- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-16
- Bylos Nr.
- 2S-844-278/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08177-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- B. P.
- Atsakovas
- V. V.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei „Registrų centras“
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-844-278/2017
Teisėja Rima Bražinskienė Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08177-2017-2
2017 m. lapkričio 16 d.
veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14432-545/2017 pagal ieškovės B. P. ieškinį atsakovams V. V. – Z., V. Z. (V. Z.), uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB“ „Orkanas“, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei „Registrų centras“, sodų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuosavybės teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1.Ieškovė B. P. nurodė, kad jos sutuoktinis V. P. 1968 metais buvo priimtas į Vilniaus susivienijimo “Sodai” sodininkų bendriją “ (duomenys neskelbtini)” ir jam skirtas 746 kv.m. sodo sklypas, kurį nuosavybės teise įsigijo 1995-12-30 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Sutuoktiniui mirus, ji įgijo teisę į visą žemės sklypą, tačiau šio sklypo bendras plotas palikimo priėmimo metu buvo mažesnis, nei jo įsigijimo metu, t.y. 728 kv.m.. Nurodė, kad 2009 metais sutuoktinis V. P. kreipėsi į UAB “Orkanas” dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų, kuriuos atlikus, rezultatai buvo įregistruoti VĮ Registrų centro duomenų bazėje, tačiau po kadastrinių matavimų, sklypo plotas sumažėjo 18 kv.m. Vadovaujantis atliktais UAB “ORKANAS” kadastriniais matavimais Vilniaus apskrities viršininko 2010-04-07 įsakymu Nr. 2.3-4361-1301 buvo patikslintas 746 kv.m. žemės sklypo plotas, nustatant, kad sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas yra 728 kv.m. Nurodė, kad žemės sklypo dydžio skirtumo kompensavimo klausimas nebuvo sprendžiamas. Ieškovės įsitikinimu, sutuoktinis ant ginčijamo ribų parodymo-paženklinimo akto pasirašė tikėdamas, kad riba išlieka ta pati - palei atsakovams priklausančią tvorą, kuri daugiau nei 20 metų skiria žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Teigė, jog pagal UAB “Orkanas” atliktus kadastrinius matavimus naujai nustačius ribą tarp jai priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovams V. V. ir V. Z. priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo pažeistos jos nuosavybės teisės. B. P. nurodė, kad nebuvo atsižvelgta į faktiškai valdomas ir naudojamas šių sklypų ribas, nusistovėjusią žemėnaudą bei sodininkų bendrijos “ (duomenys neskelbtini)” generalinį planą. Pagal UAB “Orkanas” atliktus kadastrinius matavimus nustatyta sklypus skirianti riba eina per jos žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos bei atsakovų sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta kadastro žemėlapyje riba visiškai neatitinka turimų žemės sklypų ribų pagal jų ilgametį faktinį naudojimą. Nurodo, kad pagal pateiktą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pirminį brėžinį ir sklypo ilgametį faktinį naudojimą žemės sklypų riba eina tiesia linija, pagal kurią pastatyta kaimyninio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) tvora.
2. Prašė teismo pripažinti neteisėtais ir panaikinti UAB “Orkanas” atliktus, jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastrinius matavimus - kadastrinių matavimų bylą, UAB “Orkanas” surašytą 2009-07-08 žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą ir žemės sklypo planą; panaikinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ieškovės B. P. vardu įregistruoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis; nustatyti jai priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribas pagal galiojantį sodininkų bendrijos “ (duomenys neskelbtini)” generalinį planą ir pirminį sklypo brėžinį, kuriuo remiantis žemės sklypas buvo įsigytas nuosavybėn 1995-12-30 Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties Nr. P01/96-9123 pagrindu, o šio sklypo teritoriją sudaro 746 kv.m. ha; įpareigoti atsakovus V. V. ir V. Z. atstatyti jų veiksmais pažeistą žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, faktinę ribą, t. y. naujai pastatytą tvoros fundamentą bei jai priklausančią tvoros dalį; įpareigoti atsakovus V. V., V. Z. pateikti jiems nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) atliktus tikslius kadastrinius matavimus - žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą ir žemės sklypo planą.
3. Ieškinio užtikrinimui ieškovė B. P. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovams V. V. ir V. Z. bei trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM Vilniaus m. skyriui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su faktiškai egzistuojančios žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribos pakeitimu. Nurodė, kad nepritaikius draudimo vykdyti bet kokius darbus, susijusius su sklypų faktinės ribos pakeitimu gali būti apsunkintas teismo sprendimo dėl žemės ribų nustatymo vykdymas, nes atsakovai siekia perkelti jiems priklausančią tvorą į jos įsigytą nuosavybėn ir faktiškai nepertraukiamai naudojamą sklypo pusę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-23 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog žemės sklypų bendros ribos patikrinimas vietoje jau yra įvykęs, sprendė, kad viena priežasčių taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra išnykusi. Nurodė, kad atsakovų veiksmai, susiję su žemės sklypų ribų keitimu, nekelia grėsmės ieškovei palankaus sprendimo vykdymui, nes tenkinus ieškinį, pirmiausiai būtų keičiami VĮ Registrų centras registruoti duomenys, o remiantis naujai registruotais duomenimis, būtų nustatinėjama reali sklypų riba. Sprendė, kad atsakovų veiksmai šio reikalavimo vykdymui įtakos neturi. Be to, nurodė, kad atsakovams perkeliant tvorą į ieškovės sklypo ribų pusę, teismo sprendimo vykdymas nebūtų apsunkintas ar taptų neįmanomas – reikalavimas susijęs su nekilnojamuoju daiktu (žemės sklypo ribomis), o tvoros perkėlimas nėra sudėtingas procesas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė B. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-23 nutartį.
7. Nurodo, kad jeigu atsakovai inicijuotų žemės sklypo ribų pakeitimą, tai sukels neigiamas finansines pasekmes visoms bylos šalims ieškinio patenkinimo atveju. Teigia, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, nes dėl atsakovų tvoros statybos darbų, jai gali tekti vėl kreiptis į teismą, siekiant pašalinti nuosavybės pažeidimus, taip pat gali kilti žala ir atsakovams, ketinantiems atlikti naujos tvoros statybos darbus.
8. Ieškovė pažymi, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo susijęs dėl bet kokių veiksmų atlikimo, sietinų su ribos pakeitimu, neapsiribojant vien tik žemės sklypų bendro ribos patikrinimu. Nurodo, kad pagal šiuo metu įregistruotus duomenis, susijusius su šalių žemės sklypų plotais, ji gali būti patraukta administracinėn atsakomybėn bei jai paskirta bauda.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į B. P. atskirąjį skundą atsakovai V. V. – Z., V. Z. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės negali užtikrinti ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo teismo sprendimo patenkinimo atveju, nes toks teismo sprendimas nereikalautų priverstinio vykdymo. Be to, teigia, jog laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos siekiant apsaugoti galimus reikalavimus, kurie gali būti kitos bylos dalykas.
10. Nurodo, kad ieškovės suformuluotas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra konkretus, yra neribotos apimties, peržengia pareikšto reikalavimo ribas ir pažeidžia ekonomiškumo principą. U. N. žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui vykdyti priskiriamas funkcijas, būtų nepagrįstai suvaržytos trečiojo asmens teisės bei užkirstas kelias vykdyti įstatyme numatytas pareigas. Teigia, kad ieškovė neįrodė būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės B. P. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo.
13. Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad laikinąsias apsaugos priemones teismas taiko esant dviem būtinosioms sąlygoms: 1) jeigu pateiktas ieškinys gali būti vertinamas kaip tikėtinai pagrįstas ir 2) jeigu egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Šių sąlygų aktualumas išlieka per visą civilinės bylos procesą, todėl, proceso metu pasikeitus tam tikroms aplinkybėms, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti svarstomas iš naujo.
14. Iš ieškinio matyti, kad B. P. prašė teismą panaikinti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus - kadastrinių matavimų bylą, UAB “Orkanas” surašytą 2009-07-08 žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą ir žemės sklypo planą; panaikinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre jos vardu įregistruoto žemės sklypo kadastro duomenis; nustatyti jai priklausančio žemės sklypo ribas pagal galiojantį sodininkų bendrijos “ (duomenys neskelbtini)” generalinį planą ir pirminį sklypo brėžinį, kurio pagrindu nuosavybėn buvo įsigytas 746 kv.m. žemės sklypas bei įpareigoti atsakovus atstatyti jų veiksmais pažeistą žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) faktinę ribą.
15. Iš ieškinio turinio matyti, kad ginčas byloje kilęs dėl šalių žemės sklypus skiriančios ribos, o tuo pačiu ir dėl sklypo dydžio. Ieškovės teigimu, jai priklausytų sklypas tokio ploto ir konfigūracijos, kuris atitiktų faktinį žemės sklypo naudojimą. Teigia, jog kadastro žemėlapyje ši riba neatitinka turimų faktiškai naudojamų žemės sklypų ribų. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovams V. V. – Z., V. Z. ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus m. skyriui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su žemės sklypų ribos pakeitimu, nurodė, kad atsakovai siekia perkelti jiems priklausančią tvorą į jos faktiškai nepertraukiamai naudojamą žemės sklypo pusę.
16. Kaip minėta, Civilinio proceso kodekso nuostatos reikalauja, jog spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas turi preliminariai įsitikinti, jog pareikšti reikalavimai yra pagrįsti. CPK 185 straipsnis įpareigoja teismą priimant procesinį sprendimą, įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle iš dalies yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumas, tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams.
17. Konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai negali būti laikomi preliminariai pagrįstais. Iš bylos duomenų matyti, kad B. P. priklausančio žemės sklypo dydis keitėsi nuo 2009 m.. Iš ieškinio matyti, kad, atlikus kadastrinius matavimus, apeliantės sutuoktinis yra pasirašęs ginčijamo ribų parodymo- paženklinimo aktą ir kadastrinių matavimų pagrindu Vilniaus apskrities viršininko 2010-04-07 įsakymu buvo patikslintas V. P. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotas, o kadastrinių matavimų rezultatai buvo įregistruoti VĮ Registrų centro duomenų bazėje. Atlikus minėtus matavimus, žemės sklypas sumažėjo, tačiau V. P., pasirašydamas ribų parodymo- paženklinimo aktą, su tuo sutiko. Teikdama ieškinį, B. P. nepateikė duomenų, jog sutuoktinio pasirašyti dokumentai, 2010-04-07 įsakymas yra nuginčyti, todėl neišklausius byloje dalyvaujančių asmenų, neįvertinus jų pateiktų dokumentų daryti išvadą, jog egzistuoja objektyvi ieškinio patenkinimo tikimybė, teismui nebuvo pakankamo pagrindo.
18. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tokios, kurios susijusios su atsakovų konkrečių veiksmų atlikimu, kurie apsunkina ieškovo reikalavimų įvykdymą palankaus jam teismo sprendimo priėmimo atveju. Įvertinus B. P. ieškinio reikalavimus bei prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, darytina išvada, kad grėsmė būsimo ir ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nėra įrodyta.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės teigimu atsakovų ketinami atlikti veiksmai – tvoros perkėlimas, neįtakotų palankaus galutinio teismo sprendimo įvykdymo, jeigu toks teismo sprendimas būtų priimtas, nes ieškovė siekia nuginčyti jau įregistruotas sklypų ribas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog jeigu atsakovai ir perkeltų tvorą pagal registruotą bendrą sklypų ribą, apeliantei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, sprendimo įvykdymas nebūtų apsunkintas, nes tvoros perkėlimas nėra sudėtingas procesas. Be to, toks tvoros kilnojimas, nagrinėjamo ginčo išsprendimui, teismo vertinimu, teisinės reikšmės neturi. Įvertintina aplinkybė, kad apeliantė ieškiniu nurodė, jog 2017-03-02 ji gavo Nacionalinės žemės tarnybos 2017-02-23 raštą dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės, kuriame nurodoma, kad 2017-03-17 bus atliekami žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bendros ribos patikrinimas vietoje. Darytina išvada, kad visi reikšmingi duomenys faktinės žemės sklypų ribos nustatymui jau patikslinto ieškinio padavimo teismui metu yra surinkti ir fiksuoti. Be to, leistinomis priemonėmis (pvz. kreipiantis į antstolį) fiksuoti faktinio žemės sklypo naudojimo ribą turi teisę ir pati ieškovė, todėl nėra pagrindo suvaržyti atsakovų veiksmus, taikant laikinąsias apsaugos priemones.
20. Apeliantė nurodo, jog atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones gali ateityje sukelti papildomų nuostolių abiems šalims. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, siekiant apsaugoti galimus reikalavimus, kurie byloje nėra pareikšti.
21. Kiti atskirojo skundo motyvai nėra teisiškai reikšmingi atskirojo skundo išsprendimui, todėl dėl jų nepasisakoma.
22 . Dėl paminėtų motyvų konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi skundžiama teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių, naikinti ar keisti nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.