- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-30
- Bylos Nr.
- 1A-487-876/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15374-2025-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Judita Sungailaitė, Laima Šeputienė
- Nuteistasis
- K. M.
- Advokatai
- Arvydas Montrimas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Šeputienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo K. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir K. M. paskirta sumažinta 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda. Baudos sumokėjimui nustatytas šešių mėnesių įvykdymo laikotarpis.
K. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, nuspręsta paskirti K. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2025 m. gegužės 6 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nuspręsta konfiskuoti automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nuspręsta nepriteisti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. K. M. nuteistas už tai, kad jis 2025 m. gegužės 3 d. apie 1.54 val., (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai 2025 m. gegužės 3 d. 1.57 val., jam alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1.80 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais K. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
2. Kauno apylinkės teismas 2025 m. birželio 13 d. nuosprendyje konstatavo, kad be paties K. M. parodymų bei visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirtais įrodymais. Skirdamas K. M. bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nuteistasis K. M. padarė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jis anksčiau neteistas (b. l. 81–83), administracine tvarka baustas (78–80), psichiatrinis gydymas – nesigydė ir nesilankė (b. l. 71–72), priklausomybės ligų gydymas – nesigydė, nesilankė (b. l. 75). K. M. yra jauno amžiaus, dirbantis, itin kritiškai vertina savo poelgį, nuoširdžiai gailisi dėl savo padaryto nusikaltimo, ką teismas laikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinant tai, kad nuteistasis K. M. nusikalto pirmą kartą, duomenų, kurie jį charakterizuotų neigiamai, byloje nėra, todėl, pirmosios instancijos teismas, K. M. už jo įvykdytą nesunkų nusikaltimą skyrė švelniausią pagal savo pobūdį bausmę – baudą, kurios dydį nustatė artimą BK 47 straipsnyje už nesunkų nusikaltimą galimam skirti minimaliam baudos dydžiui. Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistasis K. M. prisipažino esąs kaltas, todėl nuteistajam paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, teismas sumažino vienu trečdaliu.
II. Apeliacinio skundo ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. M. prašo sušvelninti jam Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą iki 1 metų arba 1 metų 6 mėnesių.
Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad tai pirmas kartas, kai jis padarė teisės pažeidimą, iki šiol niekada nebuvo baustas už KET ar kitų teisės aktų pažeidimus, taip pat nėra teistas. Apeliantas nurodo, kad visada stengiasi laikytis įstatymų ir gerbti KET, todėl šis nusižengimas jam skaudi išimtis. K. M. apeliaciniame skunde nurodo, jog nagrinėjamas įvykis jį emociškai sukrėtė, jis labai išgyvena dėl to. Skunde apeliantas taip pat teigia, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio ir prisiima dėl jo atsakomybę. K. M. tvirtai pažada, kad tokia situacija daugiau nepasikartos, jis niekada gyvenime nevairuos transporto priemonės būdamas apsvaigęs nuo alkoholių ar kitų medžiagų. Apeliantas skunde atkreipia aukštesniojo teismo dėmesį, jog jo darbinė veikla tiesiogiai susijusi su vairavimu, jam kasdien būtina vairuoti automobilį, kad galėtų tinkamai atlikti savo darbines funkcijas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų byloje negauta.
5. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis K. M. ir jo gynėjas advokatas Arvydas Montrimas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti nuteistojo K. M. apeliacinį skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. nuosprendį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde neginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, kaltė ir inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau nuteistasis K. M. prašo sutrumpinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas įvertina skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones
7. Baudžiamojo poveikio priemonė yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, apribojanti pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, teises ir laisves bei jam nustatanti specialias pareigas ir padedanti įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu turi būti siekiama to paties rezultato, kurio siekiama bausme, t. y. asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo arba atėmimo.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, dėl ko, kaip minėta aukščiau, ginčo nekyla, jog apeliantas K. M. 2025 m. gegužės 3 d. apie 1.54 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai 2025 m. gegužės 3 d. 1.57 val., jam alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1.80 promilių neblaivumas.
9. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
10. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo K. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis, įvertinęs tai, jog padaryta nusikalstama veika yra susijusi su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones panaudojimu, o nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino ir gailėjosi, uždraudė K. M. naudotis teise vairuoti transporto priemones dviejų metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 6 d. Apeliaciniame skunde neginčijamas tokios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo teisėtumas, tačiau teigiama, jog šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra per ilgas.
11. Iš skundo apygardos teismui matyti, jog nuteistasis prašymą sutrumpinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą išskirtinai sieja su savo asmeniniais poreikiais. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia apelianto K. M. dėmesį ir pažymi, kad vien tai, jog baudžiamojo poveikio priemonė kaltininkui ir (arba) jo šeimos nariams sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, Nr. 2K-77-648/2019). Be to, aukštesniojo teismo vertinimu, nei apelianto, nei jo šeimos narių interesai negali būti suabsoliutinami, iškeliami aukščiau visuomenės interesų, jie patys savaime negali būti laikomi išimtine aplinkybe, paneigiančia baudžiamojo poveikio priemonių taikymo galimybę. Be to, nuteistajam K. M. nėra užkertamas kelias naudotis viešojo transporto ir kitomis pavėžėjimo paslaugomis. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat akcentuoja savo nuoširdų prisipažinimą dėl padarytos nusikalstamos veikos. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, jog nurodyta aplinkybė, o būtent – nuoširdus K. M. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos, skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje jau buvo įvertinti skiriant bausmę, t. y. tai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, baudžiamąją bylą išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir atitinkamai pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas, t. y. paskirtą K. M. bausmę sumažino vienu trečdaliu.
12. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas dviejų metų terminui yra proporcingas. Nustatytas terminas yra ženkliai mažesnis nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyto termino vidurkis, todėl jo dar labiau mažinti nėra jokio teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltininko interesai išvengti tam tikrų neigiamų pasekmių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę yra adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo nuteistasis patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas ar kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo K. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 13 d. nuosprendžio atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.