų savo argumentą dėl testamento turinio trūkumų patvirtinančių aplinkybių ieškovė nepateikė. Ieškovės teiginiai dėl apgaulės ar suklydimo sudarant ginčijamą testamentą yra nepagrįsti įrodymais. Ieškovės nurodyti kiti K. G. pasirašyti dokumentai ar ieškovės nurodytų liudytojų parodymai negali būti vertinami kaip pagrindas oficialiam testamentui pripažinti negaliojančiu. Testamento teisėtumui įtakos nedaro ir tai, kas prižiūrėjo palikėją ir juo rūpinosi.
Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 62, t. 2) tretysis asmuo O. G. nurodė sutinkanti su ieškiniu.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 23 d. sprendimu (b.l. 96-104, t. 2) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės valstybei 61,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad ginčijamas testamentas notarų biure įregistruotas iš karto po to, kai ieškovė įregistravo pareiškimą dėl žemės sklypo dalies atsisakymo K. G. naudai. Šią aplinkybę patvirtina oficialūs rašytiniai įrodymai - ieškovės pareiškimas, ginčijamas testamentas ir registracijos žurnalas. Notarų biuro darbuotojai teismo posėdyje patvirtino, kad K. G. pasirašant testamentą notarų biure buvo ir ieškovė. Ieškovė neginčijo K. G. parašo ant testamento, neįrodė, kad testamento surašymo dieną K. G. buvo neblaivus, kad jo psichika buvo sutrikusi, kad jis buvo apgautas ar suklaidintas. Teismas padarė išvadą, kad, nors K. G. testamento sudarymo dieną gulėjo ligoninėje, galimybę išvykti pasirašyti testamentą jis turėjo. Testatorius įpėdinį pasirenka savo nuožiūra, todėl argumentai, susiję su mirusiojo priežiūra negali būti pagrindu pripažinti testamentą negaliojančiu. K. G. prieš mirtį namuose pasirašytas testamentas surašytas ne jo ranka, todėl neatitinka asmeniniam testamentui CK 5.29 str., 5.30 str. nustatytų reikalavimų ir negali būti vertinamas kaip tinkama jo valios išraiška.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 106-108, t. 2) tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. M. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 23 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti bei priteisti apeliantės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad ginčijamu testamentu buvo pažeisti ieškovės ir mirusiojo giminaičių, kurie rūpinosi K. G. iki mirties, jį laidojo ir prižiūri jo kapą, interesai, nevertino ieškinyje išdėstyto testamento pripažinimo negaliojančiu pagrindo - prieštaravimo gerai moralei (CK 1.81 str.).
2. Teismas netinkamai vertino aplinkybę, kad testamento surašymo dieną K. G. gulėjo ligoninėje kitame mieste, savarankiškai nuvykti į notaro kontorą galimybės neturėjo, jo išvykimas iš gydymo įstaigos nebuvo užfiksuotas.
3. K. G. buvo naivus, prastos sveikatos, piktnaudžiavo alkoholiu, nemokėjo skaityti, tuo metu tvarkė žemės išpirkimo dokumentus, todėl buvo apgautas. Kitą dieną po testamento surašymo K. G. buvo neblaivus, pats pinigų jis neturėjo, todėl darytina išvada, kad jį galėjo nugirdyti testamento sudarymu suinteresuoti asmenys.
4. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą padarė procesinius pažeidimus - atsakovui net 7 kartus neatvykus į teismo posėdžius, nors jo dalyvavimas ir buvo pripažintas būtinu protokoline nutartimi, neskyrė jam baudos ir nepriėmė sprendimo už akių. Ieškovės atstovei 2007m. lapkričio 22 d. posėdyje pareiškus nušalinimą teisėjai, šis klausimas nebuvo sprendžiamas.
5. Teismas netinkamai vertino rašytinius įrodymus - K. G. pasirašytą 2006 m. spalio 10 d. testamentą ir 2003 m. gruodžio 8 d. dovanojimo sutartį. Šie įrodymai atskleidžia tikrąją mirusiojo valią.
6. Apie tai, kad 2002 m. birželio 3 d. buvusi tame pačiame notarų biure, ieškovė neatsimena greičiausiai dėl to, kad buvo nugirdyta. Tai turėjo būti atsakovo plano dalis pasisavinti ne tik K. G. , bet ir ieškovės turtą. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas nesiaiškino, kaip K. G. tapo žinomi atsakovo asmens duomenys, nurodyti testamente.
Byloje gautas ir ieškovės prisidėjimas prie apeliacinio skundo (b.l. 121-123, t. 2).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 124, t. 2) tretysis asmuo A. G. nurodo sutinkantis su apeliacinio skundo argumentais ir prašo skundą patenkinti, Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 128-135, t. 2) atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovui iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir pagrįstai atmetė CK 1.81 str. įtvirtintą testamento negaliojimo pagrindą, kad apeliacinio skundo argumentas, jog ginčijamas testamentas nebuvo tinkamai patvirtintas, neparemtas jokiais įrodymais, kad bloga testatoriaus fizinė sveikata ar jo neraštingumas nėra pagrindas pripažinti notaro akivaizdoje pasirašyto vienašalio akto neteisėtu. Atsakovas nepažeidė civilinio proceso normų ir teismo posėdžiuose nedalyvavo dėl sveikatos problemų. Pareiga įrodyti ieškinio reikalavimų pagrįstumą tenka ieškovei, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovės nurodytos įrodymais neparemtos aplinkybės nebuvo nuneigtos. Apeliacinio skundo teiginys, kad buvo siekiama apgaulės būdu pasisavinti tiek K. G. , tiek ieškovės turtą, neparemtas jokiais įrodymais, vertintinas kaip šmeižikiškos atsakovo atžvilgiu prielaidos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nugirdymo aplinkybės niekada nenurodė ir pati ieškovė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą, procesines ir materialines teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Byloje keliamas oficialaus testamento teisėtumo klausimas. CK 5.16 str. 2 d. nurodyta, kad testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Testamentas yra vienašalis neatlygintinas sandoris, kurį sudarantis asmuo turtą palieka savo nuožiūra, tuo būdu išreikšdamas savo valią. Teisės aktuose nenumatyta pareiga testatoriui motyvuoti savo pasirinkimą. Be to, CK 5.35 str. numatyta galimybė testatoriui nemotyvuojant pakeisti testamentą. Toks teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pagrįstai nurodė, kad asmens priežiūra ir rūpinimasis juo nėra pagrindas tikėtis gauti palikimą iš šio asmens, tuo pačiu testamento, kuriuo turtas paliekamas kitam asmeniui, sudarymas negali būti vertinamas kaip veiksmas, prieštaraujantis gerai moralei. Dėl nurodytos priežasties atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog ginčijamas sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu CK 1.81 str. pagrindu. CPK 12 str., kuriame įtvirtintas rungimosi principas, ir CPK 178 str., reglamentuojančiame įrodinėjimo pareigos civiliniame procese paskirstymą, nurodyta, jog aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ar atsikirtimai, turi įrodytu tuos reikalavimus ar atsikirtimus reiškianti proceso šalis. Nors apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, jog ginčijamas testamentas pripažintinas negaliojančiu dėl to, jog jį sudaręs asmuo buvo nugirdytas, apgautas ar neturėjo galimybės nuvykti į notaro kontorą, nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde neginčijama, kad 2002 m. birželio 3 d. testamentą pasirašė būtent K. G. , nenurodytos jokios konkrečios aplinkybės ar įrodymai, patvirtinantys teisės aktams prieštaraujančio poveikio testatoriui faktą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtus argumentus pripažino neįrodytais.
Apeliaciniame skunde keliamas argumentas, jog ginčijamas testamentas neatitinka palikėjo valios, išreikštos po testamento pasirašymo palikėjo sudarytuose sandoriuose - 2006 m. spalio 10 d. asmeniniame testamente ir 2003 m. gruodžio 8 d. dovanojimo sutartyje. Vadovaujantis CK 5.30 str. 1 d., asmuo turi teisę savo ranka surašyti ir pasirašyti asmeninį testamentą, kuris galioja tik tuo atveju, jeigu perduodamas saugoti notarui arba Lietuvos Respublikos konsuliniam pareigūnui užsienio valstybėje, arba ne vėliau kaip per metus nuo testatoriaus mirties pateikiamas tvirtinti teismui ir teismo patvirtinamas (CK 5.31 str. 1 d., 4 d.). Byloje nekilo ginčo dėl to, jog 2006 m. spalio 10 d. dokumentas (b.l. 11, t. 1) surašytas ne K. G. , K. G. šiame dokumente nepasirašė, dokumentas nebuvo perduotas notarui ar pateiktas tvirtinti teismui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šis dokumentas nelaikytinas asmeniniu testamentu ir negali būti vertinamas kaip K. G. valios išraiška. Tuo tarpu žemės sklypo dovanojimo sutartis, atsižvelgiant į tai, kad testamentu paliekamas testatoriaus mirties momentu jam priklausęs turtas, niekaip nesusijęs su asmens valia pasirinkti turto paveldėtoją ir negali būti pagrindu testamento teisėtumui ginčyti.
Apeliacijos institutas yra skirtas konkretaus teismo priimto procesinio dokumento teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl apeliacinis skundas gali būti grindžiamas tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šalių vadovaujantis rungimosi principu pateiktomis faktinėmis aplinkybėmis (CPK 306 str. 2 d.). Toks teisinis reglamentavimas paremtas nuostata, jog aplinkybės, kurių teismas, priimdamas procesinį dokumentą, nežinojo dėl to, kad šalys neįvykdė savo pareigų tinkamai ir laiku įvardinti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, negali būti pagrindu pripažinti tokį procesinį dokumentą neteisėtu. Dėl nurodytų aplinkybių kolegija nepasisako dėl apeliaciniame skunde suformuluotos apeliantės pozicijos, jog ieškovė neatsimena 2002 m. birželio 3 d. buvusi notarų biure dėl to, kad, greičiausiai, buvo nugirdyta.
Apeliaciniame skunde nurodomi proceso nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pažeidimai - baudos atsakovui už neatvykimą į teismo posėdžius neskyrimas bei teisėjai pareikšto nušalinimo neišsprendimas. Procesinių priemonių taikymas prieš proceso normas pažeidinėjančius asmenis priskirtinas bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, teismo nuobaudos taikymas vertintinas kaip proceso skatinimo ir tvarkos procese užtikrinimo priemonė, niekuo nesusijusi su byloje priimto sprendimo teisėtumu ar pagrįstumu. Apeliaciniame skunde nepateiktos jokios aplinkybės ar įrodymai, leidžiantys abejoti bylą nagrinėjusios teisėjos nešališkumu, nenurodyti jokie teisėjai reikšto nušalinimo pagrindai bei jų galimas ryšys su byloje priimtu sprendimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog CPK 328 str. įtvirtintas draudimas naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą vien formaliais pagrindais, CPK 329 str. 1 d. nurodyta, jog procesinės teisės normų pažeidimas ar netinkamas taikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė neįrodė jos įvardijamų proceso teisės normų pažeidimų ryšio su ginčijamo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, todėl šie argumentai negali būti pagrindu ginčijamam sprendimui panaikinti ar pakeisti.
Apeliacinį skundą atmetus iš apeliantės priteistinos su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinio proceso metu susiję bylinėjimosi išlaidos.
Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus argumentus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš trečiojo asmens M. M. , a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 17,05 Lt (septyniolika litų 5 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant apeliacinės isntancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.