Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2013-11-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-129-455/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-11-06
Bylos Nr.
1-129-455/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gytis Stasevičius
Nukentėjusysis
V. A.
Kaltinamasis
R. T.
Advokatai
Nijolė Gaižutienė, Justina Murauskaitė Teisiamajame
Baudžiamoji byla Nr. 1-129-455/2013Teisminio proceso Nr. 1-89-1-01029-2012-6
1.1.10.1; 1.2.4.6.8; 1.2.26.2.1;2.3.4; 2.3.5; 2.3.6.4.5(S)UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 6 d.
Utena,

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas G. S., sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant prokurorui Ramūnui Dubravai, gynėjui advokatui Nijolei Gaižutienei, nukentėjusiojo V. A. atstovui advokatei Justinai Murauskaitei

Teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, 2010-10-15 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju ir byla nutraukta (BK 38 str.), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. nesunkiai sutrikdė sveikatą dėl chuliganiškų paskatų bei pažeidė viešąją tvarką.

Šios nusikalstamos veikos padarytos tokiomis aplinkybėmis: R. T. 2012 m. lapkričio 22 d., apie 02.30 val., viešoje vietoje, Utenoje, J. Basanavičiaus g. (duomenys neskelbtini), prie gatvės, matant pašaliniams asmenims, keikėsi necenzūriniais žodžiais, vadino V. A. ir E. B. „lopais“, „snargliais“, kitaip juos užgauliojo, iš chuliganiškų paskatų vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė V. A. į dešinį žandą, taip pat sudavė keturis smūgius į pakaušio sritį, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nukentėjusiajam V. A. dėl apatinės lūpos kraujosruvos ir apatinio žandikaulio abipusio lūžimo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų, jų vertinimo, veikos kvalifikavimo

Kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2012-11-18 jis grįžo iš Anglijos į Lietuvą, apsistojo pas seserį (duomenys neskelbtini). 2012-11-21 susitiko su draugais. Vakare nuvažiavo į klubą “Antika“ . Ten sėdėjo su draugais iki 2 val. Tada išėjo iš kavinės ir Basanavičiaus g. ėjo pas seserį. Priekyje ėjo vaikinas su mergina, ties tiltu jį aplenkė du vaikinai, vienas vaikinas (kaip vėliau sužinojo nukentėjusysis) prasilenkdamas jį užkliudė pečiu. Tada jis pasakė nukentėjusiajam, kad vaikščiotų atsargiai. Tas vaikinas paklausė, kas nepatinka. Tada jie pradėjo tarpusavyje koliotis necenzūriniais žodžiais. Nukentėjusysis priėjęs jį pastūmė. Kadangi buvo tamsu, jis buvo vienas, nesijautė saugus, sudavė nukentėjusiam vieną smūgį į veidą, gali būti, kad daugiau nei vieną į pakaušio sritį. Po įvykio privažiavo automobilis, išlipo B., jis juos išskyrė.

Nukentėjusysis V. A. parodė, kad 2012-11-21 su draugais nuvyko į klubą „Antika“. Apie 1.30 val. išėjo iš klubo. Jis su E. B. ėjo į namus Basanavičiaus gatve. Prasilenkė su kaltinamuoju, kuris buvo su panele ir dviem vaikinais. Jie juos pralenkė. Kaltinamasis ėjo iš paskos ir juos visaip vadino necenzūriniais žodžiais. Ties tiltu jis atsisuko paklausė kaltinamojo ko pastarasis kimba. Kaltinamasis po necenzūrinių žodžių ėjo link jo, tada jis jį pastūmė į krūtinę. Tada kaltinamasis trenkė ranka į žandikaulį, po to į pakaušį kelis kartus ir bandė spirti iš kojos. Tada atvažiavo BMW iš kurio išlipo B., įsisodino kaltinamąjį ir jie išsiskyrė. Vėliau sutiko kaltinamąjį ir sakė, kad jei lūžęs žandikaulis, treikės mokėti už gydymą. Konfliktas kilo prie tilto, priešais „Auksinius liūtus“, kitoje gatvės pusėje. Jis pečiu kaltinamojo nekliudė.

Liudytojas E. B. parodė, kad datos tiksliai nepamena, galėjo būti ir 2012-11-21. Jis buvo kavinėje su nukentėjusiuoju. Išėję iš kavinės ėjo link namų. Priekyje ėjo kaltinamasis. Jį aplenkė ir tada pasigirdo žodžiai “gaidžiai“. Nukentėjusysis atsisuko, o kaltinamasis žengė žingsnį link nukentėjusiojo. Tada nukentėjusysis pastūmė kaltinamąjį. Tada kaltinamasis pora kartų ranka sudavė nukentėjusiajam į veidą ir spyrė keliu į palenktą galvą. Tuo metu privažiavo P. B. ir išskyrė. Jis stovėjo greta nukentėjusiojo ir viską matė. Aplenkus kaltinamąjį jis juos vadino necenzūriniais žodžiais. Po kurio laiko buvo susitikę su R. T..

Liudytojas P. B. parodė, kad 2012-11-22 važiavo Basanavičiaus gatve į Kauno pusę. Ties „Auksiniu liūtu“ pamatė konfliktą. Matė, kad R. T. pastūmė pečiu. Iššoko iš automobilio ir sustabdė muštynes. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju P. B. (parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. tvarka) parodė, kad 2012 m. lapkričio 22 d. jis važinėjosi automobiliu Utenos mieste. 2012 m. lapkričio 22 d., apie 02.30 val., jis važiavo J. Basanavičiaus gatve ir pamatė, kad kairėje kelio pusėje ant tilto per upelį mušasi būrelis jaunuolių. Jis sustabdė automobilį ir greitai iššokęs iš automobilio bėgo jų skirti, nes ten buvo jo pažįstamas V. A. ir R. T.. Jis matė kaip R. T. sudavė V. A. bent du kartus rankos kumščiu į veidą. Jis juos išskyrė, pasodino R. T. į automobilį ir parvežė į namus, paleido prie prekybos centro „Bikuva“, Užpalių g. Utenos m (b. l. 33)

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. A. buvo konstatuoti sužalojimai: apatinės lūpos kraujosruva, apatinio žandikaulio abipusis lūžimas. Specialistas išvadoje nurodė, kad šie sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, kontakto su kūnu metu, galimai medicininėje dokumentacijoje ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2012-11-22) mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (b. l. 17-18).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. A. pateikė A4 formato lapą, išrašą iš socialinio tinklalapio „Facebook“, kuriame užfiksuota, kad R. T. reikalavo atsiimti parašytą pareiškimą, žadėjo už tai sumokėti 200 Lt, nurodė, kad jeigu jis to nepadarys, jis taip pat gaus pažymą dėl sužalojimų (b. l. 19-20).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad iš pateiktų keturių nuotraukų, atpažįstantysis V. A. parodė, kad atpažįsta asmenį Nr. 2 ir paaiškino, kad šis jaunuolis jį sumušė 2012 m. lapkričio 22 d, apie 02.30 val., t.y. sudavė jam į veidą kumščiu. Jis jį atpažįsta iš bendrų veido bruožų, nosies formos, ausų, akių. Atpažintinas vaikinas – R. T. (b. l. 21-24).

Nukentėjusysis V. A. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kad konfliktas įvyko J. Basanavičiaus gatvėje aplenkus priekyje ėjusius du vaikinus ir merginą (b. l. 25-29).

Įtariamasis R. T. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė, kad konfliktas įvyko jam einant iš kavinės – klubo „Antika“, kai aplenkė du vaikinai, iš kurių vienas užkliuvo jam už peties. Taip pat nurodė, kad jis nukentėjusiajam pirmąjį smūgį sudavė dešinės rankos kumščiu į veidą, smūgiuojant dar kartą jo ranka nuslydo ir jis sudavė jam į pakaušio sritį (b. l. 86-91).

Kaip nurodė kaltinamasis, nukentėjusysis jį užkliudė pečiu ir jam dėl to padarius pastabą kilo žodinis konfliktas. Nukentėjusysis neigė, kad jis kliudė kaltinamąjį pečiu. Liudytojo P. B. nurodytas aplinkybes, kad jis matė kaip nukentėjusysis kliudė kaltinamąjį pečiu, teismas vertina kritiškai, nes jis šias aplinkybes nurodė tik teisiamojo posėdžio metu, o ikiteisminio tyrimo metu jų nenurodė. Nukentėjusysis ir liudytojas E. B. parodė, kad aplenkus kaltinamąjį, jis pradėjo juos keikti necenzūriniais žodžiais. Nukentėjusiojo ir šio liudytojo parodymai yra nuoseklūs tiek ikiteisminio, tiek ir teisiamojo posėdžio metu ir abejoti jų patikimumu nėra pagrindo. Nors žodinio konflikto iniciatorius buvo kaltinamasis, tačiau nukentėjusysis nesiekė konflikto išvengti, o anaiptol, staiga atsisukęs ir pastumdamas kaltinamąjį, jį tęsė, suvokdamas, kad tokiais savo veiksmais provokuoja kaltinamąjį naudoti fizinį smurtą. Kaltinamasis, taip pat suvokė, kad jis dėl menkavertės dingsties pašalinių asmenų akivaizdoje keikdamas necenzūriniais žodžiais nukentėjusįjį, gali jį išprovokuoti panaudoti fizinį smurtą. Tokiu būdu, darytina išvada, kad šioje situacijoje, abi konflikto šalys buvo pasiruošusios puolamiesiems veiksmams ( muštynėms ) ir to siekė. Todėl šiuo konkrečiu atveju daryti išvadą, kad kaltinamasis veikė būtinosios ginties būklėje, nėra pagrindo.

Kaip nurodė nukentėjusysis, kaltinamasis jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, prieš tai jį keikęs necenzūriniais žodžiais, vėliau nukentėjusiajam jį pastūmus, sudavė smūgius į įvairias kūno vietas dėl ko buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tai patvirtina kaltinamąjį veikus dėl chuliganiškų paskatų ir tiesiogine nekonkretizuota tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta - yra viešoji vieta. Viešoji vieta - tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Kaip matyti iš nukentėjusiojo, liudytojo E. B., P. B. parodymų, įvykio vietos apžiūros protokolo, kaltinamasis centrinėje miesto gatvėje, į kurią gali netrukdomai patekti kiti žmonės, t.y., viešoje vietoje sudavė smūgius nukentėjusiajam. Kaltinamojo veiksmus nutraukė tik pašaliniai asmenys. Tai rodo, kad jie matė kaltinamojo naudojamą smurtą ir buvo sutrikdyti bei šokiruoti kaltinamojo elgesio. Todėl kaltinamojo veiksmai vertinti kaip įžūlūs dėl kurių buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamasis suprato, kad viešoje vietoje suduodamas smūgius sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką Toks kaltinamojo elgesys patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, ir siekius, pažeidžiant visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiu būdu aukščiau aptartais įrodymais visiškai įrodyta, kad kaltinamasis padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal LR BK 284 str. 1 d. kaltinamasis tais pačiais veiksmais padarė dvi skirtinguose BK straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas. Todėl jos vertintinos kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės tos, kad visiškai prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, veikos padarymui turėjo įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 str. 1 d. 2, 6 p.).

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atžvilgiu šalintina atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė dėl chuliganiškų paskatų, nes tai yra nusikalstamą veiką kvalifikuojanti aplinkybė.

Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė du tyčinius baigtus apysunkį ir nesunkų nusikaltimus, yra neteistas (b. l. 102-106), į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, ir daro išvadą, kad jam skirtina laisvės atėmimo bausmė nedidesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Teismas, įvertindamas tai, kad kaltinamasis administracine tvarka nebaustas (b. l. 107), neįrašytas į priklausomybių ir psichiatro įskaitas (b. l. 123-124), Lietuvos darbo biržoje neregistruotas (b. l. 101), pagal gyvenamąją vietą (Utenos r., Leliūnų sen., Tirmūnų k.) Utenos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi (b. l. 121), daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 75 str.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Nukentėjusysis pareiškė 10000 Lt civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturinės žalos atlyginimo (b. l. 161 ).

Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino iš dalies ir paaiškino, kad jis pripažįsta, kad dėl jo veiksmų buvo sužalotas nukentėjusysis, tačiau mano, kad jo nurodyta suma yra per didelė ir mano, kad nukentėjusiajam turėtų būti priteista 3-4 tūkstančiai litų neturtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusysis civilinį ieškinį palaikė ir paaiškino, kad jis buvo sužalotas, kentė fizinį skausmą, patyrė stresą, negalėjo normalia maitintis. Iki šiol jaučia skausmus.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. A. buvo konstatuoti sužalojimai: apatinės lūpos kraujosruva, apatinio žandikaulio abipusis lūžimas. Specialistas išvadoje nurodė, kad šie sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, kontakto su kūnu metu, galimai medicininėje dokumentacijoje ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2012-11-22) mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (b. l. 17-18).

Nukentėjusiojo sužalojimų pobūdis įrodo, kad jis patyrė fizinį skausmą, bendravimo nepatogumus, įprasto aktyvaus gyvenimo būdo pasikeitimą. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje. Tiesioginis šios veikos objektas yra viešoji tvarka. Be tiesioginio objekto šiuo konkrečiu atveju yra ir fakultatyvinis – žmogaus garbė ir orumas. Kaltinamasis suduodamas smūgius nukentėjusiajam be viešosios tvarkos pažeidė ir nukentėjusiojo garbę ir orumą. Asmens garbė ir orumas yra asmeninės neturtinės vertybės, kurias gina teisė, įskaitant ir baudžiamąją teisę. Teisė į garbės ir orumo gynimą garantuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8, 10 straipsnyje. Be baudžiamosios teisės, asmens garbę ir orumą gina ir civilinė teisė. Tai yra aplinkybės dėl kurių ieškinys turi būti tenkintinas (CK 6.250 str. 1 d.).

Nustatant neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti į atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamasis tyčiniais veiksmais, kuriais sužalojo nukentėjusįjį, sukėlė fizinį skausmą, jį pažemino kitų asmenų akivaizdoje. Nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera, jis neturi turto, tačiau šios aplinkybės nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Kaltinamojo išsilavinimas ir amžius nėra tokie, kurie leistų daryti išvadą, kad ateityje jo turtinė padėtis gali iš esmės pagerėti. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad pagal sužalojimų pobūdį nukentėjusiajam nėra jokio pagrindo nuogąstauti, kad dėl šio sveikatos sutrikdymo ateityje galimas sveikatos būklės pablogėjimas, bendravimo galimybių ryškus sumažėjimas, būtinos chirurginės intervencijos. Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat įvertindamas nukentėjusiojo veiksmus, daro išvadą, kad nukentėjusiajam nustatytinas 6000 Lt neturtinės žalos dydis, kuris priteistinas iš kaltinamojo (CK 6.283 str. 1 d.).

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Nukentėjusysis V. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5188,88 Lt turtinės žalos ( t. 2., b. l. 20-21 ).

Nukentėjusysis civilinį ieškinį palaikė ir paaiškino, kad dėl jis neteko dalies darbo užmokesčio, turėjo transporto išlaidų vykstant pas gydytojus, taip danties gydymo išlaidų.

Ieškinys perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusysis pateikė transporto išlaidas patvirtinančius dokumentus. Tačiau byloje nėra duomenų ar šios išlaidos yra susiję su vykimu į gydymo įstaigas. Tokiu būdu, nukentėjusiajam nepateikus duomenų apie lankymąsi gydymo įstaigoje, apie nustatytą gydymosi kursą, negalima tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio. Todėl nukentėjusiajam V. A. pripažintina teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

Dėl gydymo išlaidų ir ligos pašalpos išmokos priteisimo

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 1061,65Lt civilinį ieškinį Valstybinės ligonių kasos naudai dėl turėtų gydymosi išlaidų (b. l. 41-48 ).

Kaltinamais civilinį ieškinį pripažino.

Ieškinys tenkintinas.

Byloje ištirtais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl ko pastarasis gydėsi Všį Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje. Jo gydymo išlaidos-10612,65 Lt (b. l. 145-146). Ši suma priteistina Valstybinei ligonių kasai iš kaltinamojo (Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 9, 30 ir 31 straipsniai).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 283,36 Lt ligos pašalpos išmokos išmokėtos už nukentėjusiojo nedarbingumo laikotarpį (b. l. 49-63 ).

Kaltinamais civilinį ieškinį pripažino.

Ieškinys tenkintinas.

Byloje ištirtais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl ko pastarajam buvo išmokėta 283,36 Lt ligos pašalpa. Ši suma priteistina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., ir paskirti:

-pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. vienerius metus laisvės atėmimo;

-pagal BK 284 str. 1 d. šešis mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą bausmę vienerius metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti. R. T. skirti 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos jis privalo atlikti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą panaikinti ir grąžinti R. T. Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) Utenos PK MS.

Nukentėjusiojo V. A. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš R. T. šešis tūkstančius litų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimui V. A. naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo V. A. pripažinti teisę į civilinio ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį patenkinti ir priteisti iš R. T. vieną tūkstantį šešiasdešimt vieną litą, 65 centus gydymosi išlaidų Valstybinės ligonių kasos naudai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš R. T. dėl du šimtus aštuoniasdešimt tris litus, 36 centus išmokėtos ligos pašalpos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus naudai.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.

Teisėjas Gytis Stasevičius