Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei ir Astai Statkevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. S., viešame teismo posėdyje administracinio teisės pažeidimo byloje išnagrinėjęs J. S. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Vilniaus apskrities VPK) nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK įgaliotasis pareigūnas 2010 m. rugsėjo 27 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. S. už tai, kad jis 2010 m. rugsėjo 27 d. 12 val. 18 min. Vilniuje, Šeškinės g., vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ? KET) 202 punkto reikalavimus (b. l. 11).

Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus apskrities VPK įgaliotas pareigūnas 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarimu už pažeidimo, numatyto ATPK 134 straipsnio 1 dalies padarymą skyrė jam 150 Lt baudą (b. l. 13).

Per teismo posėdį J. S. prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį naudojimosi saugos diržais, taip pat motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas – užtraukia vairuotojams ir (ar) keleiviams baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų. Už šį pažeidimą J. S. paskirta vidutinė įstatymu numatyta 150 lt bauda.

Jis apeliuoja į tai, jog saugos diržą buvo užsisegęs, institucija pažeidė bendrąsias nuobaudų ir baudų skyrimo taisykles, nes administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta konkreti pažeidimo vieta. Taigi teismui svarbu nustatyti, ar Institucija tinkamai įformino administracinį teisės pažeidimą, ar turėjo pakankamai įrodymų patraukti jį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį už KET reikalavimų pažeidimus.

Byloje esančių įrodymų visuma, o būtent administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 11), policijos pareigūnų liudytojų J. P. ir R. B. paaiškinimai teisme, pastarojo tarnybinis pranešimas (b. l. 12), patvirtina, kad J. S. 2010-09-27 12 val. 18 min. Vilniuje, Šeškinės g., vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo. Šiais veiksmais pažeidė KET 202 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuotojams vairuoti automobilį neužsisegus saugos diržo, t. y. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 134 straipsnio 1 dalyje.

Jo pateiktos fotonuotraukos (b. l. 5?7) nepaneigia padaryto administracinio teisės pažeidimo, nes jos darytos po užfiksuoto pažeidimo, policijos pareigūnai J. P. ir R. B. teisme patvirtino, kad minėtą dieną jie akivaizdžiai ir aiškiai, iš arti matė kaip J. S. vairavo automobilį neužsisegęs saugos diržo, Šeškinės gatvėje, todėl jo argumentai yra atmestini. Teismas pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo vieta protokole nurodyta tiksli, t. y. Šeškinės gatvė, Vilniuje.

Pagal Kelių eismo konvencijos 7 straipsnio 5 dalį, automobilių su įrengtais saugos diržais vairuotojai ir keleiviai privalo juos užsisegti, išskyrus tuos atvejus kai nacionaliniuose teisės aktuose nustatytos tam tikros išimtys. Europos Sąjunga skiria didelį dėmesį kelių eismo saugumui ir asmens saugumui kelyje, todėl Europos Taryba 1991 m. gruodžio 16 d. priėmė direktyvą 91/671/EEB „Dėl saugos diržų ir vaikų tvirtinimo sistemų transporto priemonėse privalomojo naudojimo“. Veronos deklaracijoje yra skelbiama, kad turi būti skatinama griežčiau vykdyti kelių eismo taisykles, kurių analizė atskleidžia, jog jos turi didžiausią poveikį mažinant eismo įvykių skaičių ir jų padarinių sunkumą, t. y. griežčiau reikalauti naudoti saugos diržus ar dėvėti šalmus, nepaisant kad šie reikalavimai iš pradžių gali pasirodyti nepopuliarūs. Saugos diržus privaloma užsisegti nepriklausomai nuo metų laiko, važiuojama mieste ar kaime, greitkelyje ar vietinės reikšmės keliu, nepriklausomai nuo to, kokiu greičiu važiuojama. Taip pat vairuotojui draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, be laisvų rankų įrangos. Vairuotojas privalo užtikrinti, kad šių reikalavimų būtų laikomasi. Šių Taisyklių reikalavimai yra labai reikšmingi, nes padeda išvengti skaudžių eismo įvykių pasekmių.

Teismas, išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes ir įvertinęs įrodymus (ATPK 257 str.), daro išvadą, kad pažeidimas yra įrodytas, veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį, nuobauda paskirta pagal bendrąsias nuobaudų ir baudų skyrimo taisykles, todėl teisėtai (ATPK 297 str.).

Taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų nėra pagrindo, nes pažeidimo nepripažino, nepadėjo pareigūnams atskleisti jam žinomų faktų, nesigailėjo, nepateikė teismui jo atsakomybę lengvinančių kitų įrodymų. Pagal ATPK 20 straipsnį „Nuobaudos skyrimo tikslai“, administracinė nuobauda skiriama siekiant nubausti bei auklėti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad jie nedarytų naujų teisės pažeidimų, todėl paskirtoji nuobauda yra pati tinkamiausia.

Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo tenkinti J. S. skundo ir panaikinti Vilniaus apskr. VPK nutarimą skunde išdėstytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str.,

nutarė:

Vilniaus apskrities VPK 2010-09-30 nutarimą, kuriuo J. S. paskirta 150 Lt bauda, palikti nepakeistą ir skundo nepatenkinti.

Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.