- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-06
- Bylos Nr.
- 1S-1502-582/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-56-1-00083-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dmitrijus Korsakovas
- Nuteistasis
- G. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. K. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose 2015-06-04 priimtą nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. K. bausmę atlieka pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-01-15 nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirtas 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimas. Kauno apygardos teismo 2014-08-21 nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-01-15 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2012-10-05 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 6 mėnesiai 25 dienos laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014-01-15, bausmės pabaiga – 2016-08-09.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisija) 2015-06-04 priėmė nutarimą Nr. LK-131, kuriuo nutarė nuteistajam G. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jam neatlikus 1 metų 2 mėnesių 6 dienų (Komisijos nutarimo priėmimo dieną) paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 2 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo G. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad šiuo metu nuteistąjį paleidus lygtinai, nebūtų pasiekti bausmės tikslai, būtų neįgyvendinta bausmės paskirtis bei pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.
Nuteistasis G. K. skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartį ir prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą teismas turi vadovautis ne vien paskirtos bausmės tikslais, bet ir jos vykdymo paskirtimi bei lygtinio paleidimo tikslais. Nuteistojo prašymas dėl lygtinio paleidimo Komisijoje svarstomas antrą kartą, per tą laiką nuteistasis įvykdė visas Komisijos rekomenduojamas socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio mažinimo priemones, jis mokosi suaugusiųjų mokykloje, dirba, be to, buvo išvykęs trumpam į namus ir per tą laiką nepadarė jokių pažeidimų. Nuteistojo nuomone, teismas savo sprendimą nepagrįstai grindė prokuroro nuomone ir nuteistojo praeitimi, nors Komisija pažymėjo, kad nuteistasis turi tikslų, kurių siekia, buvo skatintas, turi šeimą, su kuria palaiko artimus ryšius. Nuteistasis skunde pažymi, kad pataisos įstaigoje suprato padarytas klaidas ir jau yra atlikęs tokią bausmės dalį, kuri jį paveikė ir pataisė, kad jis ateityje daugiau nedarytų nusikalstamų veikų.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. K. skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis atitinka formalias sąlygas, kurioms esant gali būti svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau vien formalių kriterijų atitikimas nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Prokuroro atsiliepime taip pat nepritariama Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo taikymo G. K..
Nuteistasis skunde teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai vertino tik jo ankstesnį elgesį ir praeities klaidas, tačiau pažymėtina, kad svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, įstatymas teismą įpareigoja atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į jo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (BVK 8 straipsnio 1 dalis), turi būti vertinama ne tik tai, ar taikant lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu bus pasiekti probacijos tikslai, bet ir atsižvelgiama į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kuri užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis bausmę atlieka už smurtinį nusikaltimą, padarytą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, be to, būdamas anksčiau ne vieną kartą teistas. Daromos nusikalstamos veikos nesunkėja, tačiau dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajam būdingo nusikalstamo modelio dalis (smurtinio pobūdžio nusikaltimai). Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad G. K. laisvėje nuolatos pasirinkdavo situacijas, kurios padidindavo nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo metu nuteistasis bando keisti įpročius (dirba, palaiko ryšius su šeima, buvo išvykęs į trumpalaikę išvyką), tačiau jo nuostatos netvirtos, jis vis dar lengvai pasiduoda kitų įtakai, jam trūksta pasitikėjimo savo jėgomis, yra fiksuotas į nesėkmes. Kalbėdamas apie padarytus nusikaltimus yra nelinkęs analizuoti situacijos, nutyli nusikaltimo aplinkybes, motyvus bei stengiasi minimizuoti savo kaltę, perkeldamas ją aplinkiniams. Spręsdamas problemas išgyvena daug neigiamų emocijų, su kuriomis jam sunku susidoroti, ir todėl daugiau atidėlioja nei imasi veiksmų. Nesėkmės atveju linkęs teisintis, savo elgesį lygindamas su kitų nusižengusių asmenų. Nuteistojo gyvenimo būdas laisvėje buvo susietas su neatsakingu alkoholio vartojimu. Bylos duomenimis, G. K. šeima dėl girtavimo nuo 2013-03-19 yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Apsvaigęs nuo alkoholio G. K. yra linkęs smurtauti, agresyviai elgtis (smurtiniai nusikaltimai padaryti jam apsvaigus nuo alkoholio). Nuteistasis šiuo metu turi tikslus, jų siekia, tačiau dėl socialinių įgūdžių stokos, žemos savivertės dažnai pritrūksta vidinės motyvacijos jų įgyvendinimui. G. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika specialistų įvertinta kaip vidutinė, artima aukštai (91 balas pagal „OASys“ metodiką), kaip pagrindiniai nuteistojo riziką nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu didinantys veiksniai yra nustatyta būtent socialinių įgūdžių stoka ir mąstymo klaidos. Nuteistojo sėkmingą integraciją laisvėje gali apsunkinti ir išsilavinimo stoka, profesijos ir darbo patirties neturėjimas. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis turi pakankamai didelių finansinių įsipareigojimų (iš jo priteistas 1500 Eur dydžio civilinis ieškinys). Psichologinės tarnybos išvadoje taip pat pažymėta, kad vertindamas savo perspektyvas G. K. yra pernelyg optimistiškas ateities atžvilgiu, per daug pasitiki sėkmės tikimybe.
Aukštesnysis teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, charakterizuojančias nuteistojo asmenybę ir pavojingumą, sprendžia, kad G. K., kuris sistemingai nusikalsta, nesistengia keisti savo elgesio, išvadų iš skiriamų bausmių nedaro, ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas jo paties ir daromų veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne suformuotų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo. Šiuo atveju konstatuotina, kad G. K. dar nepatyrė reikiamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų, todėl šiuo metu pritaikius jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nebūtų pasiekti bausmės ir probacijos tikslai. Apygardos teismas teigiamai vertina skunde akcentuojamą nuteistojo teigiamą elgesį bausmės atlikimo metu, darbinę motyvaciją ir šeimos palaikymą, tačiau šiuo konkrečiu atveju tai nepaneigia minėtos teismo išvados dėl lygtinio paleidimo taikymo negalimumo.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad skundžiama Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta išsamia surinktų duomenų analize, todėl paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
atmesti nuteistojo G. K. skundą ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.