Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo K. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., ir nuteistas 90 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta K. V. galutinė bausmė – 60 parų arešto

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. nuteistas už tai, kad jis 2015-12-10 apie 18 val., Romų bendrijoje, adresu Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 185, iš kito asmens už 60 Eur nusipirkdamas įgijo ne mažiau kaip 0,163 g narkotinės medžiagos – heroino, kurių dalį suvartojo, o kitą dalį – 0,163 g narkotinės medžiagos – heroino, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti laikė su savimi iki 2015-12-10 apie 22.26 val., kai Geležinkelio stotyje, adresu Vilniuje, Geležinkelio g. 16, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie asmens paviršutinės apžiūros metu, rankinėje, rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos – heroino.

Apeliaciniu skundu K. V. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-20 nuosprendį ir sušvelninti paskirti jam bausmę.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad paskirta jam bausmė per griežta. Teigia, jog prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi. Taip pat teigia, kad susirado darbą, po bandomojo laikotarpio įsidarbins oficialiai, nebevartoja narkotikų, stengiasi būti doras pilietis.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo K. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

Dėl nuteistojo prašymo paskirti jam švelnesnę bausmę, konstatuotina, jog BK 54 straipsnyje reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išimtis iš šios bendros taisyklės numato BK 62 straipsnis ir 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnyje konkrečiai nurodytos sąlygos, kurioms esant nuteistajam gali būti paskirta švelnesnė nei taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Tuo tarpu, BK 54 straipsnio 3 dalis suformuluota taip: jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje, sąlygojo tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtinais atvejais. Todėl spręsdamas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą teismas pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų pritaikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. Tačiau tokiu atveju teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis Nr. 2K-376/2008).

Nagrinėjamo skundo kontekste, pažymėtina, jog nėra BK 62 str. 1 d. ir 2 d. būtinų sąlygų, kad K. V. atžvilgiu būtų galima taikyti BK 62 str. 3 d. nuostatas. Taip pat nėra nustatyta, jokių išimtinių aplinkybių, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti BK 54 str. 3 d. ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes bei K. V. asmenybę charakterizuojančius duomenis – K. V., baustas administracine tvarka (b. l. 73–75), teistas 6 kartus (b. l. 64–70), naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nepanaikintą teistumą, kas rodo, kad jis nedaro teisingų išvadų ir yra linkęs nusikalsti, pagrįstai paskyrė K. V. arešto bausmę, kurią, vadovaudamasis BK 64¹ str., sumažino 1/3. Paskirta K. V. galutinė 60 parų arešto bausmė yra aiškiai ne per griežta atitinka siekiamus bausmės tikslus, dar labiau ją švelninti nėra įstatyminio pagrindo.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-20 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo K. V. apeliacinį skundą atmesti.