Utenos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų Utenos kredito unijos, G. S. ir I. S. prašymą patvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-4805-356/2018,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalis nustato, jog proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones (toliau – EPP). Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. CPK 175¹ straipsnio 6 dalis reglamentuoja, jog elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas. Per EPP sistemą dokumentus teikiant ir pasirašant adoc. formatu pripažįstama, kad tokį dokumentą teikiantis asmuo jį ir pasirašo. Kad dokumentą teismui teikiantis asmuo atlieka tik jų perdavimą teismui būtų pripažįstama tokiu atveju, jei įgaliotas asmuo dokumentus būtų pasirašęs kvalifikuotu parašu.

Taikos sutartis (PDF formatu) ir prašymas teismui pateikti per EPP, duomenų, kad prieš šiuos dokumentus perduodant teismui per EPP jie būtų pasirašyti kvalifikuotais šalių parašais, nėra, todėl yra pagrindas pripažinti, kad juos pasirašė tik Utenos kredito unijos (toliau - Kreditorė) administracijos vadovas A. M., nors kreipiantis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas.

Kaip matyti, pareiškėjų žinioje yra prašymo ir taikos sutarties originalai, todėl teismui pareikalavus jie galėtų būti pateikti, tačiau net ir pateikus dokumentų originalus, taikos sutartį dėl šioje nutartyje nurodytų motyvų tvirtinti pagrindo nebūtų. Vadovaujantis CPK 7 straipsnyje įtvirtintu proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, šia nutartimi spręstinas prašymas iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimas sprendžiamas CPK 579–582 straipsnių nustatyta supaprastinto proceso tvarka.

Kreipiantis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Pažymėtina, kad kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų teisme nėra iškelta, šalys neprivalo. Sudarydamos tokią sutartį šalys gali apsiriboti vien paprasta rašytine sandorio forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 6.983 straipsnio 3 dalis), o prireikus dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys gali kreiptis ir į notarą. Nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė teisinė sutartis, šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir turi būti vykdoma. Jeigu viena iš taikos sutarties šalių teismo nepatvirtintos taikos sutarties geruoju nevykdo, kita šalis, siekianti, kad sutartis būtų vykdoma, gali kreiptis į teismą su ieškiniu ginčo teisenos tvarka.

Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas tvirtina, jei nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo sutampa sutarties šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama. Be jau minėtų reikalavimų, taikos sutarties sąlygos turi būti aiškios, nedviprasmiškos, neprieštaraujančios tarpusavyje, besąlygiškos, nepriklausančios nuo įvairių aplinkybių ir šalių pasikeitusios valios.

Pareiškėjai prašyme dėl taikos sutarties patvirtinimo nurodė tik paskolos ir laidavimo sutarčių sudarymo datą bei numerį. Kiti duomenys, galintys patvirtinti paskolos sutarties sąlygas, jos nutraukimą bei kiti duomenys apie laidavimo sutartį, jos sąlygas, reikalingi norint identifikuoti minėtas sutartis ir spręsti dėl taikos sutarties patvirtinimo, nepateikti.

Taikos sutarties 2 punktu Utenos kredito unija (toliau - Kreditorė), G. S. (toliau – Skolininkė) ir I. S. (toliau – Laiduotojas) susitarė, kad reikalaujama sumokėti 2 051,74 EUR suma susideda iš 1 717,37 EUR negrąžintos paskolos, 169,81 EUR palūkanų pagal paskolos sutartį, 164,56 EUR delspinigių. Toliau taikos sutartyje ši suma šalių vadinama Skola. Taikos sutarties 3.1. papunkčiu Skolininkė ir Laiduotojas įsipareigojo apmokėti Skolą taikos sutartyje numatyta tvarka ir terminais, 3.2. papunkčiu šalys susitarė, kad Skolininkė ir Laiduotojas kiekvieną mėnesį nuo taikos sutarties sudarymo dienos iki įsipareigojimų visiško įvykdymo mokės 16,99 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2 051,74 EUR sumos. Šalys nenurodė, kokią funkciją (mokėjimo ar kompensuojamąją) atliks tokio dydžio palūkanos, jei jos bus skaičiuojamos ir nuo Skolos sumą sudarančių palūkanų bei delspinigių sumų. Ši sutarties sąlyga tampa dar neaiškesnė, ją aiškinant kartu su taikos sutarties 13 punkto sąlygomis, nes šalys susitaria dar kartą mokėti 16,99 proc. dydžio metines palūkanas, nors, kaip matyti iš taikos sutarties 4 punkto, Skola mokama nuo 2018-07-12 iki 2021-01-12 kiekvieną mėnesį po 84,82 EUR, paskutinė įmoka 85,88 EUR, taigi pašoma atlikti 30 įmokų, kurių bendra suma - 2 545,66 EUR, t.y. jau su priskaičiuotomis 16,99 proc. dydžio metinėmis palūkanomis.

Pažymėtina, kad taikos sutartyje nėra 4.1. papunkčio, nors toks įvardijamas taikos sutarties 5 punkte.

Taikos sutarties 9 punkte nustatyta, kad Skolininkė ir Laiduotojas, praleidę bet kurią iš 4 punkte nurodytų įmokų, įsipareigoja mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną, tačiau nenurodyta, nuo kokios sumos jie bus skaičiuojami. Taikos sutarties 10 punktu šalys taip pat yra susitarę dėl netesybų (10 proc. nuo visos likusios nesumokėtos Skolos sumos dalies) mokėjimo tuo atveju, jeigu Skolininkė ir Laiduotojas pradelstų mokėjimus daugiau kaip 15 kalendorinių dienų. Be to, taikos sutarties 10 punktu šalys susitarė, kad pradelsus mokėjimus daugiau kaip 15 kalendorinių dienų, Skolos suma tampa mokėtina iš karto, o taip pat privalu sumokėti palūkanas bei netesybas, kurios lygios 10 proc. nuo visos likusios nesumokėtos Skolos sumos dalies. Pagal tokį susitarimą taikos sutarties 9 punkto įsipareigojimas mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius nebeturėtų būti vykdomas. Svarbu pažymėti, kad taikos sutarties 10 punkte nenurodyta, kokio dydžio ir už kurį laikotarpį apskaičiuotas palūkanas privalu sumokėti, jeigu turima omenyje 16,99 proc. dydžio metinių palūkanų mokėjimą.

Taikos sutarties 11 punkte nenurodyta, koks taikos sutarties pažeidimas turimas omenyje, numatytas 10 punkte, ar kitokio pobūdžio. Taikos sutarties 12 punkto sąlygos dėl tinkamo sutarties įvykdymo taikymas taptų neaiškus tuo atveju, jeigu būtų pradėtas priverstinis vykdymas.

Taip pat, taikos sutarties 13 punkto pradžia yra analogiška 10 punktui, tačiau praplėsta nurodant, kad Skolininkei ar Laiduotojui vėluojant mokėti bus reikalaujama iš karto sumokėti paskaičiuotus delspinigius, netesybas, kurios sudaro 10 proc. Skolos likučio, 5 proc. metines palūkanas nuo aukščiau šiame punkte nurodytų mokėtinų sumų bei papildomai 16,99 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų iki visiško piniginių prievolių įvykdymo. Nėra aišku, kuriuo taikos sutarties punktu, 10 ar 13 Kreditorė vadovautųsi ketindama įgyvendinti savo teises.

Kartu su pareiškimu nepateikta jokių įrodymų, kurie leistų padaryti išvadą, kad Skolininkė ir Laiduotojas, palyginti su Kreditore, nėra ekonomiškai silpnesnė ir mažiau patyrusi šalis, kaip nurodyta taikos sutarties 16.8 papunktyje.

Pareiškėjų taikos sutarties sąlygų analizė leidžia nustatyti, kad nutartyje nurodytos taikos sutarties sąlygos nėra pakankamai aiškios, kad galėtų būti priverstinai vykdomos ir dėl jų nekiltų naujų ginčų (CK 6.985 straipsnio 2 dalis, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl teismas daro išvadą, kad tokio turinio taikos sutartis nutartyje nurodytais motyvais negali būti tvirtinama. Taikos sutartį tvirtinti atsisakytina, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių nebuvo patvirtinta taikos sutartis, pareiškėjai gali pakartotinai kreiptis su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo (CPK 582 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 579 - 582 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti tenkinti pareiškėjų Utenos kredito unijos, G. S. ir I. S. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Išaiškinti pareiškėjams, kad teismo atsisakymas tenkinti prašymą nurodytu pagrindu nekliudo kreiptis su prašymu į teismą, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios tenkinti prašymą.

Nutartis neskundžiama.