Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovei D. T., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 1-ajam notaro biurui dėl mirusiojo turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Aprašomoji dalis

teismas nustatė:

Atsakovei D. T. procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovė atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, taip pat nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 1-asis notaro biuras atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad A. T. ir D. T. susituokė 1990 m. rugsėjo 28 d. (santuokos sudarymo įrašo Nr. 1790). A. T. mirė 2016 m. sausio 22 d. būdamas santuokoje, paskutinė gyvenamoji vieta Klaipėdos miesto savivaldybė. A. T. palikimą sudaro: A. T. vardu UAB „Swedbank investicijų valdymas“ pensijų kaupimo sąskaitoje esantis 439.58 Pensija 3 fondo vienetų likutis; A. T. vardu AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantis piniginių lėšų likutis - 0,06 Eur; A. T. vardu UAB „Medicinos banko“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantis piniginių lėšų likutis - 0,01 Eur. Sukauptos piniginės lėšos ir turtinės teisės yra įgytos santuokos su D. T. metu. Po A. T. mirties įstatyminiai įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą nesikreipė. Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarė Aldona Kundrotienė 2018 m. liepos 10 d. raštu Nr. S-323 informavo, kad atsisako atlikti notarinį veiksmą – paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo į mirusiojo A. T. turtą išdavimą, nurodydama, kad mirusysis testamento sudaręs nebuvo, kad yra miręs santuokoje, kuri buvo sudaryta 1990 m. rugsėjo 28 d., kad paveldėjimo byloje turto objektas yra piniginės lėšos, esančios AB SEB bankas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), piniginės lėšos, esančios UAB „Medicinos bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), sukaupta pensijos suma pagal pensijų kaupimo sutartį, esanti „Swedbank“ AB. Taip pat nurodoma, kad mirusiojo sutuoktinė į notaro biurą nesikreipė dėl nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimo išdavimo, todėl neaišku į kokią dalį išduotinas paveldėjimo teisės liudijimas po A. T. mirties. Atsižvelgdamas į tai, kad mirusysis yra miręs santuokoje ir paveldimas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, į kurios dalį nebuvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas pergyvenusiam sutuoktiniui, notaras negali išduoti paveldėjimo teisės perėjimo Lietuvos Respublikos valstybei liudijimo.

Mirus A. T., po jo mirties įstatyminiai įpėdiniai jo palikimo nepriėmė, todėl VMI prie FM pradėjo procedūrą dėl palikimo priėmimo valstybės vardu. VMI prie FM, kaip institucija paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, negali baigti paveldėjimo procedūrų, kadangi Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarė Aldona Kundrotienė atsisako išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kol nebus išskirtos mirusiojo turto dalys, arba palikimo objektu esantis turtas pripažintas asmenine mirusiojo nuosavybe.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Jeigu nei vienas iš įpėdinių nepriima palikimo, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu (LR Notariato įstatymo 52 straipsnio 1 dalis). Atsakovė kaip pergyvenusi sutuoktinė dėl nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimo, kuriuo patvirtinamas nuosavybės teisių pasikeitimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę, nustatoma buvusiojo bendro turto dalis, tenkanti pergyvenusiam sutuoktiniui ir dalis, priklausiusi palikėjui – mirusiajam sutuoktiniui, išdavimo nesikreipė. Todėl, kad būtų galima išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, būtina nustatyti mirusiojo sutuoktinio dalis bendrame turte (CK 5.62 straipsnis).

Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Byloje nėra duomenų ir įrodymų, kurių pagrindu būtų galima iš esmės nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

Esant tokioms aplinkybėms ir įrodymams byloje, ieškinys tenkintinas.

Pripažintina, kad sutuoktiniai A. T. ir D. T. santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki A. T. mirties (2016 m. sausio 22 d.) valdė UAB „Swedbank investicijų valdymas“ pensijų kaupimo sąskaitoje 439.58 Pensija 3 fondo vienetus, AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas - 0,06 Eur, UAB „Medicinos banko“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas - 0,01 Eur.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Už ieškinį pripažinti santuokoje įgyto turto dalis mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Patenkinus ieškinį žyminis mokestis valstybei turėtų būti priteistas iš atsakovės. Tačiau atsižvelgiant į reikalavimų pobūdį, tai kad atsakovės mirusio sutuoktinio paveldimas turtas pereina valstybės nuosavybėn, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsnis, 262 straipsnio 2 dalis, 286 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad sutuoktiniai A. T. ir D. T. santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki A. T. mirties 2016 m. sausio 22 d. valdė UAB „Swedbank investicijų valdymas“ pensijų kaupimo sąskaitoje 439.58 Pensija 3 fondo vienetus, AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas - 0,06 Eur, UAB „Medicinos banko“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas - 0,01 Eur.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismui Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą Klaipėdos miesto rūmus.